Ekonomistai: nesureikšminkite ekonominių rodiklių praskaidrėjimo

Publikuota: 2019-11-07
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.

Euro zona mestelėjo kiek optimizmo įpūtusių ekonominių duomenų, tačiau ekonomistai dėl to pernelyg nedžiūgauja ir sako, kad nereikia turėtų nepagrįstų vilčių, kad pasaulio ekonomikos augimas staiga nustos lėtėjęs.

Trečiadienį paskelbti ekonominiai duomenys rodo, kad juodi debesys euro zonoje pamažu sklaidosi – Ispanijos, Italijos ir Vokietijos paslaugų sektoriaus „Markit PMI“ indeksai pranoko lūkesčius, o mažmeninė prekyba euro zonoje rugsėjį augo 3,1% metiniu tempu. Kitaip tariant, augimas buvo 0,7 proc. punkto spartesnis, negu prognozavo analitikai.

Tiesa, euro zonos mažmenininkų pardavimai rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, augo 0,1% tempu. Tačiau toks rezultatas atitiko ekonomistų prognozes.

Dar savaitės pradžioje nuotaikas praskaidrino ir paskelbti galutiniai euro zonos bei didžiųjų regiono ekonomikų spalio mėnesio paslaugų bei gamybos sektorių pirkimo vadybininkų indeksai. Euro zonos gamybos sektoriaus indekso reikšmė buvo kiek didesnė, nei išankstinis rodiklis, tiesa, toliau išlieka 7-ių metų žemumose ir signalizuoja apie sektoriaus traukimąsi. Iš didžiųjų Europos valstybių vienintelėje Prancūzijoje gamybos sektoriaus indekso reikšmė viršijo 50 punktų ribą. Tai signalas, kad sektorius šalyje auga.

Nesitiki paliaubų

„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3% padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujausiose apžvalgoje teigia, kad tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad prekybos konfliktas ir geopolitinės rizikos niekur nedingo.

„Nereikėtų turėti labai didelių lūkesčių dėl galimų paliaubų tarp JAV ir Kinijos – bet koks susitarimas tarp šių šalių gali būti trumpalaikis ir trapus. Be to, ir toliau išlieka reali galimybė, kad JAV netrukus didesniu tarifu apmokestins iš Europos sąjungos importuojamus automobilius“, – sako N. Mačiulis.

Kaip žinia, investuotojus dar vakar nuvylė žinia, kad prekybinis susitarimas tarp JAV ir Kinijos nebus pasirašytas bent jau iki gruodžio. Nors nesutarimo priežastis daug kam pasirodė netikėta – kaip pranešama, šalys nesutaria dėl vietos, kur susitarimas turėtų būti pasirašytas. 

Kinijos augimas išsikvepia

Pasak N. Mačiulio, daugelis išankstinių indikatorių nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik dvejus metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ir be prekybos konflikto Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės.

nuotrauka::1

„Kinija šį dešimtmetį buvo pagrindinis pasaulio augimo variklis – jos įtaka viso pasaulio ekonomikos augimui siekė beveik 30%. Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje ši įtaka menks, Kinijos augimą slopins didelė skolų našta ir sparčiai senėjanti visuomenė“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, nesisklaidant išorinėms geopolitinėms ir protekcionizmo rizikoms, ryškėja ir vietinės ekonominės politikos neapibrėžtumas, galintis užgniaužti vartojimo ir investicijų augimą Lietuvoje.

TVF perspėjimai

Dėl ekonomikos augimo perspektyvų susirūpinusios ir tarptautinės institucijos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) trečiadienį išplatintoje regiono ekonomikos apžvalgoje, kurią ketvirtadienio rytinėje akcijų rinkos apžvalgoje cituoja SEB bankas, perspėjama, kad Europai reikalingi koordinuoti fiskalinės politikos veiksmai ekonomikos augimui paskatinti, nes centrinių bankų taikytos pinigų politikos priemonės esą išsisėmė.

To nepadarius, TVF manymu, Europai grėstų ekonomikos nuosmukis, kurį gali lemti geopolitinės priežastys ir augantis protekcionizmas tarptautinės prekybos srityje.

Vokietijos recesijos klausimas

„Swedbank“ ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2%. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1%.

„Euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško „Brexit“ tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą“, – sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6% sieksiantis augimas.

Bet dabar rinkos dalyvių akys yra sukoncentruotos į trečiojo ketvirčio šalies ekonomikos augimo rodiklius, kurie bus paskelbti lapkričio 14 d. Vokietijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, sumenko 0,1%. Jei smukimas bus fiksuotas ir trečią ketvirtį, didžiausia euro zonos ekonomika oficialiai įžengs į recesiją.

nuotrauka::2

„Nors Vokietijos pramonė ir pradeda rodyti pirmuosius stabilizacijos ženklus, spartaus atsigavimo tikėtis neverta. Automobilių industrija išgyvena virsmą ir siekia pereiti prie elektromobilių gamybos. Šis persiorientavimas gali užtrukti ne vienerius metus ir nebūtinai bus sėkmingas, nepaisant padidintų valstybės subsidijų“, – sako V. Šimkus.

Kita vertus, pasak jo, euro zonoje yra ir pozityvių naujienų – ilgą laiką buksavusi ir augimu atsilikusi Prancūzija pastaruoju metu rodo didelį atsparumą ir pretenduoja tapti vienu pagrindinių Europos augimo variklių.

„Įvykdytos darbo rinkos reformos, panašu, pradeda duoti vaisių – Prancūzijoje sparčiai auga užimtumas, o laiku įvykdytas valdžios išlaidų padidinimas taip pat palaiko vidaus vartojimą. Be to, Prancūzija yra labiau į vidaus rinką orientuota ekonomika nei Vokietija, todėl ją mažiau veikia pasaulinės negandos“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Kokios perspektyvos Lietuvai

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9%, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7%, o 2020 m. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2%.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8%. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3%.

„Prognozuojame, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet ją užgniaužti gali ne išorinės problemos, o pagalių kaišiojimas į savo ratus. Niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai bei apskritai nestabili ir neprognozuojama mokesčių politika gali slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai. Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime – ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti“, – teigia N. Mačiulis.

Mažėja laisvų darbo vietų

 „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. 2010 m. nedarbo lygis viršijo 18%, o šių metų vasarą jis siekė 5,7%. Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo 82%, nuo 450 iki 820 Eur.

„Deja, pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5%. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis, nei buvo prieš metus. Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti“, – sako N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.

Anot „Swedbank“ ekonomistų, vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.

„Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą – biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas. Vertėtų įsiklausyti į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius“, – sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
10:43
Kinijoje plintantis virusas nerimą pasėjo ir finansų rinkose

Akcijų kainos Azijoje, ypač vartojimo prekių, avialinijų, pastebimai krenta antradienį, plintant nerimui dėl...

ETF fondai: vienas geriausių pasirinkimų periodiniam investavimui Premium 5

Milžinišku greičiu tarp pasaulio ir Lietuvos investuotojų populiarėjantys biržoje prekiaujami fondai yra...

Rinkos
08:55
Perkantys „Grigeo“ akcijų – vis optimistiškesni Premium 1

Investuojantys į „Grigeo“ akcijas pradeda matyti vis daugiau vilties, kad taršos skandalas apsiribos kelių...

Rinkos
2020.01.20
TVF mato pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklus

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau kartu įžvelgia...

Rinkos
2020.01.20
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20
Abejotini „forex“ brokeriai per Lietuvos įmones išsigrynina investuotojų pinigus Premium

Abejotinos reputacijos valiutų prekybos („forex“) brokerių įmonės iš egzotiškų jurisdikcijų Lietuvą atranda...

Rinkos
2020.01.20
Ateities investicijoms renkuosi „Swedbank“ Premium 5

Sprendimas Baltijos biržoje toliau investuoti tik per „Swedbank“ buvo akivaizdus. Tai būtent taip ir darau.

Lukas investuoja
2020.01.20
Vyriausybė beveik 10 metų pasiskolino už 0,35%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 25 mln. Eur už vidutines 0,35%...

Rinkos
2020.01.20
Bankai nebenori tarpininkauti valstybėms leidžiant obligacijas

Didieji pasaulio bankai mažina savo talkininkavimo apimtis ES valstybėms leidžiant obligacijas.

Rinkos
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau