Ekonomistai: nesureikšminkite ekonominių rodiklių praskaidrėjimo

Publikuota: 2019-11-07
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.

Euro zona mestelėjo kiek optimizmo įpūtusių ekonominių duomenų, tačiau ekonomistai dėl to pernelyg nedžiūgauja ir sako, kad nereikia turėtų nepagrįstų vilčių, kad pasaulio ekonomikos augimas staiga nustos lėtėjęs.

Trečiadienį paskelbti ekonominiai duomenys rodo, kad juodi debesys euro zonoje pamažu sklaidosi – Ispanijos, Italijos ir Vokietijos paslaugų sektoriaus „Markit PMI“ indeksai pranoko lūkesčius, o mažmeninė prekyba euro zonoje rugsėjį augo 3,1% metiniu tempu. Kitaip tariant, augimas buvo 0,7 proc. punkto spartesnis, negu prognozavo analitikai.

Tiesa, euro zonos mažmenininkų pardavimai rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, augo 0,1% tempu. Tačiau toks rezultatas atitiko ekonomistų prognozes.

Dar savaitės pradžioje nuotaikas praskaidrino ir paskelbti galutiniai euro zonos bei didžiųjų regiono ekonomikų spalio mėnesio paslaugų bei gamybos sektorių pirkimo vadybininkų indeksai. Euro zonos gamybos sektoriaus indekso reikšmė buvo kiek didesnė, nei išankstinis rodiklis, tiesa, toliau išlieka 7-ių metų žemumose ir signalizuoja apie sektoriaus traukimąsi. Iš didžiųjų Europos valstybių vienintelėje Prancūzijoje gamybos sektoriaus indekso reikšmė viršijo 50 punktų ribą. Tai signalas, kad sektorius šalyje auga.

Nesitiki paliaubų

„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3% padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujausiose apžvalgoje teigia, kad tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad prekybos konfliktas ir geopolitinės rizikos niekur nedingo.

„Nereikėtų turėti labai didelių lūkesčių dėl galimų paliaubų tarp JAV ir Kinijos – bet koks susitarimas tarp šių šalių gali būti trumpalaikis ir trapus. Be to, ir toliau išlieka reali galimybė, kad JAV netrukus didesniu tarifu apmokestins iš Europos sąjungos importuojamus automobilius“, – sako N. Mačiulis.

Kaip žinia, investuotojus dar vakar nuvylė žinia, kad prekybinis susitarimas tarp JAV ir Kinijos nebus pasirašytas bent jau iki gruodžio. Nors nesutarimo priežastis daug kam pasirodė netikėta – kaip pranešama, šalys nesutaria dėl vietos, kur susitarimas turėtų būti pasirašytas. 

Kinijos augimas išsikvepia

Pasak N. Mačiulio, daugelis išankstinių indikatorių nerodo jokių pasaulinės prekybos pagerėjimo ženklų, ir jau beveik dvejus metus besitęsiantis ekonominis konfliktas tarp JAV ir Kinijos gali būti tik prigesintas, o ne užgesintas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ir be prekybos konflikto Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės.

nuotrauka::1

„Kinija šį dešimtmetį buvo pagrindinis pasaulio augimo variklis – jos įtaka viso pasaulio ekonomikos augimui siekė beveik 30%. Prognozuojame, kad artimiausioje ateityje ši įtaka menks, Kinijos augimą slopins didelė skolų našta ir sparčiai senėjanti visuomenė“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, nesisklaidant išorinėms geopolitinėms ir protekcionizmo rizikoms, ryškėja ir vietinės ekonominės politikos neapibrėžtumas, galintis užgniaužti vartojimo ir investicijų augimą Lietuvoje.

TVF perspėjimai

Dėl ekonomikos augimo perspektyvų susirūpinusios ir tarptautinės institucijos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) trečiadienį išplatintoje regiono ekonomikos apžvalgoje, kurią ketvirtadienio rytinėje akcijų rinkos apžvalgoje cituoja SEB bankas, perspėjama, kad Europai reikalingi koordinuoti fiskalinės politikos veiksmai ekonomikos augimui paskatinti, nes centrinių bankų taikytos pinigų politikos priemonės esą išsisėmė.

To nepadarius, TVF manymu, Europai grėstų ekonomikos nuosmukis, kurį gali lemti geopolitinės priežastys ir augantis protekcionizmas tarptautinės prekybos srityje.

Vokietijos recesijos klausimas

„Swedbank“ ekonomistai šių metų euro zonos augimo prognozę padidino viena dešimtąja iki 1,2%. Kitais metais euro zonos augimas, prognozuojama, turėtų būti dar vangesnis ir sieks tik 1,1%.

„Euro zonos ekonomikos perspektyvas kiek pagerino sumažėjusi chaotiško „Brexit“ tikimybė, tačiau didelis neapibrėžtumas ir dėl prekybos karo recesijoje atsidūrusi Vokietijos pramonė stabdys ūkio plėtrą“, – sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Vokietijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, dėl silpnos pasaulinės paklausos ir didelių vidaus struktūrinių iššūkių kitais metais planuojamas vos 0,6% sieksiantis augimas.

Bet dabar rinkos dalyvių akys yra sukoncentruotos į trečiojo ketvirčio šalies ekonomikos augimo rodiklius, kurie bus paskelbti lapkričio 14 d. Vokietijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, sumenko 0,1%. Jei smukimas bus fiksuotas ir trečią ketvirtį, didžiausia euro zonos ekonomika oficialiai įžengs į recesiją.

nuotrauka::2

„Nors Vokietijos pramonė ir pradeda rodyti pirmuosius stabilizacijos ženklus, spartaus atsigavimo tikėtis neverta. Automobilių industrija išgyvena virsmą ir siekia pereiti prie elektromobilių gamybos. Šis persiorientavimas gali užtrukti ne vienerius metus ir nebūtinai bus sėkmingas, nepaisant padidintų valstybės subsidijų“, – sako V. Šimkus.

Kita vertus, pasak jo, euro zonoje yra ir pozityvių naujienų – ilgą laiką buksavusi ir augimu atsilikusi Prancūzija pastaruoju metu rodo didelį atsparumą ir pretenduoja tapti vienu pagrindinių Europos augimo variklių.

„Įvykdytos darbo rinkos reformos, panašu, pradeda duoti vaisių – Prancūzijoje sparčiai auga užimtumas, o laiku įvykdytas valdžios išlaidų padidinimas taip pat palaiko vidaus vartojimą. Be to, Prancūzija yra labiau į vidaus rinką orientuota ekonomika nei Vokietija, todėl ją mažiau veikia pasaulinės negandos“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Kokios perspektyvos Lietuvai

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika augo 3,9%, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį jau buvo fiksuotas pastebimas augimo sulėtėjimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bendras šių metų augimas sieks 3,7%, o 2020 m. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 2%.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, nepaisant silpnų eksporto rinkų, šiemet Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vis dar augo daugiau nei 8%. Tačiau daugėja ženklų, kad šis augimas išsikvėps ir kitais metais nebesieks 3%.

„Prognozuojame, kad vidaus paklausa galėtų ir toliau sparčiai augti, bet ją užgniaužti gali ne išorinės problemos, o pagalių kaišiojimas į savo ratus. Niekur nepasiteisinę nauji eksperimentiniai mokesčiai bei apskritai nestabili ir neprognozuojama mokesčių politika gali slopinti įmonių apetitą investicijoms, stabdyti būsto rinką bei vartojimą apskritai. Neigiamas tendencijas darbo rinkoje jau pastebime – ir jas reikia slopinti, o ne stiprinti“, – teigia N. Mačiulis.

Mažėja laisvų darbo vietų

 „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad beveik dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjusiu nedarbo lygiu ir sparčiai augusiu vidutiniu darbo užmokesčiu. 2010 m. nedarbo lygis viršijo 18%, o šių metų vasarą jis siekė 5,7%. Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius išaugo 82%, nuo 450 iki 820 Eur.

„Deja, pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis šoktelėjo iki 6,5%. Dar labiau neraminti turėtų tai, kad laisvų darbo vietų skaičius pastarąjį pusmetį yra net ketvirtadaliu mažesnis, nei buvo prieš metus. Užimtumo augimas jau sulėtėjo ir prognozuojame, kad kitais metais jis nebeaugs ir pradės mažėti“, – sako N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dešimtmetį besitęsusi teigiama darbo rinkos banga atslūgsta. Darbo užmokesčio augimas privačiame sektoriuje jau yra pastebimai sulėtėjęs ir toliau lėtės, todėl ekonominę politiką reiktų sutelkti į užimtumo skatinimą bei dirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą, o ne jos didinimą.

Anot „Swedbank“ ekonomistų, vyriausybė turi nemažai neišnaudotų galimybių vykdyti socialinę politiką nedidinant mokesčių.

„Didesni mokesčiai lėtėjant ekonomikos augimui ir augant nedarbui turėtų priešingą efektą – biudžeto pajamos greičiausiai nepadidėtų, o ekonomikos augimas būtų dar labiau prislopintas. Vertėtų įsiklausyti į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir išnaudoti galimybes išlaisvinti neefektyviai naudojamus viešuosius išteklius“, – sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, imantis struktūrinių reformų būtų galima ne tik optimizuoti neefektyvų viešųjų institucijų tinklą, bet ir atsisakyti be reikalo ekonomiką slopinančio biudžeto pertekliaus ir pasinaudoti galimybe skolintis už neigiamas palūkanas.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Maikštėnas: laukiame investuotojų argumentacijos dėl sąžiningos kainos 8

„Ignitis grupė“ tikina, kad jos pasiūlyta ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų išpirkimo kaina yra ne tik teisėta,...

Pramonė
2019.11.19
„Airbus“ ir „Boeing“ pildo užsakymų portfelius: akcijos kyla

JAV ir Europos aviacijos milžinių „Airbus“ ir „Boeing“ akcijos šiandien kyla apie 1%, bendrovėms paskelbus...

Rinkos
2019.11.19
Su vienkartiniais veiksniais pašoko farmacininkės akcijos, „Rokiškio sūris“ imasi intervencijos

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta farmacininkės „Olainfarm“ akcijomis, investuotojai neskuba statyti,...

Rinkos
2019.11.19
„INVL Asset Management“ pertvarko fondus: kai kurių nebeliks

Lietuvos turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ pertvarko valdomų investicinių fondų portfelį.

Rinkos
2019.11.19
I. Laursas kuria investavimo platfomą: siūlys tokenizuoti NT Premium 3

Verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas kuria sutelktinio finansavimo platformą „Oz finance“, kuri, kaip...

Rinkos
2019.11.19
Smulkieji investuotojai ir „Ignitis grupė“ susikibo dėl valdymo paslaugų įmonei ESO 6

Smulkiuosius akcininkus vienijanti Investuotojų asociacija apkaltino valstybei priklausančią energetikos...

Rinkos
2019.11.19
SEB pateikti 194 įtartini atvejai dėl pinigų plovimo, daugiausiai Estijoje 1

Švedijos bankininkystės grupė SEB pranešė iš Švedijos nacionalinės televizijos, besiaiškinančios galimą...

Rinkos
2019.11.19
Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje 9

Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias...

Statyba ir NT
2019.11.19
Paaiškino, kodėl ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų nenori mainyti į „Ignitis grupės“ 9

Valstybės valdoma energetikos milžinė „Ignitis grupė“ išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad jei...

Rinkos
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19
HP atmetė „Xerox“ įsigijimo pasiūlymą  Premium

Bendrovė HP (dalis buvusios „Hewlett Packard“), atmetė „Xerox“ pasiūlymą įsigyti kompaniją už 33,5 mlrd. USD...

Technologijos
2019.11.19
Lietuvių tinklui „Supersol“ Ispanijoje ieško pirkėjo 1

Liuksemburgo bendrovė „Carson S.a.r.l.“, kurią netiesiogiai kontroliuoja verslininkas Nerijus Numavičius,...

Prekyba
2019.11.18
Už ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas jau moka daugiau, nei supirkimo kaina Premium

Stambesni investuotojai pirmadienį sukiojosi apie „Tallinna Sadam“ akcijas, o ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų...

Rinkos
2019.11.18
Ispanijos birža tampa geidžiama nuotaka: atsirado antras potencialus pirkėjas

Europos finansų rinkų operatorė „Euronext“ pirmadienį pranešė pradėjusi derybas su „Bolsas y Mercados...

Rinkos
2019.11.18
Vyriausybė beveik pustrečių metų pasiskolino už minus 0,069%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 2 metams ir 4 mėnesiams pasiskolino 19 mln. Eur už vidutines neigiamas...

Rinkos
2019.11.18
NT platformoje „Crowdestate“ – nemoki paskola 5

Daugiau nei 1.100 Estijos sutelktinio finansavimo NT platformos „Crowdestate“, per kurią investuoja ir...

Rinkos
2019.11.18
Būsimasis biržos bankas pradeda viešą siūlymą

Pirmadienį prasidėjo į Baltijos biržą einančio estų banko „Coop Pank“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO).

Rinkos
2019.11.18
Asociacija buria grupinį ieškinį prieš „Ignitis grupę“ 2

Investuotojų asociacija pradėjo burti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ iniciatyva iš biržos...

Rinkos
2019.11.18
Lukas investuoja: mane išdavė „sava motina“ Premium 6

Būtent taip jaučiuosi po „Ignitis grupės“ sprendimo išbraukti iš biržos ESO akcijas sumokant po 0,788 Eur.

Lukas investuoja
2019.11.18
Per „Saudi Aramco“ IPO ruošiamasi parduoti 1,5% akcijų

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti viešam akcijų siūlymui (angl. initial public...

Rinkos
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau