Euro zonos ekonomika augo 0,2%
Trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika per ketvirtį augo 0,2% ir 1,1%, palyginti su laikotarpiu prieš metus.
Pirminis euro zonos BVP įvertis už trečią ketvirtį, paskelbtas Eurostat, buvo geresnis nei ekonomistų prognozės dėl augimo sulėtėjimo iki 0,1%.
Tiesa, pirminis euro zonos ekonomikos įvertis dar gali būti peržiūrėtas žemyn, mat Vokietijos, didžiausios euro zonos ekonomikos, BVP duomenys paaiškės lapkričio 14 d. Dėl Vokietijos, ypač šalies pramonės ir eksporto sektoriaus, pastaruoju metu labiausiai nerimavo ekonomistai ir investuotojai, o PMI indeksų duomenys signalizavo, kad galimai šalies ekonomika įpuolė į techninę recesiją.
Pirminis BVP įvertis parodė, kad visos ES ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,3%, o palyginti su laikotarpiu prieš metus 1,4%.
[infogram id="6ad6c692-c597-42bc-9e18-ef0c134c7eda" prefix="7CZ" format="interactive" title="euro zonos ekonomika 2019 q3"]
Ketvirtadienį Eurostat paskelbė ir pirminį infliacijos įverti už spalio mėnesį. Metinė infliacija spalį sulėtėjo iki 0,7%, nuo 0,8% rugsėjį. Atmetus energijos išteklių, maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, metinė infliacija siekė 1,1%, kai rugsėjį 1%.
Taip pat paskelbti darbo rinkos duomenys už rugsėjį. Euro zonoje nedarbo lygis siekė 7,5% ir išliko stabilus, palyginti su rugpjūčiu. Prieš metus rugsėjį nedarbo lygis euro zonoje siekė 8%.
Rugsėjį žemiausias nedarbo lygis buvo Čekijoje (2,1%), Vokietijoje (3,1%), didžiausias Graikijoje (16,9%), Ispanijoje (14,2%).
Rugsėjį ES nedarbo lygis siekė 6,3%, kai prieš metus rugsėjį 6,7%.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Rinkos
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti