Pensijų fondų „atrakinimas“ Estijoje gali sukelti bangų Talino biržoje

Estijos verslo dienraštis „Aripaev“ rašo, kad II pakopos pensijų fondų reforma Estijoje gali tapti nemalonia staigmena smulkiesiems investuotojams Estijoje, nes „atrakinus“ fondus dalis kaupiančiųjų norės pasiimti pinigus, o tai reiškia, kad pensijų fondų valdytojai turės išsiparduoti Talino biržoje kotiruojamų įmonių akcijas. Tad jei bus skubama didesniais kiekiais išparduoti akcijas, bus sukurtas spaudimas jų akcijų kainoms.

Skaičiuojama, kad Estijos pensijų fondai Talino biržoje investavę apie 66 mln. Eur, daugiausiai – į jūrų uosto operatorės „Tallinna Sadam“ akcijas.

Kaip rašo „Aripaev“, SEB, „Swedbank“ ir LHV valdomi pensijų fondai į „Tallinna Sadam“ iš viso investavę 32 mln. Eur.

Kitos didelės Estijos pensijų fondų valdytojų pozicijos Talino biržoje yra bendrovės „Tallink Grupp“ ir „Tallinna Kaubamaja“.

Nors Estijos pensijų fondų valdytojai teigia, kad jų valdomas turtas yra likvidus ir, esant reikalui, lengvai realizuojamas, jie pripažįsta, kad kiekvienu atveju dėl akcijų išpardavimo būtų sprendžiama individualiai.

Rinkos dalyviai primena, kad kai fondų valdytojas „KJK Fund“ sumanė per metus per pusę susimažinti investicijas į bendrovę „Tallinna Kaubamaja“ ir parduoti 1,3 mln. vnt. akcijų (jų vertė 11,5 mln. Eur), įmonės akcijų kaina per metus smuko 20%.

VŽ rašė, kad Estijos valdančiosios koalicijos partnerės rugpjūtį apsisprendė nuo kitų metų įgyvendinti pensijų reformą, kuri numato ir radikalų žingsnį – leisti iš II pakopos fondų žmonėms išsiimti pinigus.  

Galiojantis koalicinis susitarimas numato, kad žmonės pinigus iš pensijų fondų sąskaitų pasiimti galės per dvejus metus nuo apsisprendimo trauktis iš II pakopos. Pagal susitarimą tie pinigai būtų apmokestinti 20% gyventojų pajamų mokesčiu. Pensijų sistemos pokyčius nustatantį įstatymą planuojama priimti Estijos parlamente per rudens sesiją. Numatoma, kad pensijų reforma įsigalios 2020 m. sausio 1 d.

VŽ taip pat rašė, kad Estijoje baiminamasi, jog dėl pensijų fondų atrakinimo užsienio investuotojai šioje šalyje gali apskritai stabdyti investicijas. Tarkime, Švedijos bankų grupė SEB planuoja peržiūrėti savo planus investuoti į Estijos ekonomiką, kadangi mano, jog estiškas turtas nėra likvidus, todėl nepatrauklus.