Europos rinkose nuotaikos buvo atsargios

Vakarų Europos akcijų rinkos trečiadienį nerodė didelių pokyčių, nors ir buvo paskelbta nemažai makroekonominių rodiklių.

Trečiadienio pavakarę pagrindiniai indeksai į viršų atsargiai lipo iki 0,1%, kai „Eurostat“ pranešė galutinius euro zonos infliacijos duomenis. Vartotojų kainų indekso augimas praėjusį mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sudarė 1%. Toks rodiklis atitiko prognozes.

Mažiausias vartotojų kainų indekso pokytis buvo fiksuotas Portugalijoje (-0,1%), Graikijoje (0,1%), Ispanijoje (0,4%). Aukščiausias – Rumunijoje (4,1%), Vengrijoje (3,2%), Nyderlanduose ir Latvijoje (po 3,1%). Lietuvoje metinis infliacijos lygis rugpjūtį siekė 2,5%.

Jungtinėje Karalystėje vartotojų kainų indekso augimas praėjusį mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, siekė 1,7%. Tai – gerokai mažiau, nei liepą, kai infliacijos augimas sudarė 2,1%. Be to, tai žemiausias rodiklio lygis nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, apžvalgoje pastebi FMĮ „Myriad Capital“ analitikai.

Europos automobilių gamintojų asociacija paskelbė, kad ES šalyse naujų automobilių registravimas rugpjūtį, lyginant su tuo pačiu metu praėjusiais metais, krito 8,4% iki 1,04 mln. Didžiausias kritimas buvo fiksuotas Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur pardavimai atitinkamai krito 31% ir 14%. Vokietijoje jie buvo mažesni 0,8%, Italijoje apimtys smuko 3,1%.

Prancūzijos energetikos bendrovės „Electricite de France“ akcijos brango apie 3,5%. Įmonė paskelbė, kad praeitą savaitę aptikti trūkumai bendrovės gaminamuose ir jau pagamintuose branduolinių reaktorių komponentuose nėra tokie dideli ir kol kas nereikalauja imtis skubių veiksmų.

Šveicarijos prabangių prekių gamintojos „Richemont“ akcijos smuko daugiau nei 5%, kai Šveicarijos banko UBS analitikai pablogino savo rekomendaciją šios įmonės akcijų atžvilgiu nuo neutralios iki „parduoti“. Teigiama, po 4 m. trukusio atsigavimo Europos prabangių prekių gamintojų sektorius artėja prie ciklo pabaigos.

Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios „Richemont“ akcijos pabrangusios daugiau nei 25%.

JAV biržose buvo lūkuriuota JAV Federalinio rezervų banko (FED) sprendimo dėl palūkanų ir vertinti naujausi JAV nekilnojamo turto duomenys. Paskutinį vasaros mėnesį buvo išduota 1,42 mln. naujų būsto statybos leidimų. Tai – daugiau, nei prognozavo analitikai, kurie tikėjosi 1,31 mln. jau pradėtų statyti namų skaičius taip pat buvo didesnis, nei tikėtasi.

Balsai kartu nebeskaičiuojami

Baltijos šalių pagrindinis akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per dieną palypėjo 0,3%. 403 sandoriais akcijų trijose biržose perleista už 736.000 Eur.

Daugiausiai sandorių (142) jau nebe pirmą prekybos sesijos iš eilės sudaryta Estijos finansų grupės „LHV Group“ akcijų pasirašymo teisėmis. Jų kaina smuktelėjo 1,11%, iki 0,444 Eur.

Ne kartą skelbta, kad „LHV Group“ atlieka viešą akcijų siūlymą dėl būtinybės sustiprinti kapitalą po „Danske Bank“ paskolų portfelio įsigijimo už 410 mln. Eur. 1 Eur nominalios vertės akcijas platinamos po 11,5 Eur. Akcijų platinimas vyks iki rugsėjo 25 d. Akcijų pasirašymo teisėmis galima prekiauti iki rugsėjo 23 d.

Kiek aktyviau prekiauta ir „Tallinna Sadam”, Šiaulių banko, „Tallink Grupp“ akcijomis, nors svarbesnių naujienų iš įmonių nesulaukta.

Tiesa, Šiaulių bankas pranešė, kad liepos 21 d. įsigaliojo nauja Vertybinių popierių įstatymo redakcija, pagal kurią emitento vadovų balsai kartu nebeskaičiuojami, todėl 10-ies banko valdymo organų vadovų, kurie turi akcijų, balsai perskaičiuoti mažėjimo linkme.

„Žemaitijos pienas“ trečiadienį vakare pranešė, kad įmonė už 1,912 mln. Eur įsigijo 100% Baltijos mineralinių vandenų kompanijos akcijų, kurios iki šiol priklausė Algirdui Pažemeckui ir Danutei Pažemeckienei. Perleistos įmonės vertę esą nustatė nepriklausomas vertintojas UAB „Verslavita“.