Kodėl žlugo „Payseros“ STO: atviras įkūrėjo pasakojimas

Publikuota: 2019-07-03
 Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr
„Paysera“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių akcininkų

Daugiau nei prieš mėnesį pranešėme apie „Paysera“ vertybinių popierių platinimo atšaukimą. Sprendimas buvo nelengvas. Natūraliai norėjosi kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, nepasiruošusią tam rinką ir t. t. Viskas jau praeityje, dabar liko tik pasidalinti įgyta patirtimi.

Todėl papasakosiu ilgą istoriją glaustai: nuo idėjos atsiradimo iki pinigų investuotojams grąžinimo. Tikiuosi, kam nors tai bus naudinga, o investavusiems, kurie šioje istorijoje yra patys svarbiausi, tikiuosi, tai padės suprasti, kodėl priimtas sprendimas grąžinti pinigus.

Viskas prasidėjo 2018 m. gruodžio pradžioje. Su STO nesusijusiais klausimais su manimi susisiekė Laimonas Noreika (įmonių „Desico“ ir „Finansų bitė verslui“ vadovas), tik tuomet iš kalbos sužinojau apie „Desico“ įmonę ir jų planus unikaliu būdu pritraukti savo klientams investicijų. Pradžioje man buvo tiesiog įdomu, kaip veikia „Desico“ verslo modelis.

Apie šią naują galimybę pritraukti investicijų prisiminiau po gero mėnesio, tuomet, kai Bulgarijos partneriai pasidalino nuogąstavimais, kad jiems nepavyksta pritraukti daugiau investuotojų. Pagrindinis motyvas buvo toks: „Paysera Bulgarija“ labai priklausoma nuo „Paysera Ltd“ ir jos savininkai nedalyvauja Bulgarijos „Paysera“ įmonėje kaip akcininkai. Tada prisiminiau „Desico“ ir savo vizito Sofijoje metu pakviečiau Laimoną pristatyti jų siūlomą investicijų pritraukimo būdą. „Paysera“ tinklo plėtrai esame pasirinkę franšizės plėtros būdą – ieškome vietos partnerių, kurie investuoja savo lėšas ir prisiima 100% atsakomybę už vietinės „Payseros“ įmonės rezultatus.

„Paysera Bulgarija“ sėkmingai veikia jau trejus metus, tačiau vis dar neturi vietinės elektroninių pinigų įstaigos licencijos (tam reikalingas bent 350.000 Eur įstatinis kapitalas) ir todėl negali visu pajėgumu teikti paslaugų vietos rinkoje. Be to, nuo 2019 m. sausio „Paysera Bulgarija“ pradėjo veiklą Rumunijos teritorijoje – įsteigtas atskiras juridinis asmuo „Paysera Rumunija“, kuriai taip pat reikalingos investicijos plėtrai. Taip buvo nustatyta pirma investicijų suma, apie kurią pradėjome kalbėti su „Desico“. Kaip tikslą išsikėlėme 500.000 Eur.

Gavę pirminį „Desico“ paslaugų pasiūlymą ir pamatę vertybinių popierių pritraukimo kaštus, kurie yra daugiau fiksuoti ir nepriklausomi nuo pritrauktos investicijų sumos ar investuotojų skaičiaus, pamanėme, kad verta būtų panaudoti tokį platinimo būdą plačiau, suteikiant platinamiems popieriams didesnį patikimumą ir patrauklumą (įtraukiant ir kitas „Paysera“ įmones, ne tik „Paysera Bulgarija“). Taip gimė idėja pritraukti investicijų dar dviem tikslams: 1 mln. Eur „Paysera“ banko didesniam nei minimaliai būtinas įstatiniam kapitalui formuoti ir dar 1 mln. Eur – „Paysera Ltd“ IT skyrių užsienyje atidarymo ir vystymo išlaidoms padengti. Taigi galiausiai vertybiniais popieriais iš viso numatyta pritraukti 2,5 mln. Eur investicijų, kurias planavome panaudoti trims skirtingiems tikslams pasiekti.

Šis projektas prasidėjo nuo pinigų pritraukimo Bulgarijos partneriui, tačiau, vystant investicijų projekto idėją, pirmoje vietoje atsidūrė jau ne pinigai. Užsibrėžtiems investiciniams tikslams pakaktų ir 2018 m. uždirbto „Paysera LT“ pelno (1,9 mln. Eur). Labiausiai norėjome pasiekti kuo didesnį privačių asmenų palaikymą ir įsitraukimą – norėjome rasti kiek galima daugiau naujų privačių klientų – investuotojų, kurie palaikys ir padės „Paysera“ plėstis užsienio šalyse, kurie nepagailės gerų rekomendacijų ar kitais realiais veiksmais padės rasti naujų partnerių kitose šalyse.

Investavimo projektui įgyvendinti buvo nuspręsta įkurti atskirą įmonę „Paysera Investment“. Ji įkurta dėl keleto priežasčių. Pirmiausia nenorėjome naudoti licencijuotos „Paysera LT“ įmonės, nes jai pačiai nereikėjo investicijų, o vertybinių popierių platinimo procesas būtų daug sudėtingesnis. Antra, norėjome įvesti daugiau aiškumo visame investavimo projekte. Būtent ši nauja įmonė turėjo būti atskaitinga visiems investuotojams – išleisti vertybinius popierius, mokėti investuotojams grąžą, investuoti pritrauktas lėšas per keleto „Paysera“ įmonių akcijas (Bulgarijos „Paysera“, „Paysera“ bankas, „Paysera Ltd“) ar paskolas, priklausomai, kaip tai būtų racionaliau. Apie investavimo tikslais kuriamą įmonę mes komunikavome nuo pat pirmos minutės. Vėliau viešojoje erdvėje nuskambėjęs Lietuvos banko įspėjimas buvo nepagrįstas, bet apie tai plačiau kiek vėliau.

Ir čia projekto kelyje sulaukėme pirmos problemos. Viską aptarus ir sukirtus rankomis, „Rise Vilniuje“ vykstančioje konferencijoje Laimonas pranešė apie pirmą „Desico“ klientą („Payserą“). Tą dieną „Verslo žiniose“ ir atsirado skambi antraštė „Paysera darys STO“. Blogiausia buvo tai, kad šita žinutė nebuvo paruošta nei „Desico“, nei „Paysera“ – žurnalistai tiesiog surašė taip, kaip suprato iš viešo Laimono pristatymo.

Žinia buvo neteisinga – joje iki šiol yra parašyta: „Payseros“ kriptovaliutos platinimas bus pirmas STO „Desico“ platformoje. „Paysera“, kuri neleidžia savo klientams nei pirkti, nei parduoti kriptovaliutos, blokuoja visas jai žinomas kriptovaliutų keityklų sąskaitas ir, jeigu klientas pakartotinai pažeidžia šitą draudimą, uždaro jam sąskaitą, dabar pati leidžia kriptovaliutą? Be to, kad mūsų dar tik planuojami išleisti vertybiniai popieriai nėra niekaip susiję su kriptovaliutomis, straipsnyje galima susidaryti nuomonę, kad juos platins „Paysera LT“.

Mes (Laimonas iš „Desico“ ir „Paysera“ akcininkai) jau tada žinojome, kad juos platins naujai įkurta įmonė. Pagal susitarimą už tinkamą platinimo komunikaciją turėjo atsakyti „Desico“ – tiek nuo teisingos informacijos perdavimo žiniasklaidai, tiek, kad viešai platinama informacija atitiks įstatymų keliamus reikalavimus. „Paysera“, kaip paslaugos užsakovas, nusipirkęs šią paslaugą, nesigilino į tai, kaip teisiškai teisingai turi būti viskas pateikta, todėl ir stengėmės neteikti jokios informacijos tol, kol nebus viskas iki galo aišku ir kol nebus galutinai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Desico“.

Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. vasarį, o vertybinių popierių aprašymas (sutarties priedas) užbaigtas derinti likus savaitei iki platinimo pradžios, tai yra 2019 m. balandžio pabaigoje. Klausite, kodėl vertybiniai popieriai aprašyti taip vėlai? Tuo metu, kai rašėmės bendradarbiavimo sutartį, nė vienas (nei „Paysera“, nei „Desico“) nežinojome, kaip tiksliai atrodys galutinis pasiūlymas, – kad jis išvystų dienos šviesą, turėjome dar daug nuveikti ir susiderinti.

Rengdami vertybinių popierių platinimo pasiūlymą įsiklausėme į ne vieną Laimono patarimą – dėl vertybinių popierių kiekio (pradžioje kiekvienam tikslui pasiekti galvojome apie skirtingus vertybinius popierius), dėl grąžos ir vertybinių popierių išpirkimo sąlygų ne kartą vyko taisymai, atsakomybių aiškinimasis (didžiąją dalį prospekto, kuris vėliau tapo ir viešo pasiūlymo teksto dalimi, parengė mūsų teisininkė, nors tai ir nebuvo mūsų darbas). Galutinis pasiūlymo investuotojams variantas išėjo toks: vieno tipo vertybiniai popieriai, bendra suma – 2,5 mln. Eur su garantuotomis 5% metinėmis palūkanomis ir pelnu, mokamu dvejus pirmus metus nuo naujo kliento registracijos; taip pat numatytos išpirkimo sąlygos – išperkant anksčiau nei po 3 metų nuo popierių išleidimo, išpirkimo kaina būtų 2 kartus didesnė, nei investuota.

Tada pasipylė „problemėlių“ virtinė. Pirminis vertybinių popierių platinimo terminas buvo numatytas 2019 04 15 – taip surašyta sutartyje su galimybe atidėti šalims susitarus. Realiai terminas buvo nukeltas dviem savaitėms, kad „Desico“ tikrai spėtų įvykdyti visus paruošiamuosius (daugiausia techninius) darbus. Tačiau ir tai nepadėjo išvengti problemų, o kai kurios jų buvo, mano nuomone, kritinės. Pavyzdžiui, atsiskaitymas turėjo vykti per „Paysera“, tačiau integracija nebuvo padaryta, nes pagal įstatymo reikalavimus pinigai turėtų būti gaunami tiesiai į finansų maklerio įmonės specialią banko sąskaitą, esančią Šiaulių banke.

Apie „Desico“ sprendimą neintegruoti (nors sutartyje tai buvo numatyta) sužinojome likus dviem dienoms iki platinimo pradžios. Kaip tik tuo metu buvo gautas Lietuvos banko įspėjimas dėl klaidinančios informacijos, bet „Desico“, nors ir mano prašoma, nusprendė nesikreipti į Lietuvos banką su papildomu klausimu ieškant sprendimo, kaip investicijoms surinkti naudoti specialią „Paysera“ sistemoje atidarytą sąskaitą.

Dar viena svarbi problema, kuri, mano nuomone, prisidėjo prie nepakankamai gausaus investuotojų pritraukimo, – tai sprendimas nenaudoti „Paysera“ klientų identifikavimo proceso, kurį irgi buvome numatę sutartyje. Ir iki šiol investuotojų identifikacija vyksta naudojant „Ondato“ sprendimą. Kodėl jis netinkamas? Nes buvo pernelyg reiklus dėl idealių apšvietimo sąlygų, tad labai daug kam nepavyko net pateikti savo asmenukės ar dokumento, sistema vis sakydavo, kad tai ne tas dokumentas ar kad tai ne tas pats žmogus. Ir nors „Desico“ išjungė veido sutapatinimo automatinį tikrinimą (tarp dokumento ir asmenukės), tai smarkiai nepakeitė tragiško identifikacijos proceso.Nei „Paysera LT“ generalinis direktorius, nei „Paysera Bulgarijos“ akcininkai nesugebėjo pereiti kliento pažinimo procedūros ir investuoti, o jie tikrai kantrūs, motyvuoti ir turi naujausią techniką.

Lieka tik spėlioti, kiek realiai investuotojų nusispjovė ir paliko šitą procesą. Manau, tai kainavo mums labai daug smulkių investuotojų. O pagal sutartį viskas turėjo būti kur kas paprasčiau: „Paysera“ sistemoje identifikuotas klientas turėjo paprastu mygtuko paspaudimu suteikdamas teises „Desico“ gauti identifikacijos duomenis, o tik paskui atsakyti į papildomus klausimus, susijusius su investavimu, kurių „Paysera“ savo sistemoje neklausinėja.

„Paysera“ įmonių grupė net po visų šių neigiamų dalykų nusprendė toliau siekti išplatinti vertybinius popierius. Atlikome ne vieną rinkodaros veiksmą: dalyvavome ir patys organizavome renginius tiek Vilniuje (viename jų dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai, kurie mano pristatymą vos ne tiesiogiai transliavo į žinutes portaluose), tiek Sofijoje. Taip pat paleidome reklamos kampaniją socialiniuose tinkluose ir savo sistemoje, platinome straipsnius užsienyje, viešai paskelbėme savo produktų vystymo planą ir t. t. „Desico“ su potencialiais investuotojais daugiausia komunikavo el. paštu ir socialiniais tinklais. Laimonas labai ragino ir mums padaryti tą patį su savo klientais, tačiau šios minties aš nepalaikiau dėl keleto priežasčių. Pirma, „Paysera LT“ klientai nėra suteikę teisės jiems siųsti reklaminę informaciją el. paštu. Antra, net jeigu aktyvuotume tokią galimybę, būtų didelė rizika, kad pažeistume teisės aktus. Bet svarbiausia priežastis, kodėl atsisakiau siųsti tokį laišką esamiems klientams, yra ta, kad tikslas buvo pritraukti užsienio investuotojų, tų, kurie dar nėra „Paysera“ klientai. Visas STO ir buvo skirtas padidinti „Paysera“ žinomumui tarp užsienio fizinių asmenų, kurie turi pinigų, supranta, kas yra „fintech“, ir gali padėti plėstis užsienyje.

Vienas Laimono argumentų buvo, kad esami klientai taip pat gali padėti, ir jis dėl to buvo visiškai teisus, bet mes nežinome kurie, ir nepageidautinos reklamos siuntimas galėjo padaryti didesnės žalos nei suteikti naudos. Per patį įkarštį – likus kelioms dienoms iki pirmosios numatytos galimybės pirkti vertybinius popierius – pasirodė anksčiau pasakojime minėta Lietuvos banko geroji žinia, kad „Paysera“ klaidina savo investuotojus. Prieš kelias dienas buvome gavę Lietuvos banko raštą, prašantį užtikrinti, kad platinimas būtų vykdomas laikantis įstatymo reikalavimų. Pateikėme paaiškinimą, kad ne „Paysera LT“, o „Paysera Investment“ platins šiuo vertybinius popierius. Nors viską išaiškinome Lietuvos banko priežiūros atstovams, Lietuvos bankas vis tiek viešai pateikė įspėjimą.

Šį pranešimą perpublikavo beveik visa Lietuvos žiniasklaida. Ir nors pranešimas buvo papildytas „Paysera“ ir „Desico“ komentarais, tai buvo peilis nemažai daliai Lietuvos investuotojų. Tai pakirto pasitikėjimą ir iš „Facebook“ investuotojų grupėje išsakytų investuojančių žmonių komentarų padarėme išvadą, kad nemažai investuotojų persigalvojo (prieš investavimo pradžią buvome surinkę pažadų investuoti vos ne 1,7 mln. Eur).

Lietuvos bankas dirbo savo darbą ir stengėsi apsaugoti investuotojus nuo klaidinančios informacijos. Iš dalies Lietuvos bankas buvo teisus: galbūt iki galo neįsigilinusiam žmogui iš žiniasklaidos straipsnių galėjo susidaryti įspūdis, kad vertybinius popierius platina „Paysera LT“, tačiau, kaip minėjau anksčiau, nuo pat pradžių visur, kur komunikavome, teigėme, kad specialiai šiems popieriams platinti kuriama nauja įmonė „Paysera Investment“, taip parašyta tiek mūsų pirmame platintame pranešime žiniasklaidai, tiek bet kuriame kitame viešai prieinamame šaltinyje – mūsų svetainėje, tinklaraštyje, „Desico“ platformoje ir pan. Nors viešai nuskambėjo klaidinimas dėl „Paysera Investment“, daugiausia taisymų buvo atlikta dėl to, kad platinimą vykdė „Desico“, o ne „Finansų bitė verslui“ bei finansų maklerių įmonė, kurios turi tam reikalingas licencijas. Atlikus pataisymus, Lietuvos bankas atnaujino savo perspėjimą, prirašydamas paskutinę pastraipą. Deja, toks pataisymas ypatingo žiniasklaidos dėmesio nesulaukė ir daugelio žmonių atmintyje liko tik perspėjimas.

Prasidėjo investicijos. Pradžia nežadėjo nieko gero, tačiau norėjome pabaigti tai, ką pradėjome. Taigi, 2019 m. gegužės 18 d., turint jau 500.000 Eur pritrauktų lėšų iš beveik 450 investuotojų (pusė užsibrėžto minimalaus tikslo) ir likus 3 dienoms iki platinimo pabaigos, gavus Laimono raginimo laišką spręsti, kaip elgtis pasibaigus platinimui, visi „Paysera“ akcininkai pasitarė ir nusprendė, kad reikės pripažinti, jog pirmasis Lietuvoje STO platinimas buvo nesėkmingas, todėl platinimo dokumente numatyta teise atšaukti platinimą reikia pasinaudoti ir nutraukti nepasiekus užsibrėžto minimalaus tikslo. Tai buvo teisė, ne pareiga!

Dar kartą noriu padėkoti kiekvienam investavusiam ir tikinčiam „Paysera“. Nors šis investavimo projektas nebuvo sėkmingas, apipintas techninėmis ir komunikacijos kliūtimis, pritrauktas investuotojų skaičius nėra mažas (477), o tai džiugina labiausiai. Juk iš tiesų pagrindinis tikslas buvo ne pinigai, o mumis ir mūsų paslauga tikinčių žmonių pritraukimas. Juk jie yra tikrieji „Paysera“ ambasadoriai, kurie skleidžia žinią apie mus, nori prisidėti prie „Paysera“ plėtros. Iš tiesų tai galima padaryti ir be vertybinių popierių įsigijimo – turime tam rekomendacijų programą, pagal kurią mokame 10% nuo kiekvieno atvesto naujo kliento generuojamo pelno neribotą laiką, o, atvedus ar rekomendavus mus potencialiam partneriui, mokame 5.000 Eur. Turintys kitokių bendradarbiavimo pasiūlymų visada laukiami ir kviečiami susisiekti.

„Paysera“ investiciniai planai nepakito – kaip ir planavome, taip ir investuosime tomis pačiomis kryptimis. Vertybinių popierių platinimui ateityje irgi nesakome „ne“. Galbūt tai darysime, tik per sistemą, kurioje nebūsime pirmi klientai, turbūt pateikdami paprastesnį investicinį pasiūlymą ir su didesniu pasitikėjimu savo jėgomis. Kažkodėl anksčiau, nei pasibaigė vertybinių popierių platinimas, antras „Desico“ klientas „Kriptomat“ taip pat atšaukė savo vertybinius popierius.

O antradienį „Desico“ parašė visiems savo platformos klientams, kad jaučia didelį įmonių susidomėjimą dėl vertybinių popierių platinimo, bet apriboja naujų klientų pritraukimą, nes, nesant antrinės vertybinių popierių rinkos, vertybinių popierių patrauklumas per mažas. Taip supratau, kad veikla stabdoma iki geresnių laikų. Asmeniškai manau, kad idėja ir priemonė yra labai daug žadanti, bet ji turi būti realizuota kokybiškai. Linkiu „Desico“ sukurti ir paleisti aukščiausio lygio paslaugą. Juk 1 mln. USD jų pačių tam tikslui ir pritrauktas.

Komentaro autorius — Kostas Noreika, „Paysera“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių akcininkų

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
Nerimas dėl skandalo parbloškė SEB akcijas, JAV biržose – rekordinės aukštumos Premium

Pasaulio akcijų biržose akcijas į naujus rekordus gena optimizmas dėl JAV ir Kinijos prekybinių santykių.

Rinkos
2019.11.15
„Financial Times“: Kaip atrodys Christine Lagarde vadovaujamas ECB Premium

Kai neseniai Mario Draghi paklausė, ar jo, kaip Europos Centrinio Banko (ECB) prezidento, įpėdinės Christine...

Rinkos
2019.11.15
Pasaulio skolų rekordas – 250 trln. USD

Pasaulio skolų apimtis pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje pasiekė rekordinius 250 trln. USD.

Rinkos
2019.11.15
SEB investuotojams: mūsų nuotaika pagerėjo 1

Finansų rinkas pasiekiančios žinios pagerėjo ir galimų neigiamų veiksnių sąrašas sutrumpėjo, tad verta šiek...

Rinkos
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Novaturo“ apyvarta spalį didėjo 5%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Paslaugos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Investicijų strategas: drebėdami dėl krizės turtingesniu netapsite Premium 1

Iš akcijų artimiausius 5–10 metų negalima tikėtis tokios pat grąžos, kokia buvo uždirbta pastarąjį...

Rinkos
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„Evernord“ kuria trečią NT fondą: investuos Rygoje

Lietuvos NT fondų valdymo įmonė „Evernord asset management“ planuoja turėti trečią NT fondą, kuris investuos...

Rinkos
2019.11.14
V. Šapoka: būtų blogai, jei „Ignitis grupės“ IPO darytume be delistingavimo Premium 14

Valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ antrinių įmonių delistingavimas iš biržos buvo būtinas, kad...

Rinkos
2019.11.14
„Alibaba” ruošiasi SPO – taikosi į 13 mlrd. USD

Kinijos elektroninės komercijos milžinė „Alibaba“ lapkričio pabaigoje Honkonge ketina pradėti antrinį akcijų...

Rinkos
2019.11.14
Savininkus pakeitęs „Autokurtas“ svarbiausiais klientais mato ne vežėjus Premium

Akcininkus pakeitusi vieną didžiausių šalyje sunkiojo transporto remonto tinklų valdanti bendrovė...

„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 2

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
Po „Igničio“ naujienų investuotojai vengė elgtis „ant karštųjų“ Premium

Investuotojai į energetikos kompanijų akcijas pirmą prekybos dieną po naujienų laikėsi rimties biržoje.

Rinkos
2019.11.13
Dėl pensijų reformos Estijos ekonomika gali sulaukti trumpalaikio impulso

Kitais metais Estijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2%, nuo 3,2% šiemet, naujausioje apžvalgoje...

Rinkos
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau