Lietuvos bankas viešina „Vilibor“ analizę: vieni permokėjo, kiti gavo naudos

Publikuota: 2019-04-26
Atnaujinta 2019-04-26 12:15
Lietuvos Bankas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos Bankas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos „Vilibor“ pokyčių analizę ir ją teikia Seimo tyrimo komisijai. Centrinis bankas teigia norintis išvengti  interpretacijų dėl 2009-2010 m. krizės metu vykusių „Vilibor“ pokyčių.

„Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė. Galiu pasakyti, kad esame faktais besiremianti institucija (...) Šiandien kaip tik (Seimo – BNS) Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame dar vieną raštą – atsakymą į užduotus klausimus su didžiulės apimties priedais dokumentais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas. 

LB interneto svetainėje pateikiamos pažymos, studijos, vertinimai – iš viso 38 įvairūs dokumentai, taip pat duomenys apie 2008-2009 m. paskolas – bendras būsto paskolų portfelis ir jo segmentai, marža, valiutos, paskolų pokyčiai pokriziniu laikotarpiu. 

Lietuvos banko viešinami dokumentai apima laiką nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. Pasak p. Vasiliausko, jų apimtis – daugiau kaip 400 puslapių. Tai yra dokumentai, skirtingais laikotarpiais teikti įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, taip pat vidiniai susirašinėjimai banke. 

„Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus teikti informaciją visuomenei. Todėl paskelbsime šią informaciją savo tinklalapyje, visi galės ją analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas (...) Mūsų tinklalapyje skelbiama informacija be asmens duomenų“, – aiškino p. Vasiliauskas. 

Pasak jo, tai veikiausiai nuvils „sąmokslo teorijų kūrėjus“. Jis užtikrino, kad centrinis bankas toliau su BFK bendradarbiaus ir tiesiogiai. 

„Smagu, kad susirinkote, iš to darau išvadą, kad domitės archeologija, kasinėjimais“, – kreipdamasis į žurnalistus ironizavo p. Vasiliauskas.

LB: krizė beveik niekam neatnešė naudos

Centrinio banko manymu, paviešinta informacija patvirtina jo „nuosekliai skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių“. 

Pasak LB, „Vilibor“ palūkanų šuolį 2008-2009 m. lėmė ekonominės priežastys: baimė dėl lito devalvavimo ir kitų rizikų, bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo paskolų tiek litais, tiek eurais marža. 

Tuo metu tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose buvo fiksuotas valiutos kursas. 

Jokūbas Markevičius, LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, sakė, kad 2007 m. paaiškėjus, jog Lietuvai įsivesti euro tuo metu nepavyks, „Vilibor“ pirmą kartą pakilo virš „Euribor“ palūkanų normos, dėl to paskolas litais paėmusių žmonių įmokos išaugo ir jie ėmė keisti jų valiutą iš litų į eurus.

„Tuomet (ilgainiui – BNS) „Vilibor“ skirtumas nuo „Euribor“ vėl šiek tiek sumažėjo ir 2008 m. viduryje tų valiutos keitimų iš esmės nebebuvo. Ir tiktai tada, kai 2008-ųjų metų pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomikos laukia išties sunkus „nusileidimas“, kad recesija Lietuvoje bus viena didžiausių visoje Europoje ir „Vilibor“ atotrūkis dėl devalvacijos baimių vėl padidėjo, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus. Skaičiuojame, kad šiais dviem epizodais galėjo būti pakeista iš viso iki 915 mln. eurų litinių būsto paskolų“, – sakė p. Markevičius. 

Pasak jo, tuo metu vidutinė būsto paskola siekė apie 40.000 Eur, tad galima daryti išvadą, jog keitusiųjų valiutą krizės laikotarpiu galėjo būti apie 23.000.

Pono Markevičiaus teigimu, Lietuvos bankas pabandė paskaičiuoti, kiek tokie bankų klientai galėjo sumokėti palūkanų ir kiek būtų sumokėję, jei būtų „likę prie lito“. 

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2007-2011 m. keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo, tai yra, iki 2015 m., galėjo sumokėti apie 225 mln. Eur palūkanų. Analogiškai, jeigu tie patys gyventojai nebūtų keitę palūkanų paskolos valiutos iš litų į eurus, jie būtų sumokėję panašią sumą – 230 mln. Eur“, – aiškino ekonomistas. 

Savo ruožtu, litais indėlius turėję gyventojai, didėjant indėlių palūkanoms, gavo naudos. 

„Pabandėme paskaičiuoti, kiek gi nepabūgę devalvacijos rizikos indėlininkai litais galėjo patirti naudos, palyginti su ta situacija, jeigu būtų laikę savo lėšas eurais. Skaičiuojame, kad per 2008–2010 m. krizinį laikotarpį indėlininkai litais galėjo patirti papildomą naudą, kuri siekė apie 250 mln. Eur“, – kalbėjo p. Markevičius. 

Jo teigimu, „bankai iš balos taip pat sausi neišlipo“: krizės metu ypač didelius nuostolius jie patyrė dėl paskolų nuvertėjimo – 2009 m. tokios nuvertėjusių paskolų apimtis pasiekė apie 1,4 mlrd. Eur (1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2008-aisiais), kartu sumažėjo ir bankų grynosios palūkanų pajamos – vien 2008-2010 metais jos sumažėjo 300 mln. eurų). 

„Apibendrindamas pasakyčiau, kad krizė į naudą neišėjo niekam. Tiek bankai patyrė nuostolių, tiek žmonės, kuriems padidėjo paskolų įmokos. Aišku, indėlininkai galbūt išlošė, bet jie turėjo prisiimti tam tikrą devalvacijos riziką“, – reziumavo p. Markevičius. 

Lietuvos bankas teigia ėmęsis žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, 2011 m. priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Be to, 2013 m. patobulintas „Vilibor“ skaičiavimas – tai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus „Vilibor“ skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems  kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje. 

2015 metais sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. 

Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2% kapitalo rezervai, nuo 2018 m. – anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 d. didės dvigubai iki 1%. 

LB tikisi, kad situacija bus vertinama objektyviai 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas abejoja, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti „Vilibor“ ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo, jo skaičiavimais, netekti apie 500 mln. Eur. 

Lietuvos banko analitikai 2012 m. nurodė, kad dėl didelio „Vilibor“ atotrūkio nuo „Euribor“ skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. Eur (700 mln. Lt) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. Eur (100 mln. Lt) per metus.

Ponas Vasiliauskas penktadienį išreiškė viltį, kad dokumentų viešinimas ir kiti LB veiksmai prisidės prie „objektyvaus“ situacijos vertinimo. 

„Čia yra paketas dokumentų, kurie buvo paprašyti pateikti ir mes juos pateikėme. Jie atspindi nuomonių įvairovę Lietuvos banke, bet taip pat ir tą išvadą, kurią mes tuo metu padarėme – tiesa, ne aš tuo metu padariau, mūsų kolegos padarė – ir kurios dabar laikomės: kažkokių dirbtinumų tarpbankinėje palūkanų rinkoje iš tikrųjų nematėme“, – sakė LB valdybos pirmininkas. 

Pasak jo, toliau bus teikiama su paskolų rizikos duomenų baze susijusi informacija.  

„Buvome paprašyti komiteto (BFK – BNS), panarstyti, „papjaustyti“ senų paskolų duomenis būtent maržos klausimais. Mes tą atliekame, tai susiję su tam tikrais programavimo darbais. Tikrinsime informaciją ekspertiniu lygiu ir tą informaciją pateiksime (...) Tikiuosi, kad atliepsime į Biudžeto ir finansų komiteto lūkesčius ir tikimės, kad tai prisidės prie objektyvaus ir, pabrėžiu, visapusiško, o ne selektyvaus situacijos vertinimo“, – penktadienį kalbėjo p. Vasiliauskas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šiųmečio IPO derliaus apžvalga: ne vien tik sėkmės istorijos

Šiais metais pagrindinėse JAV akcijų biržose – „Nasdaq“ ir NYSE – jau įvyko 90-ies bendrovių pirminiai akcijų...

Rinkos
06:28
„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Mažos rinkos rūpesčiai: iš biržos pasitraukė dar 1,56 mln. Eur Premium

Įtemptos savaitės pabaigoje pasaulio akcijų rinkose fiksuota santykinė stabilizacija. Baltijoje išsiskyrė...

Rinkos
2019.05.24
V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui 1

Europos rizikos kapitalo fondų investuotojai pirmininkauti tinklui išrinko UAB „Investicijų ir verslo...

Vadyba
2019.05.24
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 2

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
2019.05.24
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 15

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
2019.05.24
L. Strėlis atsistatydino iš „Auga Group“ valdybos 19

Linas Strėlis ketvirtadienį pateikė pareiškimą atsistatydinti iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga...

Rinkos
2019.05.24
Linas Strėlis skųs Lietuvos banko jam skirtą 200.000 Eur baudą 6

Linas Strėlis, AB Vilkyškių pieninė ir žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybų narys ketina...

Rinkos
2019.05.24
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 2

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau