Lietuvos bankas viešina „Vilibor“ analizę: vieni permokėjo, kiti gavo naudos

Publikuota: 2019-04-26
Lietuvos Bankas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos Bankas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos „Vilibor“ pokyčių analizę ir ją teikia Seimo tyrimo komisijai. Centrinis bankas teigia norintis išvengti  interpretacijų dėl 2009-2010 m. krizės metu vykusių „Vilibor“ pokyčių.

„Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė. Galiu pasakyti, kad esame faktais besiremianti institucija (...) Šiandien kaip tik (Seimo – BNS) Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame dar vieną raštą – atsakymą į užduotus klausimus su didžiulės apimties priedais dokumentais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas. 

LB interneto svetainėje pateikiamos pažymos, studijos, vertinimai – iš viso 38 įvairūs dokumentai, taip pat duomenys apie 2008-2009 m. paskolas – bendras būsto paskolų portfelis ir jo segmentai, marža, valiutos, paskolų pokyčiai pokriziniu laikotarpiu. 

Lietuvos banko viešinami dokumentai apima laiką nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. Pasak p. Vasiliausko, jų apimtis – daugiau kaip 400 puslapių. Tai yra dokumentai, skirtingais laikotarpiais teikti įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, taip pat vidiniai susirašinėjimai banke. 

„Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus teikti informaciją visuomenei. Todėl paskelbsime šią informaciją savo tinklalapyje, visi galės ją analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas (...) Mūsų tinklalapyje skelbiama informacija be asmens duomenų“, – aiškino p. Vasiliauskas. 

Pasak jo, tai veikiausiai nuvils „sąmokslo teorijų kūrėjus“. Jis užtikrino, kad centrinis bankas toliau su BFK bendradarbiaus ir tiesiogiai. 

„Smagu, kad susirinkote, iš to darau išvadą, kad domitės archeologija, kasinėjimais“, – kreipdamasis į žurnalistus ironizavo p. Vasiliauskas.

LB: krizė beveik niekam neatnešė naudos

Centrinio banko manymu, paviešinta informacija patvirtina jo „nuosekliai skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių“. 

Pasak LB, „Vilibor“ palūkanų šuolį 2008-2009 m. lėmė ekonominės priežastys: baimė dėl lito devalvavimo ir kitų rizikų, bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo paskolų tiek litais, tiek eurais marža. 

Tuo metu tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose buvo fiksuotas valiutos kursas. 

Jokūbas Markevičius, LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, sakė, kad 2007 m. paaiškėjus, jog Lietuvai įsivesti euro tuo metu nepavyks, „Vilibor“ pirmą kartą pakilo virš „Euribor“ palūkanų normos, dėl to paskolas litais paėmusių žmonių įmokos išaugo ir jie ėmė keisti jų valiutą iš litų į eurus.

„Tuomet (ilgainiui – BNS) „Vilibor“ skirtumas nuo „Euribor“ vėl šiek tiek sumažėjo ir 2008 m. viduryje tų valiutos keitimų iš esmės nebebuvo. Ir tiktai tada, kai 2008-ųjų metų pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomikos laukia išties sunkus „nusileidimas“, kad recesija Lietuvoje bus viena didžiausių visoje Europoje ir „Vilibor“ atotrūkis dėl devalvacijos baimių vėl padidėjo, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus. Skaičiuojame, kad šiais dviem epizodais galėjo būti pakeista iš viso iki 915 mln. eurų litinių būsto paskolų“, – sakė p. Markevičius. 

Pasak jo, tuo metu vidutinė būsto paskola siekė apie 40.000 Eur, tad galima daryti išvadą, jog keitusiųjų valiutą krizės laikotarpiu galėjo būti apie 23.000.

Pono Markevičiaus teigimu, Lietuvos bankas pabandė paskaičiuoti, kiek tokie bankų klientai galėjo sumokėti palūkanų ir kiek būtų sumokėję, jei būtų „likę prie lito“. 

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2007-2011 m. keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo, tai yra, iki 2015 m., galėjo sumokėti apie 225 mln. Eur palūkanų. Analogiškai, jeigu tie patys gyventojai nebūtų keitę palūkanų paskolos valiutos iš litų į eurus, jie būtų sumokėję panašią sumą – 230 mln. Eur“, – aiškino ekonomistas. 

Savo ruožtu, litais indėlius turėję gyventojai, didėjant indėlių palūkanoms, gavo naudos. 

„Pabandėme paskaičiuoti, kiek gi nepabūgę devalvacijos rizikos indėlininkai litais galėjo patirti naudos, palyginti su ta situacija, jeigu būtų laikę savo lėšas eurais. Skaičiuojame, kad per 2008–2010 m. krizinį laikotarpį indėlininkai litais galėjo patirti papildomą naudą, kuri siekė apie 250 mln. Eur“, – kalbėjo p. Markevičius. 

Jo teigimu, „bankai iš balos taip pat sausi neišlipo“: krizės metu ypač didelius nuostolius jie patyrė dėl paskolų nuvertėjimo – 2009 m. tokios nuvertėjusių paskolų apimtis pasiekė apie 1,4 mlrd. Eur (1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2008-aisiais), kartu sumažėjo ir bankų grynosios palūkanų pajamos – vien 2008-2010 metais jos sumažėjo 300 mln. eurų). 

„Apibendrindamas pasakyčiau, kad krizė į naudą neišėjo niekam. Tiek bankai patyrė nuostolių, tiek žmonės, kuriems padidėjo paskolų įmokos. Aišku, indėlininkai galbūt išlošė, bet jie turėjo prisiimti tam tikrą devalvacijos riziką“, – reziumavo p. Markevičius. 

Lietuvos bankas teigia ėmęsis žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, 2011 m. priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Be to, 2013 m. patobulintas „Vilibor“ skaičiavimas – tai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus „Vilibor“ skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems  kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje. 

2015 metais sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. 

Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 m. trims didžiausiems bankams taikomi iki 2% kapitalo rezervai, nuo 2018 m. – anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 d. didės dvigubai iki 1%. 

LB tikisi, kad situacija bus vertinama objektyviai 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas abejoja, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti „Vilibor“ ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo, jo skaičiavimais, netekti apie 500 mln. Eur. 

Lietuvos banko analitikai 2012 m. nurodė, kad dėl didelio „Vilibor“ atotrūkio nuo „Euribor“ skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. Eur (700 mln. Lt) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. Eur (100 mln. Lt) per metus.

Ponas Vasiliauskas penktadienį išreiškė viltį, kad dokumentų viešinimas ir kiti LB veiksmai prisidės prie „objektyvaus“ situacijos vertinimo. 

„Čia yra paketas dokumentų, kurie buvo paprašyti pateikti ir mes juos pateikėme. Jie atspindi nuomonių įvairovę Lietuvos banke, bet taip pat ir tą išvadą, kurią mes tuo metu padarėme – tiesa, ne aš tuo metu padariau, mūsų kolegos padarė – ir kurios dabar laikomės: kažkokių dirbtinumų tarpbankinėje palūkanų rinkoje iš tikrųjų nematėme“, – sakė LB valdybos pirmininkas. 

Pasak jo, toliau bus teikiama su paskolų rizikos duomenų baze susijusi informacija.  

„Buvome paprašyti komiteto (BFK – BNS), panarstyti, „papjaustyti“ senų paskolų duomenis būtent maržos klausimais. Mes tą atliekame, tai susiję su tam tikrais programavimo darbais. Tikrinsime informaciją ekspertiniu lygiu ir tą informaciją pateiksime (...) Tikiuosi, kad atliepsime į Biudžeto ir finansų komiteto lūkesčius ir tikimės, kad tai prisidės prie objektyvaus ir, pabrėžiu, visapusiško, o ne selektyvaus situacijos vertinimo“, – penktadienį kalbėjo p. Vasiliauskas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
11:41
Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

„Tesla“ pasirinko vietą savo „Gigafactory“ statybai Europoje

JAV elektromobilių gamybos milžinė „Tesla“ nusprendė, kad savo gamyklą Europoje statys Berlyne.

Rinkos
09:19
„Starbucks“ į Baltijos šalis galėtų atvesti „Tallink“, teigia analitikai

Estijos keltų operatorė „Tallink Grupp“, į Baltijos šalis atvedanti greitojo maisto restoranų tinklą „Burger...

Rinkos
07:46
„AUGA group“ kuria unikalų tvaraus verslo modelį Verslo tribūna

2015 m. nusprendusi nuo tradicinio žemės ūkio pereiti prie ekologinio, „AUGA group“ iš esmės transformavosi:...

Rinkos
06:00
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas 7

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
05:50
Europos biržose nuotaikos pakilios

Investuotojai Baltijos biržose antradienį turėjo progą įvertinti naujausią bendrovės „LHV Group“ statistiką.

Rinkos
2019.11.12
Rinkos vertinimai: „Ignitis“ atjungė korporatyvinės valdysenos principus ir kapitalo rinkos plėtrą   Premium 2

Smulkieji akcininkai, investicijų valdytojai ir rinkos specialistai skaičiuoja, kad dėl „Ignitis grupės“...

Rinkos
2019.11.12
Konkurencijos taryba leido įsigyti verslo centrą Vilniuje „Quadrum“

Konkurencijos taryba Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ įmonei „Deka Immobilien Investment GmbH“ leido...

Statyba ir NT
2019.11.12
D. Misiūnas pasipiktino „Ignitis grupės“ žingsniu prieš biržą

Lietuvos energetikos milžinės „Ignitis grupė“ ketinimai delistinguoti savo antrines įmones „Ignitis gamyba“...

Rinkos
2019.11.12
Birža: „Ignitis grupė“ eina prieš ERPB rekomendacijas 1

Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis grupė“, ketinanti išbraukti AB „Ignitis gamyba“ (IG) ir AB Energijos...

Rinkos
2019.11.12
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Prognozuoja euro stiprėjimą: po 2 metų bus 9% stipresnis, nei dabar

Euras kitų metų pabaigoje JAV dolerio atžvilgiu turėtų būti 6%, o 2021 m. pabaigoje – 9% aukštesniame lygyje,...

Rinkos
2019.11.12
Kas tie „perliukai“, 2019 m. labiausiai pašokdinę JAV, Europos ir Baltijos akcijas Premium

Pagrindinės akcijų rinkos šiemet palyginti dosniai apdovanojo investuotojus. Bedžiūgaujant dėl prieaugių,...

Rinkos
2019.11.12
Investuotojų asociacija: Lietuvos kapitalo rinkai suduotas smūgis 21

Smulkiuosius investuotojus vienijanti asociacija piktinasi „Ignitis grupės“ planais patraukti iš biržos ESO...

Rinkos
2019.11.12
„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 15

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
2019.11.11
Biržose sunerimta dėl JAV ir Kinijos derybų Premium 1

Investuotojai Baltijos biržose pirmadienį įvertino Vilkyškių pieninės rezultatus ir fiksavo trumpalaikį pelną...

Rinkos
2019.11.11
Vyriausybė beveik 10-čiai metų pasiskolino už 0,344%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir kiek daugiau kaip 10 mėnesių pasiskolino 15 mln. Eur už...

Rinkos
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Lukas investuoja: na, neblogai mano investicija varo Premium 3

Kažkaip šįkart buvo mažai dėmesio skirta Šiaulių banko trečio ketvirčio rezultatams. O nepagrįstai. Tai...

Lukas investuoja
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau