Finansinė laisvė: jos siekiančių daugėja ir Lietuvoje

Publikuota: 2019-04-20
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.

Ar nebūtų puiku, jei galėtume visą dėmesį koncentruoti į tai, kaip pinigus išleisti, o ne į tai, kaip juos uždirbti?

Finansinė laisvė, t. y. padėtis, kai pajamos iš investicijų pradeda viršyti būtinąsias išlaidas, vis dažniau tampa mada ir siekiamybe pasaulyje, taip pat Lietuvoje.

Ne vienas šiandien pasvajoja išeiti „į pensiją“ 30-ies, 40-ies ar bent 50-ies metų.

Pasiekus finansinę laisvę, galima atsidėti pomėgiams ar visuomenei naudingai veiklai, kurią riboja poreikis užsidirbti pragyvenimui. Jei taupymui ir investavimui skiriamus pinigus pavyktų įdarbinti taip, kad nebereikėtų rūpintis būtinosiomis išlaidomis, atsivertų ne tik galimybė įsigyti vieną ar kitą trokštamą pirkinį, bet ir laisvė mėgstamai ir prasmingai veiklai.

Reikalinga suma

Jei apie finansinę laisvę leisite sau bent pamąstyti, pirmiausia iškils natūralus klausimas: o kiek pinigų tam reikia? Ir turbūt nenustebinsime atsakydami, kad vieno atsakymo nėra.

Apsisprendus siekti finansinės laisvės, pradėti vertėtų nuo vidinės inventorizacijos – susiskaičiuoti, kokį turtą aš ir mano šeima jau esame įgiję, kiek dar skolų neišmokėta, kokios yra bendros pajamos ir bendros išlaidos, kokios santaupos ir investicijos.

Atlikus šį veiksmą, galima tęsti ir susiskaičiuoti, kokios sumos pinigų per mėnesį reikia, kad patenkintume būtiniausius poreikius ir dar liktų širdžiai mielai veiklai.

Jei turite šiuos skaičius, tai jau visai nebloga pradžia ir galima eiti toliau. Bet koks finansinės nepriklausomybės siekis neapsieis be konkrečios sumos įvardijimo – kiek reikia turėti ir investuoti, kad investicijų generuojamos pajamos tenkintų mano poreikius ir išlaidas laisvalaikiui.

Tam, kad jau galėtume sakyti, jog pasiekėme finansinę laisvę, gali reikėti sukaupti 100.000, 200.000 ar 500.000, o gal ir 1–2 mln. Eur – viskas priklauso nuo to, kokie yra poreikiai ir kasdienės būtinosios išlaidos.

Finansinėje žiniasklaidoje dažniausiai surasite vadinamąją 4% taisyklę, kuri sako, kad saugiu galima vadinti 4% nuo portfelyje sukauptų pinigų kasmetinį nusiėmimo lygį. Paprastai tariant, tiek nuo sukauptos sumos „pravalgyti“ yra saugu. Kodėl minimas būtent toks skaičius? Ogi todėl, kad bent jau JAV investuotojų patirtis rodo, kad vidutinė metinė investicinio portfelio, kuriame bent 50% sudaro akcijos, grąža yra 7%, tad bent 3% per metus uždirbtos grąžos portfelyje reikia palikti tam, kad infliacija „nesuvalgytų“ portfelio, o portfelyje esančių pinigų užtektų bent 30 metų.

Todėl nesunku suskaičiuoti, kad, tarkime, 200 000 Eur finansinei laisvei pasiekti sukaupta suma, kasmet „pravalgant“ 4% visų investicijų, jums generuotų 600–700 Eur mėnesio pajamas. Žinodami savo būtinąsias išlaidas, galite nesunkiai apskaičiuoti, kiek jums pinigų „finansinės laisvės investicijų portfelyje“ reikia.

Priemonės pasirinkimas

Finansinės nepriklausomybės siekiui nebūtina investuoti į akcijas. Būsimų savo pasyvių pajamų šaltinį galima pasirinkti pagal tai, kas mieliausia širdžiai.

„Akcijos, fondai, obligacijos, be abejo, yra labai patogu dėl didelio likvidumo, tačiau ne visiems prie širdies analizuoti grafikus ir sekti situaciją finansų rinkose. Brangieji metalai, žaliavos gali kelti iššūkių dėl saugojimo, įsigijimo. Nekilnojamasis turtas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta investicija ir dar galima lengvai skolintis iš banko, tačiau ne kiekvienam patiks ieškoti objektų, komunikuoti su nuomininkais, spręsti buitines problemas. Investuoti į konkretų verslą tikriausiai nepavyks be santykių su to verslo kūrėjais, o santykiai – toks dalykas, kad gali būti visko. Sutelktinio investavimo, tarpusavio skolinimo platformos irgi turi savo rizikų dėl platformos operatoriaus bankroto, paskolų negrąžinimo“, – „De Luxe“ sako verslininkas, investuotojas Jurijus Clavas, savo finansinės nepriklausomybės investicijų portfelyje jau turintis daugiau nei 300 000 Eur.

Jis skaičiuoja, kad jo šeimos pasyvios pajamos iš investicijų, kurios jau yra padarytos, ir iš verslų, kurie jau veikia be įsikišimo, yra didesnės nei būtinosios išlaidos.

Pasyvios pajamos

Siekiant finansinės laisvės, itin svarbu suprasti pasyvių pajamų pranašumą prieš pajamas iš aktyvios veiklos.

Tarkime, 2.000 Eur pasyvios pajamos iš nuomai jūsų įsigyto nekilnojamojo turto bus kokybiškesnės nei tokio pat dydžio atlyginimas už samdomą darbą, nes joms gauti užtenka 1 valandos per mėnesį. Palyginkime: uždirbti atlyginimą dirbant samdomą darbą greičiausiai prireiks 160 valandų per mėnesį.

Perėjimas nuo gyvenimo iš aktyvios veiklos pajamų prie gyvenimo iš pasyvių pajamų yra puiki proga peržiūrėti savo išlaidas ir galbūt atsisakyti to, kas tik „valgo“ pinigus, tačiau nedžiugina.

Tuo įsitikinęs vos 30 metų perlipęs ir, kaip sako, į pensiją jau išėjęs Povilas Panavas, daugelį metų, kol sukaupė 200 000 Eur siekiantį investicijų portfelį, dirbęs IT srityje.

„Mano auksinė taisyklė – kas mėnesį fiksuoti savo pajamas ir išlaidas ir stengtis kuo daugiau pajamų atsidėti. Yra skaičiavimai, kurie sako, kad jei sugebėsi atsidėti 75 % pajamų, po 7 metų galėsi nebedirbti“, – kalba P. Panavas ir pažymi, kad savo išlaidas yra sumažinęs iki minimalių, nes suvokė, kad kai kurios ankstesnės išlaidos buvo elementarus pinigų švaistymas.

P. Panavas supranta, kad 600–700 Eur pasyvios mėnesio pajamos nėra tai, kas garantuotų komfortišką gyvenimą.

„Todėl mintyse pagalvoju, kad gerai būtų 1 mln. Eur ar bent 500 000 Eur vertės portfelis. Bet tam reikėtų bent 4–5 metų darbo ir nežinau, ar tie pinigai to verti“, – sako jis. Didžiausia dalis (60 %) investuotojo investicinio portfelio šiuo metu nukreipta į apskritai pasaulio ir išsivysčiusio pasaulio akcijų rinkas.

Įkvėpimo šaltiniai

Panaršę internete, rasite ne vieną žmogų ar šeimą, siekiančią finansinės laisvės ir apie pasiektą progresą bei iškilusias kliūtis rašančią tinklaraštį. Vienas žinomiausių – JAV tinklaraštis „Mr. Money Mustache“, turintis pasekėjų ir Lietuvoje. Tiesą sakant, šie tinklaraščiai – visai neblogas šaltinis norint rasti motyvacijos patiems siekti ko nors panašaus.

Panašiu keliu kaip „Mr. Money Mustache“ eina trečią dešimtį įpusėjusi lietuvių pora, vystanti IT verslą, – ji turi išsikėlusi tikslą sukaupti 350.000 Eur dydžio portfelį, kuris taps pragyvenimo šaltiniu po šiek tiek daugiau nei 10-ies metų. Šiuo metu pora turi 19 % norimo sukaupti kapitalo – kas mėnesį taupymui ir investavimui pora skiria 71% gaunamų pajamų, kurios siekia apie 6.000 Eur, o visą progresą aprašo savo tinklaraštyje „Baltic Mustache“.

„Mes patys tinklaraštį „Mr. Money Mustache“ atradome būtent tada, kai kankino mintys, kad kažkas gyvenime ne taip. Tuo metu jau buvome metę samdomus darbus, tačiau nežinojome, kad galime turėti nesibaigiančias pasyvias pajamas visam gyvenimui. Perskaitę tinklaraštį, apskaičiavome ir suvokėme, kad toks modelis įmanomas ir Lietuvoje. Taip ir atsirado „Baltic Mustache“ tinklaraštis“, – pasakoja „Baltic Mustache“ tinklaraščio autoriai, tinklaraštyje pateikę daug detalių apie savo finansus, todėl nenorintys atskleisti savo tapatybės.  

„Baltic Mustache“ tinklaraščio autoriai pasakoja, kad finansinės laisvės siekti nusprendė prieš dvejus metus, kai apsibrėžė ilgalaikius finansinius tikslus.

„Prie šio sprendimo buvo prieita nuosekliai. Dar studijuodami jautėme, kad gyvename ne savo gyvenimą. Buvo keista, kad visuomenėje yra priimta nuolat skubėti, stresuoti, siekti idealizuoto socialinio statuso, paaukojant vidinius asmeninius norus. Lūžis įvyko, kai suvokėme, kad mūsų laimė priklauso ne nuo einamų pareigų, prabangių daiktų pirkimo, bet nuo laisvo laiko turėjimo, buvimo su šeima ar tiesiog galimybės užsiimti mėgstama veikla“, – pasakoja lietuviško tinklaraščio autoriai.  

Jie savo finansinį portfelį, kaip ir anksčiau aprašytas P. Panavas, pildo biržoje prekiaujamais fondais, o ateityje į jį žada įtraukti ir nekilnojamąjį turtą.

Iššūkių yra

Apsisprendus siekti finansinės laisvės, tikriausiai sunkiausiai bus metų metus, o gal ir dešimtmečius laikytis finansinės drausmės – kruopščiai planuoti savo pajamas ir išlaidas, kas mėnesį dalį pajamų atsidėti investavimui, nepasiduoti panikai ar euforijai rinkoms kylant ar krintant.

Finansų valdymo specialistai sako, kad bendru atveju neprasminga bandyti „gaudyti bangas“, siekiant atspėti rinkos kryptį, – įvairūs tyrimai rodo, kad už tendencijų gaudymą labiau pasiteisina pasyvus investavimas, kas mėnesį tam atsidedant konkrečią sumą pinigų, neatsižvelgiant, ar tuo metu viskas kyla, ar pinga. Tam puikiai gali tikti, pavyzdžiui, populiariausių indeksų sudėtį atkartojantys fondai.

Reikės ne tik dirbti su savimi, siekiant suvaldyti emocijas, nepadaryti neapgalvotų finansinių sprendimų, bet ir sekti, kad mokesčiai per ilgą laiką „nesuvalgytų“ investicijų prieaugio.

Pagrindiniai patarimai siekiant finansinės laisvės: 

  • Nusistatyti gyvenimo tikslus
  • Žinoti esamą savo finansinę padėtį
  • Planuoti pajamas (išlaidas) ir sudarinėti savo biudžetą
  • Grąžinti nebūtinas paskolas (išskyrus būsto kreditą)
  • Pradėti investuoti
  • Nuosekliai laikytis užsibrėžto investavimo tikslo
  • Peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtinų
  • Gilinti žinias apie savo pasirinktą investavimo būdą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

SEB investuotojams: mūsų nuotaika pagerėjo 1

Finansų rinkas pasiekiančios žinios pagerėjo ir galimų neigiamų veiksnių sąrašas sutrumpėjo, tad verta šiek...

Rinkos
11:30
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 5

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
10:45
„Novaturo“ apyvarta spalį didėjo 5%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Paslaugos
10:40
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
09:58
Investicijų strategas: drebėdami dėl krizės turtingesniu netapsite Premium

Iš akcijų artimiausius 5–10 metų negalima tikėtis tokios pat grąžos, kokia buvo uždirbta pastarąjį...

Rinkos
09:00
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 3

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
05:45
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„Evernord“ kuria trečią NT fondą: investuos Rygoje

Lietuvos NT fondų valdymo įmonė „Evernord asset management“ planuoja turėti trečią NT fondą, kuris investuos...

Rinkos
2019.11.14
V. Šapoka: būtų blogai, jei „Ignitis grupės“ IPO darytume be delistingavimo Premium 14

Valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ antrinių įmonių delistingavimas iš biržos buvo būtinas, kad...

Rinkos
2019.11.14
„Alibaba” ruošiasi SPO – taikosi į 13 mlrd. USD

Kinijos elektroninės komercijos milžinė „Alibaba“ lapkričio pabaigoje Honkonge ketina pradėti antrinį akcijų...

Rinkos
2019.11.14
Savininkus pakeitęs „Autokurtas“ svarbiausiais klientais mato ne vežėjus Premium

Akcininkus pakeitusi vieną didžiausių šalyje sunkiojo transporto remonto tinklų valdanti bendrovė...

„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 2

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
Po „Igničio“ naujienų investuotojai vengė elgtis „ant karštųjų“ Premium

Investuotojai į energetikos kompanijų akcijas pirmą prekybos dieną po naujienų laikėsi rimties biržoje.

Rinkos
2019.11.13
Dėl pensijų reformos Estijos ekonomika gali sulaukti trumpalaikio impulso

Kitais metais Estijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2%, nuo 3,2% šiemet, naujausioje apžvalgoje...

Rinkos
2019.11.13
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 13

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13
Smulkieji kyla į kovą prieš „Ignitis grupę“ 2

Po energetikos įmonių „Ignitis grupės“ paskelbtų planų patraukti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas iš Vilniaus...

Rinkos
2019.11.13
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
2019.11.13
Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

Statyba ir NT
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau