Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“

Publikuota: 2019-04-18
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje aiškinsis galimybes susigrąžinti Lietuvos gyventojų dėl esą pernelyg didelio „Vilibor“ rodiklio už paskolas permokėtų lėšų.

VŽ žiniomis, p. Jakeliūno vizitas planuojamas gegužę.

Ponas Jakeliūnas VŽ ketvirtadienį sakė, kad jau prieš kelis mėnesius buvo užsiminęs, kad vizitas į Švediją yra planuojamas.

„Gegužė jau netrukus, gali būti, kad gegužę, o gal vėliau. Toks vizitas anksčiau ar vėliau, tikėtina, kad įvyks“, – sako p. Jakeliūnas.

Pasak BFK vadovo, diskusijos Švedijoje gali būti susijusios su krizės tyrimu, o šio tyrimo susidedamoji dalis esą yra palūkanų kainodara, bankų veiksmai ir sprendimai.

„Kaip matote, tas klausimas aktualus, kol kas jam nėra sprendimų ir sudėtinga bus jų rasti civilizuotais būdais“, – sako p. Jakeliūnas.

Jis neatskleidžia, su kuo ketina kalbėtis Švedijoje – bankų ar jų prižiūrėtojo atstovais.

„Šitų detalių kol kas nekomentuoju“, – sako p. Jakeliūnas.

Prokuratūra vertins dėl „Vilibor“

Generalinė prokuratūra šiandien patvirtino gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę.

„Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Raštas adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti, interesus“, – informavo atstovė.

Apie ketinimus kreiptis į prokuratūrą pirmadienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

S. Jakeliūnui praėjusią savaitę Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę. 

Pasak premjero, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl „Vilibor“ istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio „Vilibor“ rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo. 

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, pasak p. Skvernelio, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo Lietuvos banku.

S.Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga. 

Pasak p. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad p. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB), atsakydamas į portalo „15min.lt“ klausimą, ketvirtadienį nurodė neketinantis vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į prokurorus. Tačiau ECB leido suprasti, kad jei to reikės yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes centrinio banko nepriklausomybei, nes centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.

VŽ paaiškina 

  • Kas yra „Vilibor“ (angliškai Vilnius Interbank Offered Rate)? 1999–2014 metais Lietuvos banko skaičiuotas ir skelbtas vidutinių tarpbankinių palūkanų normų, kuriomis komerciniai bankai arba užsienio bankų filialai teigė esantys pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams, rodiklis. Jis buvo skelbiamas darbo dienomis, nurodant 7 skirtingos trukmės kotiruotes – vienos nakties, vienos ir dviejų savaičių, vieno, trijų ir šešių mėnesių bei vienerių metų.

Iki 2013 metų vidurio „Vilibor“ skaičiavimui buvo naudojamos ne mažiau kaip 5 bankų palūkanų normos, atmetant didžiausias ir mažiausias atitinkamo termino palūkanas, iš likusių palūkanų normų apskaičiuojant aritmetinį vidurkį. Pakeitus metodiką buvo atsisakyta didžiausių ir mažiausių palūkanų eliminavimo, tačiau pradėtos naudoti tik bankų, kurių reitingas ne daugiau kaip dviem pakopomis mažesnis už žemiausią Lietuvos reitingą, palūkanos.

  • Kaip siejosi „Vilibor“ ir paskolų palūkanos? Nuo „Vilibor“ rodiklio tiesiogiai priklausė paskolų litais palūkanos, jos buvo skaičiuojamos prie Vilibor pridedant banko maržą, kuri priklausė nuo skolininko rizikingumo. Palūkanos buvo nuolat perskaičiuojamos atsižvelgiant į pasirinktą „Vilibor“ trukmę (dažniausiai naudotas 6 mėnesių trukmės rodiklis), tuo metu banko marža galėjo būti peržiūrima tik keičiant paskolos sutartį.
  • Kuo skiriasi „Vilibor“ ir „Euribor“ rodikliai? „Vilibor ir euro zonos tarpbankinių palūkanų normų „Euribor“, kurį bankai naudoja paskolų eurais palūkanoms nustatyti, dėl rinkose vyravusių optimistinių lūkesčių ir nepakankamo finansinių rizikų vertinimo, 2006–2007 metais buvo iš esmės susilyginę. Prasidėjus krizei „Vilibor“ šovė aukštyn – 2009 metais šešių mėnesių „Vilibor“ rodiklis daugiau kaip 8 punktais lenkė atitinkamos trukmės „Vilibor“. Ar „Vilibor“ krizės metu buvo fiktyvus? Tai, kad bankai, siekdami naudos ar bandydami išspręsti savo problemas, krizės metu galėjo manipuliuoti „Vilibor“r rodikliu, balandžio pradžioje pareiškė krizės tyrimą atliekančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Tokių bankų veiksmų įrodymų S. Jakeliūnas viešai nepateikė, o vėliau ne kartą pabrėžė, kad kalbėjo tik apie įtarimus ir galimybę, o ne konkretų faktą.

Analitikai pripažįsta, kad bent jau krizės metu šešių mėnesių trukmės tarpbankinis skolinimas iš esmės nevyko, todėl skelbiamos „Vilibor“ kotiruotės buvo daugiau teorinės. Tačiau, anot jų, šios trukmės „Vilibor“ kotiruočių pagrįstumą patvirtina kitų rinkų sandorių – pavyzdžiui, euro ir lito ateities sandorių, indėlių ar valstybės obligacijų palūkanos.

  • Kas galėjo lemti „Vilibor“ ir „Euribor“ skirtumą? Spartaus „Vilibor“ augimo priežastimi analitikai įvardija tuometines ekonomines ir finansines aplinkybės, o pagrindinė buvo 2008 metų pabaigoje labai realia tapusi lito devalvavimo rizika, apie kurią tuomet viešai kalbėjo ir aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai. 

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) ėmėsi skatinančios pinigų politikos, o tai mažino „Euribor“ palūkanų normas – ilgainiui jos sumažėjo iki istoriškai žemo lygio, o 2015 metais krito žemiau nulio.

  • Kas pasikeitė, pakeitus paskolų valiutą? Krizės metu išryškėjus „Vilibor“ ir „Euribor“ atotrūkiui, bankai paskatino anksčiau išduotų paskolų litais keitimą į eurus, taip sumažinant tiesioginę neigiamą lito devalvacijos įtaką savo balansams. Skaičiuojama, kad krizės metu iš litų į eurus buvo konvertuota 1,4–1,7 mlrd. eurų vertės paskolų, jų vidutinę maržą padidinant nuo 1 iki 3 punktų.

2012-ųjų viduryje 68 proc. viso bankų paskolų nefinansiniam sektoriui portfelio buvo denominuota eurais, o gyventojams suteiktų būsto paskolų portfelyje kreditai eurais sudarė net 77%.

  • Kokią tai turėjo įtaką gyventojų sumokėtoms palūkanoms? Lietuvos banko analitikai 2012 metais  nurodė, kad dėl didelio Vilibor atotrūkio nuo Euribor skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. Eur (700 mln. Lt) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. eurų (100 mln. litų) per metus.
  • Už manipuliavimą „Euribor“ ir „Libor“ rodikliais – milžiniškos baudos. Per kelerius pastaruosius metus daugiau kaip dešimt didžiausių pasaulio bankų pripažino, jog dalyvaudavo slaptuose susitarimuose siekdami neteisėtai derinti tarpbankines palūkanų normas. Jiems buvo skirtos milžiniškos baudos, kai kurie bankininkai buvo įkalinti.

Europos Komisija (EK) 2013-ųjų pabaigoje „Deutsche Bank“, „Societe Generale“, „Royal Bank of Scotland“ ir dar trims finansų grupėms už manipuliavimą „Euribor“ ir Japonijos „Tibor“ indeksais skyrė 1,7 mlrd. Eur baudą, o 2016-ųjų pabaigoje 485 mln. Eur baudą skyrė ir HSBC, „JPMorgan“ ir „Credit Agricole“ bankams.

Šimtamilijoninės baudos tarptautinėms finansų grupės skirtos ir už manipuliavimą Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normos „Libor“ rodikliu. Didžiąją dalį baudų, kurių bendra suma siekia apie 9 mlrd. USD, skyrė Didžiosios Britanijos ir JAV finansų rinkų priežiūros tarnybos.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Financial Times“: Kaip atrodys Christine Lagarde vadovaujamas ECB Premium

Kai neseniai Mario Draghi paklausė, ar jo, kaip Europos Centrinio Banko (ECB) prezidento, įpėdinės Christine...

Rinkos
15:11
Pasaulio skolų rekordas – 250 trln. USD

Pasaulio skolų apimtis pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje pasiekė rekordinius 250 trln. USD.

Rinkos
14:54
SEB investuotojams: mūsų nuotaika pagerėjo 1

Finansų rinkas pasiekiančios žinios pagerėjo ir galimų neigiamų veiksnių sąrašas sutrumpėjo, tad verta šiek...

Rinkos
11:30
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
10:45
„Novaturo“ apyvarta spalį didėjo 5%

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Paslaugos
10:40
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
09:58
Investicijų strategas: drebėdami dėl krizės turtingesniu netapsite Premium 1

Iš akcijų artimiausius 5–10 metų negalima tikėtis tokios pat grąžos, kokia buvo uždirbta pastarąjį...

Rinkos
09:00
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 3

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
05:45
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„Evernord“ kuria trečią NT fondą: investuos Rygoje

Lietuvos NT fondų valdymo įmonė „Evernord asset management“ planuoja turėti trečią NT fondą, kuris investuos...

Rinkos
2019.11.14
V. Šapoka: būtų blogai, jei „Ignitis grupės“ IPO darytume be delistingavimo Premium 14

Valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ antrinių įmonių delistingavimas iš biržos buvo būtinas, kad...

Rinkos
2019.11.14
„Alibaba” ruošiasi SPO – taikosi į 13 mlrd. USD

Kinijos elektroninės komercijos milžinė „Alibaba“ lapkričio pabaigoje Honkonge ketina pradėti antrinį akcijų...

Rinkos
2019.11.14
Savininkus pakeitęs „Autokurtas“ svarbiausiais klientais mato ne vežėjus Premium

Akcininkus pakeitusi vieną didžiausių šalyje sunkiojo transporto remonto tinklų valdanti bendrovė...

„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 2

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
Po „Igničio“ naujienų investuotojai vengė elgtis „ant karštųjų“ Premium

Investuotojai į energetikos kompanijų akcijas pirmą prekybos dieną po naujienų laikėsi rimties biržoje.

Rinkos
2019.11.13
Dėl pensijų reformos Estijos ekonomika gali sulaukti trumpalaikio impulso

Kitais metais Estijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2%, nuo 3,2% šiemet, naujausioje apžvalgoje...

Rinkos
2019.11.13
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 13

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13
Smulkieji kyla į kovą prieš „Ignitis grupę“ 2

Po energetikos įmonių „Ignitis grupės“ paskelbtų planų patraukti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas iš Vilniaus...

Rinkos
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau