Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“

Publikuota: 2019-04-18
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje aiškinsis galimybes susigrąžinti Lietuvos gyventojų dėl esą pernelyg didelio „Vilibor“ rodiklio už paskolas permokėtų lėšų.

VŽ žiniomis, p. Jakeliūno vizitas planuojamas gegužę.

Ponas Jakeliūnas VŽ ketvirtadienį sakė, kad jau prieš kelis mėnesius buvo užsiminęs, kad vizitas į Švediją yra planuojamas.

„Gegužė jau netrukus, gali būti, kad gegužę, o gal vėliau. Toks vizitas anksčiau ar vėliau, tikėtina, kad įvyks“, – sako p. Jakeliūnas.

Pasak BFK vadovo, diskusijos Švedijoje gali būti susijusios su krizės tyrimu, o šio tyrimo susidedamoji dalis esą yra palūkanų kainodara, bankų veiksmai ir sprendimai.

„Kaip matote, tas klausimas aktualus, kol kas jam nėra sprendimų ir sudėtinga bus jų rasti civilizuotais būdais“, – sako p. Jakeliūnas.

Jis neatskleidžia, su kuo ketina kalbėtis Švedijoje – bankų ar jų prižiūrėtojo atstovais.

„Šitų detalių kol kas nekomentuoju“, – sako p. Jakeliūnas.

Prokuratūra vertins dėl „Vilibor“

Generalinė prokuratūra šiandien patvirtino gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę.

„Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Raštas adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti, interesus“, – informavo atstovė.

Apie ketinimus kreiptis į prokuratūrą pirmadienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

S. Jakeliūnui praėjusią savaitę Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę. 

Pasak premjero, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl „Vilibor“ istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio „Vilibor“ rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo. 

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, pasak p. Skvernelio, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo Lietuvos banku.

S.Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga. 

Pasak p. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad p. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB), atsakydamas į portalo „15min.lt“ klausimą, ketvirtadienį nurodė neketinantis vertinti atskirų ekonominių tyrimų ar vidinių politinių diskusijų, taip pat ir Lietuvos Vyriausybės kreipimosi į prokurorus. Tačiau ECB leido suprasti, kad jei to reikės yra pasirengęs ryžtingai reaguoti į grėsmes centrinio banko nepriklausomybei, nes centriniai bankai pagal ES sutartį nepriima kitų institucijų nurodymų.

VŽ paaiškina 

  • Kas yra „Vilibor“ (angliškai Vilnius Interbank Offered Rate)? 1999–2014 metais Lietuvos banko skaičiuotas ir skelbtas vidutinių tarpbankinių palūkanų normų, kuriomis komerciniai bankai arba užsienio bankų filialai teigė esantys pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams, rodiklis. Jis buvo skelbiamas darbo dienomis, nurodant 7 skirtingos trukmės kotiruotes – vienos nakties, vienos ir dviejų savaičių, vieno, trijų ir šešių mėnesių bei vienerių metų.

Iki 2013 metų vidurio „Vilibor“ skaičiavimui buvo naudojamos ne mažiau kaip 5 bankų palūkanų normos, atmetant didžiausias ir mažiausias atitinkamo termino palūkanas, iš likusių palūkanų normų apskaičiuojant aritmetinį vidurkį. Pakeitus metodiką buvo atsisakyta didžiausių ir mažiausių palūkanų eliminavimo, tačiau pradėtos naudoti tik bankų, kurių reitingas ne daugiau kaip dviem pakopomis mažesnis už žemiausią Lietuvos reitingą, palūkanos.

  • Kaip siejosi „Vilibor“ ir paskolų palūkanos? Nuo „Vilibor“ rodiklio tiesiogiai priklausė paskolų litais palūkanos, jos buvo skaičiuojamos prie Vilibor pridedant banko maržą, kuri priklausė nuo skolininko rizikingumo. Palūkanos buvo nuolat perskaičiuojamos atsižvelgiant į pasirinktą „Vilibor“ trukmę (dažniausiai naudotas 6 mėnesių trukmės rodiklis), tuo metu banko marža galėjo būti peržiūrima tik keičiant paskolos sutartį.
  • Kuo skiriasi „Vilibor“ ir „Euribor“ rodikliai? „Vilibor ir euro zonos tarpbankinių palūkanų normų „Euribor“, kurį bankai naudoja paskolų eurais palūkanoms nustatyti, dėl rinkose vyravusių optimistinių lūkesčių ir nepakankamo finansinių rizikų vertinimo, 2006–2007 metais buvo iš esmės susilyginę. Prasidėjus krizei „Vilibor“ šovė aukštyn – 2009 metais šešių mėnesių „Vilibor“ rodiklis daugiau kaip 8 punktais lenkė atitinkamos trukmės „Vilibor“. Ar „Vilibor“ krizės metu buvo fiktyvus? Tai, kad bankai, siekdami naudos ar bandydami išspręsti savo problemas, krizės metu galėjo manipuliuoti „Vilibor“r rodikliu, balandžio pradžioje pareiškė krizės tyrimą atliekančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Tokių bankų veiksmų įrodymų S. Jakeliūnas viešai nepateikė, o vėliau ne kartą pabrėžė, kad kalbėjo tik apie įtarimus ir galimybę, o ne konkretų faktą.

Analitikai pripažįsta, kad bent jau krizės metu šešių mėnesių trukmės tarpbankinis skolinimas iš esmės nevyko, todėl skelbiamos „Vilibor“ kotiruotės buvo daugiau teorinės. Tačiau, anot jų, šios trukmės „Vilibor“ kotiruočių pagrįstumą patvirtina kitų rinkų sandorių – pavyzdžiui, euro ir lito ateities sandorių, indėlių ar valstybės obligacijų palūkanos.

  • Kas galėjo lemti „Vilibor“ ir „Euribor“ skirtumą? Spartaus „Vilibor“ augimo priežastimi analitikai įvardija tuometines ekonomines ir finansines aplinkybės, o pagrindinė buvo 2008 metų pabaigoje labai realia tapusi lito devalvavimo rizika, apie kurią tuomet viešai kalbėjo ir aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai. 

Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) ėmėsi skatinančios pinigų politikos, o tai mažino „Euribor“ palūkanų normas – ilgainiui jos sumažėjo iki istoriškai žemo lygio, o 2015 metais krito žemiau nulio.

  • Kas pasikeitė, pakeitus paskolų valiutą? Krizės metu išryškėjus „Vilibor“ ir „Euribor“ atotrūkiui, bankai paskatino anksčiau išduotų paskolų litais keitimą į eurus, taip sumažinant tiesioginę neigiamą lito devalvacijos įtaką savo balansams. Skaičiuojama, kad krizės metu iš litų į eurus buvo konvertuota 1,4–1,7 mlrd. eurų vertės paskolų, jų vidutinę maržą padidinant nuo 1 iki 3 punktų.

2012-ųjų viduryje 68 proc. viso bankų paskolų nefinansiniam sektoriui portfelio buvo denominuota eurais, o gyventojams suteiktų būsto paskolų portfelyje kreditai eurais sudarė net 77%.

  • Kokią tai turėjo įtaką gyventojų sumokėtoms palūkanoms? Lietuvos banko analitikai 2012 metais  nurodė, kad dėl didelio Vilibor atotrūkio nuo Euribor skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. Eur (700 mln. Lt) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. eurų (100 mln. litų) per metus.
  • Už manipuliavimą „Euribor“ ir „Libor“ rodikliais – milžiniškos baudos. Per kelerius pastaruosius metus daugiau kaip dešimt didžiausių pasaulio bankų pripažino, jog dalyvaudavo slaptuose susitarimuose siekdami neteisėtai derinti tarpbankines palūkanų normas. Jiems buvo skirtos milžiniškos baudos, kai kurie bankininkai buvo įkalinti.

Europos Komisija (EK) 2013-ųjų pabaigoje „Deutsche Bank“, „Societe Generale“, „Royal Bank of Scotland“ ir dar trims finansų grupėms už manipuliavimą „Euribor“ ir Japonijos „Tibor“ indeksais skyrė 1,7 mlrd. Eur baudą, o 2016-ųjų pabaigoje 485 mln. Eur baudą skyrė ir HSBC, „JPMorgan“ ir „Credit Agricole“ bankams.

Šimtamilijoninės baudos tarptautinėms finansų grupės skirtos ir už manipuliavimą Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normos „Libor“ rodikliu. Didžiąją dalį baudų, kurių bendra suma siekia apie 9 mlrd. USD, skyrė Didžiosios Britanijos ir JAV finansų rinkų priežiūros tarnybos.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
11:41
Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

„Tesla“ pasirinko vietą savo „Gigafactory“ statybai Europoje

JAV elektromobilių gamybos milžinė „Tesla“ nusprendė, kad savo gamyklą Europoje statys Berlyne.

Rinkos
09:19
„Starbucks“ į Baltijos šalis galėtų atvesti „Tallink“, teigia analitikai

Estijos keltų operatorė „Tallink Grupp“, į Baltijos šalis atvedanti greitojo maisto restoranų tinklą „Burger...

Rinkos
07:46
„AUGA group“ kuria unikalų tvaraus verslo modelį Verslo tribūna

2015 m. nusprendusi nuo tradicinio žemės ūkio pereiti prie ekologinio, „AUGA group“ iš esmės transformavosi:...

Rinkos
06:00
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas 7

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
05:50
Europos biržose nuotaikos pakilios

Investuotojai Baltijos biržose antradienį turėjo progą įvertinti naujausią bendrovės „LHV Group“ statistiką.

Rinkos
2019.11.12
Rinkos vertinimai: „Ignitis“ atjungė korporatyvinės valdysenos principus ir kapitalo rinkos plėtrą   Premium 4

Smulkieji akcininkai, investicijų valdytojai ir rinkos specialistai skaičiuoja, kad dėl „Ignitis grupės“...

Rinkos
2019.11.12
Konkurencijos taryba leido įsigyti verslo centrą Vilniuje „Quadrum“

Konkurencijos taryba Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ įmonei „Deka Immobilien Investment GmbH“ leido...

Statyba ir NT
2019.11.12
D. Misiūnas pasipiktino „Ignitis grupės“ žingsniu prieš biržą

Lietuvos energetikos milžinės „Ignitis grupė“ ketinimai delistinguoti savo antrines įmones „Ignitis gamyba“...

Rinkos
2019.11.12
Birža: „Ignitis grupė“ eina prieš ERPB rekomendacijas 1

Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis grupė“, ketinanti išbraukti AB „Ignitis gamyba“ (IG) ir AB Energijos...

Rinkos
2019.11.12
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Prognozuoja euro stiprėjimą: po 2 metų bus 9% stipresnis, nei dabar

Euras kitų metų pabaigoje JAV dolerio atžvilgiu turėtų būti 6%, o 2021 m. pabaigoje – 9% aukštesniame lygyje,...

Rinkos
2019.11.12
Kas tie „perliukai“, 2019 m. labiausiai pašokdinę JAV, Europos ir Baltijos akcijas Premium

Pagrindinės akcijų rinkos šiemet palyginti dosniai apdovanojo investuotojus. Bedžiūgaujant dėl prieaugių,...

Rinkos
2019.11.12
Investuotojų asociacija: Lietuvos kapitalo rinkai suduotas smūgis 21

Smulkiuosius investuotojus vienijanti asociacija piktinasi „Ignitis grupės“ planais patraukti iš biržos ESO...

Rinkos
2019.11.12
„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 15

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
2019.11.11
Biržose sunerimta dėl JAV ir Kinijos derybų Premium 1

Investuotojai Baltijos biržose pirmadienį įvertino Vilkyškių pieninės rezultatus ir fiksavo trumpalaikį pelną...

Rinkos
2019.11.11
Vyriausybė beveik 10-čiai metų pasiskolino už 0,344%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir kiek daugiau kaip 10 mėnesių pasiskolino 15 mln. Eur už...

Rinkos
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Lukas investuoja: na, neblogai mano investicija varo Premium 3

Kažkaip šįkart buvo mažai dėmesio skirta Šiaulių banko trečio ketvirčio rezultatams. O nepagrįstai. Tai...

Lukas investuoja
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau