Premjero palaikymo sulaukęs S. Jakeliūnas stoja į atvirą kovą su Lietuvos banku

Publikuota: 2019-04-02
Atnaujinta 2019-04-02 13:45
Seimo narys Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo narys Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, skundžiasi, kad Lietuvos bankas nebendradarbiauja su 2009-2010 m. finansų krizę narstančio parlamentinio tyrimo vykdytojais. Po tokių p. Jakeliūno priekaištų Lietuvos bankui premjeras Saulius Skvernelis žada kreipimąsi į prokuratūrą. Kritiką atmetantis Lietuvos banko vadovas apgailestauja, kad įsivelta į asmeniškumus.

Ponas Jakeliūnas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje (vaizdo įrašą rasite ČIA), kurioje taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pateikė, kaip pats sako, kelis epizodus, kaip komisijai nesisekė bendradarbiauti su Lietuvos banku.

Anot p. Jakeliūno, Lietuvos bankas tyrimo metu komitetui trukdė dirbti, teikė ne pilną informaciją, o dalį jos nuslėpė.

„Pirmas epizodas susijęs su pačia pradžia priėmus nutarimą (dėl tyrimo — VŽ) 2018 m. kovo 29 d. Tada Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Lietuvos banką, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus. Iš Lietuvos banko maždaug po poros savaičių atėjo raštas, kuriame buvo išdėstyti maždaug tokie teiginiai, kad Lietuvos bankas siūlo komitetui inicijuoti diskusiją su Lietuvos banku, kad būtų išsiaiškinta, ko siekiama šituo tyrimu ir nukreipta į 2010 m. Lietuvos banko atsakymą Biudžeto ir finansų komitetui, kur buvo atsakyta į 2010 m. pradėto tyrimo klausimus. Mes komitete, kaip komisijos darbą atliekanti grupė, nes ne visi komiteto nariai dalyvauja, įvertinome, kad toks atsakymas rodo vengimą bendradarbiauti ir tokio protokolo išrašą nusiuntėme Lietuvos bankui“, – sakė p. Jakeliūnas.

Anot jo, tuomet po keliolikos dienų Lietuvos bankas jau atsiuntė „tinkamesnius atsakymus“ į visus tyrimo klausimus.

Ponas Jakeliūnas konferencijoje pateikė savo iniciatyva gautus Lietuvos banko darbuotojų vidinio susirašinėjimo fragmentus. Juose esą yra ir Lietuvos banko valdybos pirmininko 2018 m. balandžio 5 d. išsiųstas el. laiškas kitiems valdybos nariams ir padalinių vadovams.

„Na štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminisme atsakymus. Aš jau visiškai nieko nebesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal sakau geriau ir atsakinėja už juos atsakingi. Galėjo dar paklausti, kas nužudė Johną F. Kennedy ar kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“, – tokį esą p. Vasiliausko rašytą laišką citavo p. Jakeliūnas.

Pono Jakeliūno vertinimu, tokiais žodžiais „yra kuriama nuostata, nuteikiamas visas Lietuvos banko kolektyvas dėl to, kas vyksta parlamente“.

„Visas tas tyrimas Lietuvos banko valdybos pirmininko akyse buvo beprasmiškasir nevertas dėmesio ir pastangų“, – sako p. Jakeliūnas.

Prabilo apie prokuratūrą

Konferencijoje p. Jakeliūnas taip pat pareiškė, kad Lietuvos komerciniai bankai per 2009–2010 m. ekonominę krizę galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, su kuriuo buvo siekamos paskolų litais palūkanos.

Jis dėstė, kad kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo informacija apie indeksą, siekdami „sau naudos ar bandydami išspręsti savo problemas“.

Ponas Jakeliūnas kalbėjo, kad prokurorai turėtų ištirti Lietuvos banko veiksmus, ar šie tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti „Vilibor“.

„Dėl „Vilibor“ reikalų vykstu dabar pas premjerą (taip jis kalbėjo dar prieš p. Skvernelio spaudos konferenciją – read.past.) ir mes diskutuosime apie galimybę kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas. 

Anot p. Jakeliūno, kita galima kreipimosi į prokurorus priežastis – kad Lietuvos bankas, jo žodžiais, pateikdamas neobjektyvią informaciją ir klaidindamas parlamentinį tyrimą atliekantį komitetą, pažeidė viešuosius interesus. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tvirtino, kad Lietuvos banko vadovas suklaidino komitetą nepaminėdamas, kad 2012 m. Lietuvos bankas atliko vidinį tyrimą dėl „Vilibor“ nustatymo metodikos ir vertino, kokią žalą dėl „Vilibor“ patyrė būstų paskolas paėmę gyventojai, taip pat išvengė krizės tyrėjų klausimų apie tai.

Pono Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko iniciatyva 2012 m. atliktas tyrimas centrinio banko viduje parodė, kad dėl drastiškai išaugusio „Vilibor“ rodiklio nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. Lt (apie 200 mln. Eur) papildomų palūkanų.

„Apie 5–6 mlrd. Lt (1,4–1,7 mlrd. Eur) vertės paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus, skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos buvo padidintos nuo prieš tai buvusio 1 proc. punkto iki 3 punktų ir šis padidėjimas skolininkams kainuoja apie 100 mln. Lt (29 mln. Eur) per metus“, – Lietuvos banko ataskaitą citavo p. Jakeliūnas.

Jo teigimu, paskolos valiutą galėjo pakeisti 30.000–40.000 gyventojų, todėl bendra jų per dešimtmetį permokėtų palūkanų suma gali siekti iki 500 mln. Eur.

Palaiko S. Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien po susitikimo su p. Jakeliūnu spaudos konferencijoje pareiškė, kad p. dėl Jakeliūno spaudos konferencijos metų išsakytų faktų bus kreiptasi paaiškinimų į Lietuvos banką, o taip pat ketinama kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Ji esą turėtų įvertintų, ar nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

„Paprašiau komiteto pirmininko, kad rytoj šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui. Ir tuomet ministrų kabinetas spręs, kokių teisinių veiksmų gali imtis. Be abejo, vienas iš kelių bus kreiptis į patį Lietuvos banką, į nepriklausomą instituciją ir galbūt į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo prokuratūrai įsijungti į viešo intreso gyninimą. Aišku, tai yra pirmas žingsnis (praėjusios krizės tyrime – red.past.), tikiuosi taip pat ir išvadų dėl pačios krizės tyrimo. Lietuva nėra išskirtinė, daugiau nei 10 valstybių atliko didžiosios ekonominės rkizės pasekmių vertinimą“, – sakė p. Skvernelis.

Jo teigimu, labai svarbu ištirti krizės aplinkybes ginant galbūt nukentėjusių žmonių interesus. 

„Tai dar vienas faktas, įrodymas – jeigu tai pasitvirtintų, – kad tos institucijos ir atskiri pareigūnai, kurie privalo atstovauti valstybei, jie dirba ne valstybės naudai ir kodėl tą daro – atsakymas reikalingas. Taip pat ir žmonėms, kurie galimai patyrė didžiulius nuostolius, kas susiję su Viliboro kilimu, po to valiutos pakeitimu iš lito į eurą, sutarčių pakeitimų ir pelno maržų keitimų, yra turbūt ne viena dešimtis milijonų eurų ir labai svarbu žmonėms tuos atsakymus gauti“, – sakė Vyriausybės vadovas. 

Paklaustas, ar jei būtų išrinktas prezidentu, Lietuvos banko vadovo poste matytų p. Jakeliūną, p. Skvernelis teigė pirmiausia norinti sulaukti atsakymų į centriniam bankui užduotus klausimus. 

„Tikrai norėčiau išgirsti atsakymus į tuos klausimus, kurie yra užduoti ir komiteto pirmininko, ir man pateikti, o tada galėtume vertinti“, – sakė premjeras. 

Kritiką atmeta

Lietuvos bankas atkerta, kad p. Jakeliūno kaltinimai yra nepagrįsti, nes Lietuvos banko atstovai dalyvavo visuose minimo parlamentinio tyrimo posėdžiuose.

„Atsižvelgdami į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko šiandien išsakytus teiginius, Lietuvos bankas pateikia visą susirašinėjimą (savo interneto svetainėje – red.past) su Biudžeto ir finansų komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos bankas aukščiausiu lygiu dalyvavo visuose parlamentinio tyrimo posėdžiuose, į kuriuos buvo kviestas. Biudžeto ir finansų komitetui raštu ir žodžiu taip pat buvo pateikta visa informacija, kurios buvo prašyta“, – teigiama Lietuvos banko komentare, patalpintame svetainėje.

Lietuvos banko atsakymus p. Jakeliūno vadovaujamam komitetui galima rasti ČIA.

Šiandien savo surengtoje spaudos konferencijoje p. Vasiliauskas dėstė, kad „buvo nueita į asmeniškumus“.

„Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su laikinąja tyrimo komisija ir teikėme visą informaciją, kurios buvome paprašyti teikti. Mes – institucija, kuri remiasi faktais, p. Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis. Čia yra esminis skirtumas tarp manęs ir jo. Dar kartą sakau, kad mes nuėjome į asmeniškumus. Bet kuriuo atveju, Lietuvos bankas ir Biudžeto ir finansų komitetas tikrai bendradarbiavo, bendradarbiaus ir bendradarbiauja“, – antradienį kalbėjo p. Vasiliauskas. 

Pasiteiravus, ar sustabdytų savo įgaliojimus, jeigu būtų kreiptasi į prokurorus, p. Vasiliauskas sakė nematantis tam jokio pagrindo.

„Nematau tam pagrindo, be abejonės, mes bendradarbiautume su prokuratūra, kaip bendradarbiavome iki šiol su visomis valstybės institucijomis“, – sakė jis. 

Centrinio banko vadovas nemano, kad kilęs ažiotažas galėtų pakenkti bankų sistemai šalyje. 

Į klausimą, kaip vertina paviešintą vidinio susirašinėjimo informaciją ir ar neplanuoja imtis dėl to veiksmų, V. Vasiliauskas apgailestavo dėl incidento, bet teigė, kad jo nuomonė yra žinoma ir jo oponentams. 

Vidinių susirinkimų įrašas

Spaudos konferencijoje p. Jakeliūnas taip pat citavo savo iniciatyva gautą Lietuvos banko vadovų susirinkimo su darbuotojais įrašą, kuriame esą apie krizės priežasčių tyrimą buvo teikiami įvairūs vertinimai. Įraše kalbėjo Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

„Svarbu mums visiems kaip geriems šeimos nariams susitelkti ir kartais asmeninę nuomonę pasilaikyti sau. Nors ir labai norisi pasakyti. Aš turiu omenyje į išorę, ypač kalbant į kamerą. Kodėl? Nes mus ištampys po vieną. Yra normalu institucijose turėti skirtingus požiūrius, patikėkit. Tarp mūsų nėra jokio draugiškumo. Bet mes dirbam kartu, yra normalu turėti skirtingą požiūrį, ideologinį, operacinį nesvarbu. Visgi tai, ką mes sutarėme, tai viskas, mes neiname ir nesiskundžiame po to. Tai galioja visam bankui. Jeigu yra procesai, kaip tą nuomonę išreikšti, tai mes ją taip turėtume reikšti“, – p. Jakeliūno pateiktame įraše kalbėjo p. Jurgilas.

Bankai ragina pagrįsti teiginius

Lietuvos komerciniai bankai teigia, kad p. Jakeliūnas kaltinimus turėtų pagrįsti įrodymais ir kreiptis į teisėsaugą. 

„Norime atkreipti dėmesį, kad p. Jakeliūno minimas galimas manipuliavimas finansine informacija yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl p. Jakeliūnui viešai išsakius šiuos pareiškimus ir turint įrodymų, reikėtų kreiptis su jais į teisėsaugą“, – sako Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, p. Jakeliūnas, kalbėdamas apie „Vilibor“ rodiklio šuolį 2009–2010 m., visiškai pamiršo tuometinį kontekstą.

„Pasaulyje tuo metu nelikvidžiais tapo keli didžiuliai bankai. Finansų rinka buvo paralyžiuota ne tik likvidumo, bet ir pasitikėjimo krizės. Be to, ore kybojo Lietuvos lito devalvavimo rizika. Kaimyninės Lenkijos valiuta zlotas buvo devalvuotas. Natūralu, kad toje aplinkoje tarpbankinė palūkanų norma galėjo radikaliai keistis“, – aiškino p. Zalatorius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pernai rugsėjį pradėjo tirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas žadėjo analizuoti dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 m., veiklą, valdant šalies finansus.

Tyrimą numatoma užbaigti iki 2019 m. balandžio 15 dienos.

Seimo pirmininkas p. Pranckietis ryte vykusios spaudos konferencijos pradžioje pažymėjo, kad Seimas tyrimą dėl praėjusios krizės pavedė atlikti pritariant 82 balsams.

Teikia prezidentūra

Ponas Vasiliauskas antrajai 5 metų kadencijai į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą paskirtas 2016 m. baland. Jis Lietuvos bankui vadovauja nuo 2011 m.

Lietuvos banko veiklą šalyje reglamentuoja atskiras įstatymas. Jis numato, kad Lietuvos banko steigėjas yra Seimas, o Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija.

Pagal Lietuvos įstatymus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą Seimui teikia prezidentūra.

Į prezidentus kandidatuojantis p. Skvernelis ne kartą atvirai konfliktavo su prezidente ir jos aplinkos žmonėmis.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Centrinių bankų pastiprintos rinkos kyla; kiek verta „Apranga“ Premium 1

Investuotojai išlaikė teigiamą nusiteikimą akcijų rinkose, didiesiems centriniams bankams palaikant lūkesčius...

Rinkos
2019.09.19
EBPO regi lėčiausią ekonomikos augimą nuo krizės laikų 6

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) reikšmingai nukirpo pasaulio ekonomikos augimo...

Rinkos
2019.09.19
Vienas lauke: Norvegijos centrinis bankas kelia palūkanas, krona stiprėja 9

Norvegijos centinis bankas, priešingai pasaulinėms centrinių bankų politikos tendencijoms, pakėlė palūkanų...

Rinkos
2019.09.19
Rinkose atsivėrė pigių pinigų proga: pasinaudoti galėtų ir Lietuva Premium 1

Finansų rinkos sudarė sąlygas valstybėms, taip pat Lietuvai, pigiai pasiskolintais pinigais imtis...

Rinkos
2019.09.19
„Mediapark“ toliau superka mažas įmones, meta iššūkį NFQ ir „Telesoftui“ Premium 11

Povilo Redko ir UAB „Entra holdings“ (anksčiau „Civitta Holdings“) valdoma informacinių technologijų (IT)...

Technologijos
2019.09.19
FED eina toliau: antras palūkanų nurėžimas per 2 mėnesius 13

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pademonstravo, kad yra nusiteikęs toliau stimuliuoti didžiausią pasaulio...

Rinkos
2019.09.18
„Žemaitijos pienas“ už 1,9 mln. Eur perėmė „Baltijos mineralinių vandenų“ kontrolę 1

„Žemaitijos pienas“ baigė sandorį dėl „Baltijos mineralinių vandenų“ įsigijimo – perpirkta 100% bendrovės...

Pramonė
2019.09.18
Europos rinkose nuotaikos buvo atsargios

Europos akcijų rinkose investuotojams aktyvesnių veiksmų nesiimant, Baltijos kapitalo rinkoje naujų prekybos...

Rinkos
2019.09.18
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
„Goopal Pay“ keičia pavadinimą į CBI 1

Kinijos kapitalo finansinių technologijų (fintech) įmonė „Goopal Pay“, kurios akcininkė yra Honkongo biržoje...

Rinkos
2019.09.18
Lietuvos sandorių rinka: laukia gerų metų, nors Europoje jau atoslūgis Premium 2

Lietuvos įsigijimų rinkos siunčiami signalai apie augantį sandorių skaičių rinkoje vertinami įvairiai – kai...

Rinkos
2019.09.18
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 4

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
2019.09.18
Naftos brangimas išsisemia 6

Pirmadienį fiksuotas didžiausias istorijoje naftos brangimas, kurį buvo sukėlę išpuoliai prieš naftos gavybos...

Rinkos
2019.09.18
„Avia Solutions Group“ toliau ruošiasi biržai, svarsto apie obligacijas 5

Lietuvos aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ vykdo pasiruošimą žengimui į Honkongo biržą, tačiau...

Rinkos
2019.09.18
Tabako milžinų jungtuvės: nežinia, ar apsimoka Premium

Apie galimą susijungimą prakalbusios „Philip Mo­r­ris“ ir „Altria“ galėtų su­kur­ti tabako pramonės...

Pramonė
2019.09.18
Saudo Arabija ramina naftos rinką ir ieško kaltininkų Irane 1

Kol Saudo Arabijai ramina pasaulio naftos rinką, naujienų agentūrų šaltiniai teigia, kad tyrėjai išpuolį...

Pramonė
2019.09.17
Tarptautinėse rinkose dujų kainos išlieka žemos 4

Pastaruosius 10 mėnesių, su tam tikromis korekcijomis, gamtinių dujų rinkoje „Ignitis“ analitikai stebi...

Pramonė
2019.09.17
Biržose laukiama, ką nuspręs FED Premium

Europos biržoms panirus į politinį neapibrėžtumą, Baltijos akcijų rinkoje, kurioje svarbesnių naujienų...

Rinkos
2019.09.17
Fondų valdytojų baimės dėl recesijos – didžiausios per dešimtmetį

38% didžiausių turto valdytojų per artimiausius metus numato recesiją, parodė „Bank of America Merrill Lynch“...

Rinkos
2019.09.17
Bitkoinų įsigyti siūlo ir per spaudos kioskus 8

Lietuvoje startuolis paleido prekybą bitkoino kuponais „Narvesen“ parduotuvėse ir „Lietuvos spaudos“...

Rinkos
2019.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau