Butas nuomai – investicijų karalius Lietuvoje

Ji aplenkė 2016 m. ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė -5,6%, rodo Lietuvos turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ sudarytas Lietuvos investicijų indeksas.

Indėlių grąža pernai ketvirtus metus išsilaikė nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža šiek tiek sumažėjo iki 0,3%, neįveikdama 2,5% siekusios infliacijos.

„Šiemet į pirmą poziciją išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7% iki 9,7%, o šiemet išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. išsiskyrė ypatingai aukšta grąža. Nepaisant 2018 m. kritimo, vertinant pokytį per penkerių metų laikotarpį, Lietuvos akcijos generavo panašią grąžą (46%) kaip ir būstas nuomai (50%). Beje, Lietuvos įmonių akcijos pernai krito mažiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo grąža per pastarąjį dešimtmetį (2009-2018 m.) viršijo tiek vienų, tiek kitų grąžą. Pastebėtina, kad tiek dešimtmečio, tiek 23 metų laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcijų rinkų grąža buvo solidi ir gerokai viršijanti infliaciją“, – pranešime spaudai sako „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Iš akcijų 2017 m. grąža buvo 17%, o 2016 m. – 14,9%.

Indėliai tik 2014 m. dar davė 0,4% grąžos, kuri viršijo infliaciją, o po to ji išliko nulinė.

Šalies ilgalaikių obligacijų grąža, kuri 2014 m. buvo 5,1%, vėliau mažėjo ir, jau dvejus metus iš eilės nebeįveikdama infliacijos ribos, pernai siekė 0,3%. Šiuo rodikliu jos atsiliko nuo Vokietijos ilgalaikių obligacijų, bet uždirbo daugiau nei JAV 10 metų obligacijos.

Situacija per dešimtmetį

Per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2%), antroje vietoje – obligacijos (5,2%), trečioje – būstas nuomai (3,1%), o indėliai nebeperkopė 2% infliacijos lygio ir generavo 1,5% metinių palūkanų.

„Būsto nuomai dešimties metų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo. Taigi, šie istoriniai duomenys dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimybę išvengti trumpalaikių svyravimų, o į skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leidžia subalansuoti rizikas bei tikėtis stabilaus investicijų portfelių augimo“, – pabrėžia p. Rūkas.

Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m. kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau septintus metus iš eilės.

Ilgalaikė vidutinė metinė indekso grąža 1996-2018 m. siekė 9,8%, jį šiuo laikotarpiu šalyje viršijo būsto nuomai grąža (14%).

Remiantis šiuo „INVL Asset Management“ sudaromu indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009-2018 m. siekė 6,3%. Per 2018 m. šio indekso grąža siekė 0,7%, tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3%. Minimalų indekso kilimą 2018 m. lėmė neigiama akcijų rinkų grąža ir būsto nuomai grąžos stabilumas.

Pasak p. Rūko, ateityje tikėtis uždarbio galima iš akcijų bei būsto nuomai, o indėliai ir Lietuvos valstybės obligacijos liks be prieaugio.

„Trumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, tačiau ilgalaike prasme jos turi perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo. Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai, tikėtina didesnė grąžos komponentė iš nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti panašios kaip istorinė grąžos. Tuo tarpu indėliai ir toliau pokyčių nežada“, – sako p. Rūkas.

Finansinis turtas augo

Gyventojų finansinis turtas per pastarąjį dešimtmetį taip pat gana reikšmingai augo, teigia „INVL Asset Management“.

Remiantis Lietuvos banko informacija, likvidus šalies namų ūkių finansinis turtas (pinigai ir indėliai, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai, investiciniai fondai, pensijų fondai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos, biržos akcijos) 2018 m. trečią ketvirtį siekė 20,7 mlrd. Eur, kai prieš metus jis šiuo laikotarpiu sudarė 18,8 mlrd. Eur (tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. – 17,2 mlrd. Eur, 2009 m. – 11,1 mlrd. Eur).

Šio portfelio pokyčiai rodo, kad labiausiai didėjo lėšų dalis valstybės skatinamoje ilgalaikio kaupimo priemonėje – pensijų fonduose. Juose kaupiamų lėšų suma nuo 2009 metų iki 2018 m. (lyginami atitinkamų metų tretieji ketvirčiai) išaugo 3,6 k., iki 3,3 mlrd. Eur.

Labiausiai nuo 2009 m. mažėjo skolos vertybinių popierių ir paskolų dalis (nuo 9% iki 3%). Taip pat portfelyje žymiai mažėjo pinigų bei indėlių dalis, nepaisant to, kad šių lėšų suma nuo 2009 m. iki 2018 m. išaugo 79%. Vis dėlto, pinigais ir indėliais laikoma portfelio dalis sudarė didžiausią dalį – tiek 2019 m., kai siekė 71%, tiek 2016 m. – 72%, tiek 2009 m. – 74%.

FOTOGALERIJA Lietuvos investicijų indeksas (34 nuotr.)

Rašyti komentarą