S. Skvernelis papasakojo, kaip investuoja ir ką mano apie biržą

Ponas Skvernelis, trečiadienį kalbėdamas Vilniuje surengtame Investuotojų asociacijos renginyje, pažymėjo, kad, norint protingai taupyti, reikia žinių ir finansinio išprusimo.

„Čia yra faktas – kaip teisinio išprusimo visuomenėje trūksta, taip finansinio reikia dar daugiau. Galiu pasakyti ir savo pavyzdį. Taip, aš laikau perteklinius pinigus banko sąskaitoje, gaudamas 1,5% palūkanų, kadangi indėlis yra seniau padėtas“, – kalbėjo premjeras.

Jis papasakojo, kad anksčiau yra išbandęs investavimą į investicinius fondus.

„Naudodamasis konsultanto šeimos paslaugomis vieną kartą investavau į banko fondus – „Swedbanko“ Rytų Europos fondą ir dar kažkur. Jau galvojau, kad čia bus gera grąža. Nedaug aš ten įdėjau. Kadangi ten kiekvieną kartą stebi, taip ir mačiau, kad mažėja, mažėja, mažėja, kol ten liko tokios sumos, dėl kurių tik daug problemų kilo, kadangi  deklaruoti viską reikia kiekvienais metais. Tai galiausiai teko parduoti ir mano ta investicija nebuvo sėkminga“, – dėstė p. Skvernelis.

Jis tikino, kad nėra „verslus žmogus“, todėl esą negebėtų daryti „rizikingų investicijų“, tačiau dėl to nesijaučia išskirtinis Lietuvoje.

„Aš esu konservatyvus (kaip investuotojas – VŽ). Tokių žmonių, kaip aš, Lietuvoje, matyt, yra daug . Tai, matyt, susiję su tuo, kad žmonės yra praėję ir indėlių praradimus, ir finansinių institucijų žlugimus, tad natūralu, kad baimių yra. Žinančių, ką pirkti, kada pirkti, kada parduoti, nėra daug ir, matyt, turime tą finansinių žinių trūkumą. Tą reiktų keisti jau nuo jaunos kartos, nuo mokyklos, kad būtų galima gauti bent minimalias finansines žinias“, – sakė p. Skvernelis.

VŽ skelbė, kad p. Skvernelis ir jo sutuoktinė 2017 m. pabaigoje turėjo sukaupę turto už daugiau nei 228.000 Eur, arba 14.000 Eur daugiau, nei 2016-aisiais. 2017 m. pabaigoje, palyginti su 2016 m. pabaiga, p. Skvernelio šeimos piniginės santaupos išaugo nuo 63.000 Eur iki 81.000 Eur. Šeima taip pat deklaravo turinti beveik 34.000 Eur paskolą banke, ji per 2017 m. sumažėjo 2.000 Eur. 

Reikia politinės valios

Renginyje p. Skvernelis taip pat sulaukė klausimo, ką mano apie valstybinių įmonių atvedimą į „Nasdaq Vilniaus“ biržą arba ten jau esančių įmonių didesnės kapitalo dalies pardavimą investuotojams.

„Kai kurios valstybinės įmonės yra pradėtos (privatizuoti, vesti į biržą – VŽ). Aišku, procentas nėra didelis. Yra tos įmonės, kurios tikrai šiandien galėtų būti listinguojamos. Kalbant apie tuos pačius „Lietuvos geležinkelius“, „Lietuvos energija“ jau yra, valstybinė miškų urėdija, kitos įmonės. Bet čia reikia stiprios politinės valios, nes vien bandymai keisti šių įmonių juridinį statusą iš valstybinių įmonių į akcines bendroves jau sulaukia visuomenės ir aukščiausių politikų kritikos, kad mes bandome privatizuoti strateginius objektus. Nors tikrai tokios mintys buvo pas mus – leisti, nedaug, nekritinę dalį, galbūt iki 20% (akcijų į biržą – VŽ). Mes norėjome vienintelės priežasties. Gal net ne dėl pinigų trūkumo, bet kad atsirastų šitose valstybinėse įmonėse visiškai kita valdymo ir kontrolės sistema. Bet dabar padarėme kitą kelią – nepriklausomas valdybas“, – sakė p. Skvernelis.

Anot jo, dabar statistika yra tokia, kad apie 60% valdybos narių valstybinėse įmonėse yra nepriklausomi.

„Tiesa, mes matėme, kas renkami, kaip konkursus laimi... Bet tai yra geriau, negu buvo“, – sakė p. Skvernelis.