Šiaulių banko vadovas: nematau, kodėl bankas turėtų kainuoti pigiau buhalterinės vertės

Publikuota: 2019-03-13
Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po paskolos konvertavimo pirmojo lygio kapitalą reikšmingai padidinęs Šiaulių bankas ateinantiems keleriems metams kelia didesnės kaip 15% kapitalo grąžos tikslą, ruošiasi stiprinti pozicijas būsto paskolų rinkoje.

Vilniaus biržoje kotiruojamas Šiaulių bankas trečiadienį, po prekybos sesijos, surengė interneto seminarą investuotojams, kuriame pakomentavo praėjusių metų finansinius rezultatus ir pristatė ateitie planus.

Atmetus vienkartinius veiksnius, tokius kaip ERPB suteiktos paskolos tikrosios vertės pasikeitimas, taip pat dėl Tarptautinio finansinės atskaitomybės apskaitos 9 standarto (IFRS9) pasikeitimo, kurio poveikis siekė minus 9,7 mln. Eur pernai, tipinės veiklos rezultatas augo 14%, neatmetus vienkartinių veiksnių – 64%, iki 52,6 mln. Eur.

„Išlaikėme gerą dviženklio augimo tempą. Esu patenkintas paskolų pajamingumu. Mes sugebėjome išlaikyti vidutinį paskolų pajamingumą aukštame lygyje“, – seminare komentavo Vytautas Sinius, Šiaulių banko Administracijos vadovas.

Paskolų pajamingumas 2018 m. pabaigoje buvo ties 4,5%.

Pernai grynosios palūkanų pajamos augo 30%, iki 14,2 mln. Eur

„Tai grynųjų operacijos, mokėjimų paslaugos, sąskaitų administravimas. Visos jos veikė sėkmingai. Pajamos atėjo tiek iš klientų skaičiaus augimo, tiek iš kainodaros, kas leido pasiekti reikšmingą augimą 2018 m.“, – pabrėžė p. Sinius.

Pernai 23%, iki 6,8 mln. Eur didėjusias pajamas iš operacijų užsienio valiuta p. Sinius išskyrė kaip „papildomą puikią pajamų diversifikaciją Šiaulių bankui“.

Kaip „palyginti mažą skaičių“ administracijos vadovas apibūdino pernai atliktus 2,9 mln. Eur atidėjinius.

„Blogų paskolų srityje matome mažėjimo tendenciją, nors paskutinį ketvirtį ir buvo padidėjimas, bet nematau didelių signalų, kurie keltų rūpestį“, – komentavo p. Sinius.

Pernai 22,3% kapitalo grąžą pasiekęs Šiaulių bankas 2019–2021 m. laikotarpiu kelią tikslą išlaikyti didesnę kaip 15% kapitalo grąžą, nors šio tikslo pasiekimas tapo sudėtingesnis po to, kai kapitalas padidėjo į pirmo lygio kapitalą perėjus į akcijas konvertuotai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERBP) paskolai.

„Tikslas – daugiau kaip 15%, jei metai bus sėkmingi, pasieksime ši tikslą. Ilguoju laikotarpiu turime rezervų optimizuoti pelnus nuo kapitalo“, – sakė p. Sinius.  

Veiklos planai

Šiaulių bankas tarp svarbiausių ateities strateginių krypčių įvardina verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, finansavimą, vartojimo finansavimo plėtrą, taip pat dirbama stiprinant būsto paskolų teikimą.

„Galime būti stiprūs žaidėjai šioje rinkoje Lietuvoje. Matome potencialą čia ir dirbame šia kryptimi“, – sakė p. Sinius.

Administracijos vadovas užsimena ir apie augimo potencialią, kylantį iš vidaus – stiprinant bendradarbiavimą tarp Šiaulių banko grupės įmonių, tokių kaip „Bonum Publicum“, „SB lizingas“.

Be to, šalies bankininkystės sektoriuje susiklosčiusi konkurencinė padėtis, vadovo manymu, palanki bankui didinti rinkos dalį.

„Dabartinė konkurencinė aplinka leidžia pritraukti naujų klientų be papildomos rizikos ar agresyvios kainodaros. Kiti bankai, kaip „Luminor“ ar „Citadele“, yra įsitraukę į daug vidinio persigrupavimo, tai leidžia mums fokusuotis į klientus, augti greitai ir organiškai, bet be rizikos padidinimo ar mažinantis maržas“, – komentavo p. Sinius.

Akcijų supirkimas

Bene daugiausiai auditorijos dėmesio susilaukė praėjusią savaitę Šiaulių banko kartu su siūlomais dividendais paskelbta savų akcijų supirkimo programa – 10 mln. Eur rezervas savoms akcijoms supirkti suformuotas ne tik apdovanoti darbuotojams įgyvendinant dar nuo 2011 m. vykstančią kintamo atlygio programą, bet ir akcijų kainai rinkoje palaikyti.

Minimali akcijų supirkimo kaina būtų 0,85 nuo rinkos kainos, maksimali – 1,15 rinkos kainos ir ne didesnė kaip buhalterinė akcijos vertė. 2018 m. pabaigoje buhalterinė akcijų vertė buvo 0,45 Eur. Seminaro dalyviai klausė – kodėl taip pigiai.

„Nustatydami intervencijos formulę, mes galvojome apie atvejus, kai rinkos kaina nukrenta žemiau buhalterinės vertės. Manome, kad intervencija rinkoje yra prasminga, kai rinkos kaina nukrenta žemiau buhalterinės vertės. Jei kaina yra aukštesnė, tai geriau leisti rinkai nuspręsti, kokia kaina turi būti“, – savų akcijų supirkimo metmenų logiką paaiškino Donatas Savickas, Šiaulių banko Finansų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas.

Trečiadienį Šiaulių banko akcijos, po ralio, kilusio po paskelbtų rezultatų, kainavo 0,47 Eur, kiek brangiau nei buhalterinė vertė.

„Per praėjusius 6 mėnesius buvo nepastovi situacija, bet paskutinis akcijų atšokimas po rezultatų paskelbimo, tikiuosi, sukuria papildomų teigiamų perspektyvų bankui, ypač turint mintyje, kad metus baigėme žemiau buhalterinės vertės. Nematau, kodėl bankas turėtų kainuoti pigiau buhalterinės vertės, žiūrint į finansinius rezultatus“, – pastebėjo p. Sinius.

AML investicijos

Regione veikiančias Šiaurės šalių bankininkystės grupes krečiant pinigų plovimo skandalams, dalis Šiaulių banko prezentacijos buvo dedikuota ir pinigų plovimo prevencijos temai. Ponas Sinius tikino banką investuojant į pinigų plovimo prevencijos sistemos kūrimą. Rizikas kilti pinigų plovimo skandalui esą minimizuoja mažas, mažiau kaip 5% nuo visų indėlių sudarantis, nerezidentų indėlių portfelis.     

„Istoriškai neturėjome ryšio su nerezidentais. Bet kadangi bankas augo ne tik organiškai, bet ir perimdamas dalį Ūkio banko, dėl šių transakcijų dalis klientų atėjo kaip indėlininkai į Šiaulių banką. Bet mes atlikome labai nuodugnią KYC (angl. know your customer – VŽ) procedūrą. Ir mes atsisakėme didžiosios dalies buvusių Ūkio banko klientų, jų dalis yra absoliučiai minimali“, – pabrėžę p. Sinius.  

ERPB klausimas

Nieko naujo neapsakyta dėl galimo ERPB pasitraukimo iš akcininkų gretų – seniai investuotojams ramybės neduodantis klausimas vėl iškilo sulig ERPB suteiktos paskolos konvertavimu, po kurio ERPB kontroliuoja 26% kapitalo ir yra didžiausias akcininkas.

„ERPB būtų geriausia klausti. Mes džiaugiamės turėdami juos su mumis daugybę metų. Aišku, jie investuoja neamžinai. Bet kol kas neturime informacijos dėl to“, – sakė p. Sinius.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

IBM pajamos mažėjo penktą ketvirtį iš eilės

JAV technologijų milžinės IBM akcijos krito 5% iki 142,11 USD, kompanijai trečiadienį paskelbus silpnesnius...

„Netflix“ pelnas gerokai pranoko lūkesčius: akcijos pabrango dešimtadaliu 1

JAV internetinės televizijos „Netflix“, veikiančios ir Lietuvoje, akcijos poprekybinėje sesijoje trečiadienį...

Rinkos
10:11
„Luminor investicijų valdymui“ vadove paskirta L. Načajienė 16

Vienai didžiausių Baltijos šalyse banko „Luminor“ grupei priklausančios įmonės „Luminor investicijų valdymas“...

Rinkos
2019.10.16
Makleriai laidoja ESO kaip dividendinę poziciją Premium 5

Europoje akcijų indeksams trečiadienį nerandant bendros krypties, Baltijos šalyse rūpintasi vietinėmis...

Rinkos
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
Taisyklė portfelyje turėti 60% akcijų ir 40% obligacijų nebeveikia, teigia analitikai 3

Investicijų valdytojai daugelį metų patardavo tipiniam vidutinės rizikos investuotojui vadovautis standartine...

Rinkos
2019.10.16
Investuotojo A. Jurkonio portretas: nuo per 20 m. pasiteisinusių tiesų iki vakarėlių Omahoje Premium 13

Andrius Jurkonis – daugiau nei 20 metų investavimo patirtį turintis investuotojas, daugiausia...

Rinkos
2019.10.16
Investuotojai įvertino LHV ir „Novaturo“ statistiką Premium

Investuotojai Baltijos biržose turėjo progą įvertinti LHV ir „Novaturo“ rezultatus, bet prekiauti labiausiai...

Rinkos
2019.10.15
„Libra“ kriptovaliutos projektas toliau aižėja: paliko jau 7 nariai 1

Socialinio tinklo „Facebook“ inicijuotos kriptovaliutos „Libra“ projektą paliko 7 nariai.

Rinkos
2019.10.15
„Luminor“ dar pakirpo bambagyslę su DNB ir „Nordea“ 9

Baltijos šalių banke „Luminor“ atlikti pavedimai JAV doleriais nuo spalio mėnesio bus vykdomi per vieną...

Rinkos
2019.10.15
„Avia Solutions Group“ įsigijo aviacijos grupę „Chapman Freeborn“

Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group” įsigijo Didžiosios Britanijos užsakomųjų...

Ilgametis „Berkshire Hathaway“ akcininkas pardavė akcijas: nebetiki W. Buffettu 8

Davidas Rolfe, ilgametis JAV investicijų bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcininkas ir kitos JAV investicijų...

Rinkos
2019.10.15
Transporto įmonė pasiskolinti rinkoje nusprendė paprastuoju būdu Premium 8

Nedidelė transporto įmonė lėšų naujiems vilkikams surasti nusprendė savo tinklalapyje pakvietusi visus...

Rinkos
2019.10.14
Biržose įsibėgės rezultatų skelbimas: kalendorius

Šią savaitę JAV rinkoje ir pasaulyje prasidės aktyvesnis praėjusio ketvirčio bendrovių rezultatų skelbimas.

Rinkos
2019.10.14
Investuotojai neapsisprendžia dėl JAV ir Kinijos derybų

Pirmadienį pasaulio biržose akcijų kainos atsitraukė, nuslūgus optimizmui dėl galimo JAV ir Kinijos dalinio...

Rinkos
2019.10.14
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
Pasaulinė įsigijimų rinka spaudžia stabdžius – kritimas dviženklis 1

Pasaulinė įmonių įsigijimų-susijungimų (angl. mergers and aquisitions, M&A) rinka, augusi pirmą ir antrą...

Rinkos
2019.10.14
Lukas investuoja: kaip man sekėsi biržose trečią ketvirtį Premium 14

Ir vėl susivėlinau apžvelgti praėjusio ketvirčio savo investicinio portfelio rezultatus, mat buvau...

Lukas investuoja
2019.10.14
Vyriausybė beveik 10 metų pasiskolino už 0,259% 5

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,259%...

Rinkos
2019.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau