V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti

Publikuota: 2019-03-08
Atnaujinta 2019-03-08 13:00
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, kuriuose sumirga ir Lietuvos vardas, tačiau pasiryžęs padėti tą darančioms kitų šalių finansų priežiūros institucijoms.

Tai teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurį kiek nustebino kai kurių kitų šalių finansų priežiūros institucijų „mestas akmenėlis“ į Baltijos šalių centrinių bankų pusę.

Penktadienį vykusiame susitikime su žurnalistais jis teigė, kad galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atveju Lietuvos bankas prisijungs prie Švedijos ir Estijos priežiūros institucijų tyrimo – esą Lietuvos bankas su šiomis institucijomis jau dabar „sėdi ant tiesioginio ryšio“.

Anot p. Vasiliausko, Lietuvos bankas taip pat yra pasiryžęs padėti Suomijos finansų priežiūros institucijoms, jei to prireikėtų aiškinantis galimą pinigų plovimą per „Nordea“ banką.

„Mes padėsime Švedijos, Suomijos, Estijos priežiūros finansų priežiūros institucijoms tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo faktų. Manome, kad pačius tyrimus turėtų inicijuoti motininiai bankai. Ką dabar mes galėtume tirti? Nėra ką tirti, nes subjekto nėra“, – sakė p. Vasiliauskas, pažymėjęs, kad Lietuvos bankas nori koncentruotis į ateitį, o ne praeitį.

Lietuvos banko atstovai pažymi, kad jau 2016 m. tikrino, kaip „Nordea“ Lietuvoje laikosi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Atitinkamas tyrimas dėl Lietuvos „Swedbank“ buvo darytas pernai. „Nordea“ atveju esą buvo rasta trūkumų, pats bankas ir priežiūros tarnyba buvo informuota, o „Swedbank“ atveju bankas buvo įspėtas.

Ponas Vasiliauskas teigia, kad Lietuva yra kiek atitolusi nuo Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, nes pasižymi santykinai nedidele nerezidentų indėlių suma vietos bankuose.

„Tačiau bėda ta, kad Baltijos šalys užsienyje yra maišomos tarpusavyje, kaip ir Balkanų šalys. Ir dabar, kiek teko stebėti spaudą apie galimą pinigų plovimą per Ūkio banką kai kuriose jurisdikcijose kalbama kaip apie esamą faktą, nors šis bankas jau yra istorija – šito banko, kaip subjekto, nebėra“, – sako p. Vasiliauskas.

Ūkio ir „Snoro“ bankai – praeitis

Lietuvos banko vadovas kilusio skandalo dėl galimo pinigų per Ūkio banką nesureikšmina, nes esą bako veikla dar 2013 m. buvo sustabdyta.

Skaičiuojama, kad nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose nesiekia 3% visų indėlių, kai, palyginimui, Estijoje yra 8%, o Latvijoje – apie 40%.

Anot p. Vasiliausko, didžiausias Lietuvoje nerezidentų indėlių kiekis, buvęs prieš 14-15 metų, siekė apie 6%.

„Pagrindinė nerezidentų indėlininkų aptarnavimo verslo dalis koncentravosi dviejuose bankuose – Ūkio ir „Snoro“ bankuose. Ten kalbame apie 70-80%. Kaip žinome, 2011 m. iš „Snoro“ buvo atimta licencija, o 2013 m. ji atimta iš Ūkio banko. Nuo tada nerezidentų aptarnavimo verslas Lietuvoje, kuris ir taip buvo mažiausias Baltijos šalyse, iš viso susitraukė“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis sakė, kad kai dar buvo svarstoma, ką daryti su „Snoru“, vienas iš pasiūlymų buvo jį gelbėti, įliejant dideles pinigų sumas, ir pagrindinį veiklos modelį susiejant su nerezidentų aptarnavimu.

„Bet mes iš karto pasakėme, kad toks lėktuvėlis tikrai neskris, nes koncentracija į nerezidentus ir valstybinis bankas yra nesuderinami dalykai. Rytų žmonės iš tokio banko pabėgtų“, – sako p. Vasiliauskas.

„Akmenėlių mėtymas“

Švedijos finansų priežiūros institucijos atstovai šią savaitę viešai pareiškė, kad tiriant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atvejį reikėjo geresnio koordinavimo tarp skirtingų šalių priežiūros institucijų ir tuo pačiu pažymėjo, kad pagrindinė atsakomybė dėl pinigų plovimo yra priežiūros institucijų iš tų šalių, kuriose veikia skandinaviškų bankų padaliniai.

Kitaip tariant, buvo išsakyta tiesioginė kritika Baltijos šalių centriniams bankams. Ponui Vasiliauskui ji nepatiko.

„Mano galva, tai, kas anksčiau vyko tarp atskirų kaimyninių šalių priežiūros institucijų, kada buvo rodoma pirštais vieni į kitus, tai nėra vykęs požiūris, nes, vis dėlto, mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip apie vieną dimensiją. Bankų grupės veikia visose aštuoniose-devyniose jurisdikcijose ir aš manau, kad tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą. Šiaurės ir Baltijos šalių regione veikiančios bankų grupės visada buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys, o dabar yra tam tikras šokas“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad „akmenukų pasimėtymą“ tarp priežiūros institucijų į vienas kito daržą reikėtų nurašyti emocijoms.

Vieninga prižiūrinti institicija

Ponas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad vidutiniu laikotarpiu Europoje gali atsirasti vieninga už pinigų plovimo prevenciją atsakinga institucija – esą dėl to jau diskutuojama.

Apie tai, kad Europoje vėl atgimsta diskusijos apie būtinybę turėti vieną pinigų plovimo prevencijos priežiūros instituciją su nepriklausoma centrine būstine Frankfurte ar Briuselyje, VŽ rašė ČIA.

„Manau, kad natūraliai prieisime prie tokios institucijos kūrimo. Prisiminkime, kokia samprata buvo pinigų plovimo prevencijos prieš 5-10 metų ir kokia yra dabar. Pinigų plovimą įsivaizdavome vos ne kaip džinsų kišenėje esančių banknotų išplovimą skalbimo mašinoje. Evoliucija, kaip su tuo kovoti, yra įvykusi“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia nesutinkantis su teiginiais, kad atskirų šalių priežiūros institucijos bijo bausti „savus bankus“ – esą, tarkime, Švedija santykinai didelėmis baudomis yra apdalijusi nusikaltusius bankus.

„Bet supraskite, kad pinigų plovimo prevenciją vykdančios sistemos skirtingose šalyse labai skiriasi. Tarkime, Lietuvoje esame ne tik mes, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri dirba su atskiromis operacijomis. Kitose valstybėse sistemos yra kitokios. Vien sukurti mechanizmą informacijos pasikeitimo nėra taip paprasta“, – sako p. Vasiliauskas.

Lietuvoje vis dar nėra ir sistemos, kurioje bankai keistųsi informacija tarpusavyje apie pinigų plovimo riziką keliančius sandorius ir klientus.

„Šiai dienai informacijos apsikeitimas tarp bankų ir išvengimas tokių situacijų, kai institucijos rodo pirštus vieni į kitus, yra esminis dalykas“, – sako p. Vasiliauskas.

Skandalų pasekmės Lietuvai

Lietuvos banko vadovas sako, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gali turėti įtakos Lietuvos siekiui sukurti finansinių technologijų („fintech“) centrą, nes buvo paliesta jurisdikcijos reputacija, kaip ir jau turėjo įtakos skolinimosi (finansavimosi) kaštams bendrai Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančioms bankų grupėms, ar bankų akcijų kainoms.

„Juk kai mes kalbame apie JAV dolerio jurisdikciją, ten kreditoriai į Europą žiūri kaip į vieną regioną, į Šiaurės ir Baltijos šalis kaip į vieną regioną. Ten niekas neskuba atskirti, kad štai čia tik Švedijai, Suomijai ar Lietuvai aktualu“, – sako p. Vasiliauskas.

Pasak jo, kai kurių bankų akcijos dėl skandalų krito „pakankamai reikšmingai“, tačiau šiuo metu esą jau atsistato.

„Tik nežinome, kiek naujos informacijos mus pasieks ir kaip rinkos į tai reaguos“, – sakė p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad kol kas iš Šiaurės bankų neateina jokių signalų, kad dėl kilusių skandalų jie norėtų mažinti savo veiklos apimtis Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 3

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Kreiva investuotojų akis: akcijos pašoko 56.000% vien dėl pavadinimų sąskambio

JAV veikiančios bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos biržoje per pastarąsias 30 dienų pakilo 56.000%.

Rinkos
2019.04.19
PST vadovas – apie konkurencinę aplinką, statybininkų kultūrą Premium 6

Dalius Gesevičius, vienos stambiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Pirma diena biržoje: „Pinterest“ +28%, „Zoom“ +72% 1

JAV nuotraukų dalijimosi tinklo „Pinterest“ akcijos pirmąją prekybos biržoje dieną – ketvirtadienį –...

Rinkos
2019.04.19
JAV korporacijos siunčia nerimo ženklus Premium

JAV biržos kompanijos, laukiama, pademonstruos pirmąjį per 3 metus pelnų nuosmukį ir recesiją.

Rinkos
2019.04.19
Biržos prieš Velykas susikoncentravo į pozityvą

Vakarų Europos akcijų biržose investuotojai ketvirtadienį nusprendė, kad prieš Velykas reikia...

Rinkos
2019.04.18
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 18

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Lietuvos gyventojų planas pensijai – „Sodra“

Didžiausia dalis (82%) Lietuvos gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje mato „Sodros“ mokamą pensiją.

Rinkos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 7

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Energetikės dividendai – valstybei, bet ne smulkiesiems Premium 5

Baltijos biržoje prekyba latvių farmacininkių akcijomis kiek aprimo. „Lietuvos energijos“ grupės dividendų...

Rinkos
2019.04.17
„BaltCap“ investicija – senelių namai 7

Didžiausias Baltijos šalyse privačių fondų valdytojas „BaltCap“ investuoja į senelių namus.

Rinkos
2019.04.17
Biržoje „Grindeks“ proveržis išjudino ir „Olainfarm“ Premium

Latvių farmacijos bendrovės Baltijos biržoje trumpam tapo rinkos flagmanėmis. Bendrovių rezultatai pasaulio...

Rinkos
2019.04.16
Vokietijos verslo nuotaikos pasitaisė

Balandį Vokietijos verslo nuotaikas atspindintis rodiklis iškopė į teigiamą teritoriją, rodo ekonominių...

Rinkos
2019.04.16
II pakopos fondų grąža – 6,66% 5

Lietuvoje veikiantys šiuo metu pertvarkomi II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2019.04.16
IPO rinkoje kyla temperatūra

Jungtinių Valstijų viešų akcijų siūlymų (angl. initial public offerings, IPO) rinka, sausį ir vasarį snaudusi...

Rinkos
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau