V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti

Publikuota: 2019-03-08
Atnaujinta 2019-03-08 13:00
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, kuriuose sumirga ir Lietuvos vardas, tačiau pasiryžęs padėti tą darančioms kitų šalių finansų priežiūros institucijoms.

Tai teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurį kiek nustebino kai kurių kitų šalių finansų priežiūros institucijų „mestas akmenėlis“ į Baltijos šalių centrinių bankų pusę.

Penktadienį vykusiame susitikime su žurnalistais jis teigė, kad galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atveju Lietuvos bankas prisijungs prie Švedijos ir Estijos priežiūros institucijų tyrimo – esą Lietuvos bankas su šiomis institucijomis jau dabar „sėdi ant tiesioginio ryšio“.

Anot p. Vasiliausko, Lietuvos bankas taip pat yra pasiryžęs padėti Suomijos finansų priežiūros institucijoms, jei to prireikėtų aiškinantis galimą pinigų plovimą per „Nordea“ banką.

„Mes padėsime Švedijos, Suomijos, Estijos priežiūros finansų priežiūros institucijoms tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo faktų. Manome, kad pačius tyrimus turėtų inicijuoti motininiai bankai. Ką dabar mes galėtume tirti? Nėra ką tirti, nes subjekto nėra“, – sakė p. Vasiliauskas, pažymėjęs, kad Lietuvos bankas nori koncentruotis į ateitį, o ne praeitį.

Lietuvos banko atstovai pažymi, kad jau 2016 m. tikrino, kaip „Nordea“ Lietuvoje laikosi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Atitinkamas tyrimas dėl Lietuvos „Swedbank“ buvo darytas pernai. „Nordea“ atveju esą buvo rasta trūkumų, pats bankas ir priežiūros tarnyba buvo informuota, o „Swedbank“ atveju bankas buvo įspėtas.

Ponas Vasiliauskas teigia, kad Lietuva yra kiek atitolusi nuo Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, nes pasižymi santykinai nedidele nerezidentų indėlių suma vietos bankuose.

„Tačiau bėda ta, kad Baltijos šalys užsienyje yra maišomos tarpusavyje, kaip ir Balkanų šalys. Ir dabar, kiek teko stebėti spaudą apie galimą pinigų plovimą per Ūkio banką kai kuriose jurisdikcijose kalbama kaip apie esamą faktą, nors šis bankas jau yra istorija – šito banko, kaip subjekto, nebėra“, – sako p. Vasiliauskas.

Ūkio ir „Snoro“ bankai – praeitis

Lietuvos banko vadovas kilusio skandalo dėl galimo pinigų per Ūkio banką nesureikšmina, nes esą bako veikla dar 2013 m. buvo sustabdyta.

Skaičiuojama, kad nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose nesiekia 3% visų indėlių, kai, palyginimui, Estijoje yra 8%, o Latvijoje – apie 40%.

Anot p. Vasiliausko, didžiausias Lietuvoje nerezidentų indėlių kiekis, buvęs prieš 14-15 metų, siekė apie 6%.

„Pagrindinė nerezidentų indėlininkų aptarnavimo verslo dalis koncentravosi dviejuose bankuose – Ūkio ir „Snoro“ bankuose. Ten kalbame apie 70-80%. Kaip žinome, 2011 m. iš „Snoro“ buvo atimta licencija, o 2013 m. ji atimta iš Ūkio banko. Nuo tada nerezidentų aptarnavimo verslas Lietuvoje, kuris ir taip buvo mažiausias Baltijos šalyse, iš viso susitraukė“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis sakė, kad kai dar buvo svarstoma, ką daryti su „Snoru“, vienas iš pasiūlymų buvo jį gelbėti, įliejant dideles pinigų sumas, ir pagrindinį veiklos modelį susiejant su nerezidentų aptarnavimu.

„Bet mes iš karto pasakėme, kad toks lėktuvėlis tikrai neskris, nes koncentracija į nerezidentus ir valstybinis bankas yra nesuderinami dalykai. Rytų žmonės iš tokio banko pabėgtų“, – sako p. Vasiliauskas.

„Akmenėlių mėtymas“

Švedijos finansų priežiūros institucijos atstovai šią savaitę viešai pareiškė, kad tiriant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atvejį reikėjo geresnio koordinavimo tarp skirtingų šalių priežiūros institucijų ir tuo pačiu pažymėjo, kad pagrindinė atsakomybė dėl pinigų plovimo yra priežiūros institucijų iš tų šalių, kuriose veikia skandinaviškų bankų padaliniai.

Kitaip tariant, buvo išsakyta tiesioginė kritika Baltijos šalių centriniams bankams. Ponui Vasiliauskui ji nepatiko.

„Mano galva, tai, kas anksčiau vyko tarp atskirų kaimyninių šalių priežiūros institucijų, kada buvo rodoma pirštais vieni į kitus, tai nėra vykęs požiūris, nes, vis dėlto, mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip apie vieną dimensiją. Bankų grupės veikia visose aštuoniose-devyniose jurisdikcijose ir aš manau, kad tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą. Šiaurės ir Baltijos šalių regione veikiančios bankų grupės visada buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys, o dabar yra tam tikras šokas“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad „akmenukų pasimėtymą“ tarp priežiūros institucijų į vienas kito daržą reikėtų nurašyti emocijoms.

Vieninga prižiūrinti institicija

Ponas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad vidutiniu laikotarpiu Europoje gali atsirasti vieninga už pinigų plovimo prevenciją atsakinga institucija – esą dėl to jau diskutuojama.

Apie tai, kad Europoje vėl atgimsta diskusijos apie būtinybę turėti vieną pinigų plovimo prevencijos priežiūros instituciją su nepriklausoma centrine būstine Frankfurte ar Briuselyje, VŽ rašė ČIA.

„Manau, kad natūraliai prieisime prie tokios institucijos kūrimo. Prisiminkime, kokia samprata buvo pinigų plovimo prevencijos prieš 5-10 metų ir kokia yra dabar. Pinigų plovimą įsivaizdavome vos ne kaip džinsų kišenėje esančių banknotų išplovimą skalbimo mašinoje. Evoliucija, kaip su tuo kovoti, yra įvykusi“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia nesutinkantis su teiginiais, kad atskirų šalių priežiūros institucijos bijo bausti „savus bankus“ – esą, tarkime, Švedija santykinai didelėmis baudomis yra apdalijusi nusikaltusius bankus.

„Bet supraskite, kad pinigų plovimo prevenciją vykdančios sistemos skirtingose šalyse labai skiriasi. Tarkime, Lietuvoje esame ne tik mes, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri dirba su atskiromis operacijomis. Kitose valstybėse sistemos yra kitokios. Vien sukurti mechanizmą informacijos pasikeitimo nėra taip paprasta“, – sako p. Vasiliauskas.

Lietuvoje vis dar nėra ir sistemos, kurioje bankai keistųsi informacija tarpusavyje apie pinigų plovimo riziką keliančius sandorius ir klientus.

„Šiai dienai informacijos apsikeitimas tarp bankų ir išvengimas tokių situacijų, kai institucijos rodo pirštus vieni į kitus, yra esminis dalykas“, – sako p. Vasiliauskas.

Skandalų pasekmės Lietuvai

Lietuvos banko vadovas sako, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gali turėti įtakos Lietuvos siekiui sukurti finansinių technologijų („fintech“) centrą, nes buvo paliesta jurisdikcijos reputacija, kaip ir jau turėjo įtakos skolinimosi (finansavimosi) kaštams bendrai Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančioms bankų grupėms, ar bankų akcijų kainoms.

„Juk kai mes kalbame apie JAV dolerio jurisdikciją, ten kreditoriai į Europą žiūri kaip į vieną regioną, į Šiaurės ir Baltijos šalis kaip į vieną regioną. Ten niekas neskuba atskirti, kad štai čia tik Švedijai, Suomijai ar Lietuvai aktualu“, – sako p. Vasiliauskas.

Pasak jo, kai kurių bankų akcijos dėl skandalų krito „pakankamai reikšmingai“, tačiau šiuo metu esą jau atsistato.

„Tik nežinome, kiek naujos informacijos mus pasieks ir kaip rinkos į tai reaguos“, – sakė p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad kol kas iš Šiaurės bankų neateina jokių signalų, kad dėl kilusių skandalų jie norėtų mažinti savo veiklos apimtis Lietuvoje.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 5

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Pildė portfelius Šiaulių banku ir „Olainfarm“ 1

Europos biržose tvyrant permainingoms nuotaikoms, investuotojai Baltijos biržose penktadienį nedvejojo ir...

Rinkos
2019.07.19
Prancūzų „Auchan“ galimai žvalgosi įsigijimo Baltijos šalyse Premium 6

Prancūzų mažmenininkas „Auchan“, turintis parduotuvių Lenkijoje, svarsto galimybę žengti į Baltijos šalis, o...

Prekyba
2019.07.19
Investuotojai į SBA grupės NT fondą – nuo pensininkų iki žinomų verslininkų

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA grupei, valdomas fondas...

Rinkos
2019.07.19
Auksas pirmą kartą perkopė 1.450 USD 14

Aukso kaina pirmą kartą per daugiau kaip 6 metus viršijo 1.450 USD už unciją, rinkoje atkutus lūkesčiams dėl...

Rinkos
2019.07.19
Svaro turbulencijos: vertina pariteto galimybę Premium 3

„Brexit“ grįžta į rinkas neraminančių rizikų sąrašo pirmąsias vietas, užtikrindamas, kad artimiausiu metu...

Rinkos
2019.07.19
„Grindeks“ intriga biržoje tęsėsi, „Netflix“ rodo investuotojų nusivylimą Premium

Netikėtai dividendais aplipusios „Grindeks“ akcijos po 17% šuolio išvakarėse ketvirtadienį tęsė kilimą. Nuo...

Rinkos
2019.07.18
Ramina, kad Kinija prieš JAV galingiausio savo ginklo neišsitrauks 5

Kinijai ir JAV prekybos kare svaidantis karštais pareiškimais, analitikai ramina, kad Kinija neišdrįs kirsti...

Rinkos
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
„Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje 1

Lietuvos bendrovė „Paysera LT“, valdanti elektroninių mokėjimų sistemą „Paysera“, atidarė klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.17
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
„Grindeks“ akcijos iššovė 17% Premium 5

Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ akcininkai susirinkime netikėtai pakeitė sprendimą ir dividendus...

Rinkos
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Svarui prognozuoja paritetą su doleriu „Brexit“ be sutarties atveju 34

Svaras sterlingų gali nukristi iki pat pariteto su JAV doleriu, jeigu susiklostytų „Brexit“ be sutarties...

Rinkos
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje augo 10%, įspėjimo signalai iš švedų grupės 19

Didžiausias pagal indėlių portfelį bankas Lietuvoje I šių metų pusmetį uždirbo 64 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Šiaulių bankas nenusikrato „Nordea“ kliento Premium 4

Investuotojų dėmesys tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose krypo į bankus.

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau