V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti

Publikuota: 2019-03-08
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, kuriuose sumirga ir Lietuvos vardas, tačiau pasiryžęs padėti tą darančioms kitų šalių finansų priežiūros institucijoms.

Tai teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurį kiek nustebino kai kurių kitų šalių finansų priežiūros institucijų „mestas akmenėlis“ į Baltijos šalių centrinių bankų pusę.

Penktadienį vykusiame susitikime su žurnalistais jis teigė, kad galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atveju Lietuvos bankas prisijungs prie Švedijos ir Estijos priežiūros institucijų tyrimo – esą Lietuvos bankas su šiomis institucijomis jau dabar „sėdi ant tiesioginio ryšio“.

Anot p. Vasiliausko, Lietuvos bankas taip pat yra pasiryžęs padėti Suomijos finansų priežiūros institucijoms, jei to prireikėtų aiškinantis galimą pinigų plovimą per „Nordea“ banką.

„Mes padėsime Švedijos, Suomijos, Estijos priežiūros finansų priežiūros institucijoms tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo faktų. Manome, kad pačius tyrimus turėtų inicijuoti motininiai bankai. Ką dabar mes galėtume tirti? Nėra ką tirti, nes subjekto nėra“, – sakė p. Vasiliauskas, pažymėjęs, kad Lietuvos bankas nori koncentruotis į ateitį, o ne praeitį.

Lietuvos banko atstovai pažymi, kad jau 2016 m. tikrino, kaip „Nordea“ Lietuvoje laikosi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Atitinkamas tyrimas dėl Lietuvos „Swedbank“ buvo darytas pernai. „Nordea“ atveju esą buvo rasta trūkumų, pats bankas ir priežiūros tarnyba buvo informuota, o „Swedbank“ atveju bankas buvo įspėtas.

Ponas Vasiliauskas teigia, kad Lietuva yra kiek atitolusi nuo Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo skandalų, nes pasižymi santykinai nedidele nerezidentų indėlių suma vietos bankuose.

„Tačiau bėda ta, kad Baltijos šalys užsienyje yra maišomos tarpusavyje, kaip ir Balkanų šalys. Ir dabar, kiek teko stebėti spaudą apie galimą pinigų plovimą per Ūkio banką kai kuriose jurisdikcijose kalbama kaip apie esamą faktą, nors šis bankas jau yra istorija – šito banko, kaip subjekto, nebėra“, – sako p. Vasiliauskas.

Ūkio ir „Snoro“ bankai – praeitis

Lietuvos banko vadovas kilusio skandalo dėl galimo pinigų per Ūkio banką nesureikšmina, nes esą bako veikla dar 2013 m. buvo sustabdyta.

Skaičiuojama, kad nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose nesiekia 3% visų indėlių, kai, palyginimui, Estijoje yra 8%, o Latvijoje – apie 40%.

Anot p. Vasiliausko, didžiausias Lietuvoje nerezidentų indėlių kiekis, buvęs prieš 14-15 metų, siekė apie 6%.

„Pagrindinė nerezidentų indėlininkų aptarnavimo verslo dalis koncentravosi dviejuose bankuose – Ūkio ir „Snoro“ bankuose. Ten kalbame apie 70-80%. Kaip žinome, 2011 m. iš „Snoro“ buvo atimta licencija, o 2013 m. ji atimta iš Ūkio banko. Nuo tada nerezidentų aptarnavimo verslas Lietuvoje, kuris ir taip buvo mažiausias Baltijos šalyse, iš viso susitraukė“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis sakė, kad kai dar buvo svarstoma, ką daryti su „Snoru“, vienas iš pasiūlymų buvo jį gelbėti, įliejant dideles pinigų sumas, ir pagrindinį veiklos modelį susiejant su nerezidentų aptarnavimu.

„Bet mes iš karto pasakėme, kad toks lėktuvėlis tikrai neskris, nes koncentracija į nerezidentus ir valstybinis bankas yra nesuderinami dalykai. Rytų žmonės iš tokio banko pabėgtų“, – sako p. Vasiliauskas.

„Akmenėlių mėtymas“

Švedijos finansų priežiūros institucijos atstovai šią savaitę viešai pareiškė, kad tiriant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ atvejį reikėjo geresnio koordinavimo tarp skirtingų šalių priežiūros institucijų ir tuo pačiu pažymėjo, kad pagrindinė atsakomybė dėl pinigų plovimo yra priežiūros institucijų iš tų šalių, kuriose veikia skandinaviškų bankų padaliniai.

Kitaip tariant, buvo išsakyta tiesioginė kritika Baltijos šalių centriniams bankams. Ponui Vasiliauskui ji nepatiko.

„Mano galva, tai, kas anksčiau vyko tarp atskirų kaimyninių šalių priežiūros institucijų, kada buvo rodoma pirštais vieni į kitus, tai nėra vykęs požiūris, nes, vis dėlto, mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip apie vieną dimensiją. Bankų grupės veikia visose aštuoniose-devyniose jurisdikcijose ir aš manau, kad tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą. Šiaurės ir Baltijos šalių regione veikiančios bankų grupės visada buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys, o dabar yra tam tikras šokas“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad „akmenukų pasimėtymą“ tarp priežiūros institucijų į vienas kito daržą reikėtų nurašyti emocijoms.

Vieninga prižiūrinti institicija

Ponas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad vidutiniu laikotarpiu Europoje gali atsirasti vieninga už pinigų plovimo prevenciją atsakinga institucija – esą dėl to jau diskutuojama.

Apie tai, kad Europoje vėl atgimsta diskusijos apie būtinybę turėti vieną pinigų plovimo prevencijos priežiūros instituciją su nepriklausoma centrine būstine Frankfurte ar Briuselyje, VŽ rašė ČIA.

„Manau, kad natūraliai prieisime prie tokios institucijos kūrimo. Prisiminkime, kokia samprata buvo pinigų plovimo prevencijos prieš 5-10 metų ir kokia yra dabar. Pinigų plovimą įsivaizdavome vos ne kaip džinsų kišenėje esančių banknotų išplovimą skalbimo mašinoje. Evoliucija, kaip su tuo kovoti, yra įvykusi“, – sako p. Vasiliauskas.

Jis teigia nesutinkantis su teiginiais, kad atskirų šalių priežiūros institucijos bijo bausti „savus bankus“ – esą, tarkime, Švedija santykinai didelėmis baudomis yra apdalijusi nusikaltusius bankus.

„Bet supraskite, kad pinigų plovimo prevenciją vykdančios sistemos skirtingose šalyse labai skiriasi. Tarkime, Lietuvoje esame ne tik mes, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri dirba su atskiromis operacijomis. Kitose valstybėse sistemos yra kitokios. Vien sukurti mechanizmą informacijos pasikeitimo nėra taip paprasta“, – sako p. Vasiliauskas.

Lietuvoje vis dar nėra ir sistemos, kurioje bankai keistųsi informacija tarpusavyje apie pinigų plovimo riziką keliančius sandorius ir klientus.

„Šiai dienai informacijos apsikeitimas tarp bankų ir išvengimas tokių situacijų, kai institucijos rodo pirštus vieni į kitus, yra esminis dalykas“, – sako p. Vasiliauskas.

Skandalų pasekmės Lietuvai

Lietuvos banko vadovas sako, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gali turėti įtakos Lietuvos siekiui sukurti finansinių technologijų („fintech“) centrą, nes buvo paliesta jurisdikcijos reputacija, kaip ir jau turėjo įtakos skolinimosi (finansavimosi) kaštams bendrai Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančioms bankų grupėms, ar bankų akcijų kainoms.

„Juk kai mes kalbame apie JAV dolerio jurisdikciją, ten kreditoriai į Europą žiūri kaip į vieną regioną, į Šiaurės ir Baltijos šalis kaip į vieną regioną. Ten niekas neskuba atskirti, kad štai čia tik Švedijai, Suomijai ar Lietuvai aktualu“, – sako p. Vasiliauskas.

Pasak jo, kai kurių bankų akcijos dėl skandalų krito „pakankamai reikšmingai“, tačiau šiuo metu esą jau atsistato.

„Tik nežinome, kiek naujos informacijos mus pasieks ir kaip rinkos į tai reaguos“, – sakė p. Vasiliauskas.

Jis teigia, kad kol kas iš Šiaurės bankų neateina jokių signalų, kad dėl kilusių skandalų jie norėtų mažinti savo veiklos apimtis Lietuvoje.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
2019.11.21
Į komisinių karą įsivėlę brokeriai išeities ieško konsolidacijoje

Vienas didžiausių JAV finansinių priemonių prekybos tarpininkų „Charles Schwab“ siekia įsigyti vieną...

Rinkos
2019.11.21
„Novaturas“ ramina: tai neturi įtakos mūsų darbui Premium 1

Likvidumu nepasižyminčios „Novaturo“ akcijos ketvirtadienį tapo Baltijos biržos aktyviausiai prekiaujamais...

Rinkos
2019.11.21
Saudo Arabija Vakarų bankus paliko IPO proceso nuošalyje

Saudo Arabija, pasirinkdama bankus platintojus vykdomam savo naftos milžinės „Saudi Aramco“ viešam akcijų...

Rinkos
2019.11.21
Prancūzai ateina su 200 mln. Eur kapšu ir inovacijomis šilumos sektoriuje Premium 2

„Idex“ yra prancūzų bendrovė, veikianti atsinaujinančios energetikos srityje. Kaip rašė VŽ, Vokietijos...

Pramonė
2019.11.21
Vertinimai: už „Novaturo“ akcijas instituciniai investuotojai turi pagrindo prašyti dviženklės nuolaidos Premium

„Novaturo“ pagrindinis akcininkas pasirinko paplitusį būdą parduoti didesnį kiekį akcijų ir taip nusistatyti...

Rinkos
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
„Mercedes“ importuotoją nupirkusi „Veho“ parduoda „Citroen“ ir „Hondos“ atstovybę  Premium

Automobiliais prekiaujanti Suomijos kompanija „Veho“ parduoda savo įmonę, kuri atstovauja „Citroen“ ir...

„Ignitis grupės“ pajamos trečiąjį ketvirtį augo 29% 2

„Ignitis grupės“ pajamos šių metų III ketv. išaugo 29% iki 1,162 mlrd. Eur, kai 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu...

Pramonė
2019.11.20
„Novaturo“ pagrindinis akcininkas siekia išsigryninti investicijų dalį 2

Pagrindinis kelionių organizatoriaus „Novaturo“ akcininkas „Central European Tour Operator S.a.r.l.1“ rinkai...

Rinkos
2019.11.20
Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
„Alibaba“ Honkongo biržoje gali pritraukti iki 12,9 mlrd. USD

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ per akcijų platinimą Honkongo vertybinių popierių biržoje...

Rinkos
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20
ERPB: ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas gerai su vienu „jei“ Premium 6

Lietuvos valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupės“ inicijuojamas antrinių įmonių ESO ir „Ignitis...

Rinkos
2019.11.20
Bankui per brangu laikyti neįdarbintus grynuosius: anksčiau laiko išpirks obligacijas 2

Šiaulių banko valdyba priėmė sprendimą anksčiau numatyto laiko išpirkti 2017 m. platintą 20 mln. Eur vertės 3...

Rinkos
2019.11.20
Lietuvos bankai dėl naujo mokesčio kreipėsi į ECB 5

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo Europos centrinį banką (ECB), kad naują bankų mokestį planuojančios...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau