Kaltinimai „Swedbank“ pinigų plovimu – smūgis visai Baltijos šalių bankų sistemai 

Publikuota: 2019-02-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai.

„Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama. 2018 metų pradžioje regiono bankų reputacijai didelį smūgį smogė pinigų plovimu apkaltinto Latvijos ABLV banko žlugimas, reikalus vis dar neišvengiamai gadina nesibaigianti „Danske Bank“ istorija. Jei pasitvirtins, nesvarbu kokia apimtimi, „Swedbank“ metami kaltinimai, Baltijos šalims tai bus dar vienas reputacinis smūgis“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigė, kad nauji faktai rodo, jog tiek pavieniai bankai, tiek nacionalinės priežiūros institucijos yra nepajėgios tinkamai kovoti su pinigų plovimu, todėl reikėtų galvoti apie griežtesnį europinį bankų veiklos reguliavimą.

„Būtina Europos mastu sukurti aukšto lygio bankų ir finansų sektoriaus priežiūros mechanizmus ir juos įgyvendinančias institucijas. Užtikrinus joms tinkamą finansavimą, finansų sektoriaus priežiūra bus daug harmoningesnė. Visiškai naivu tikėtis, kad bankai yra pajėgūs susitvarkyti patys. Jie tikrai nėra gerų avinėlių banda, jie yra arčiau vilkų“, – BNS tvirtino p. Kupšys.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS sakė, kad ši istorija gali nesulaukti platesnio dėmesio, jei paaiškės, kad į istoriją nebuvo įtrauktas banko padalinys Lietuvoje ar kiti šalies verslai.

„Danske Bank“ istorijos eskalacijos buvo galima tikėtis

Pasak p. Kupšio, buvo galima beveik neabejoti, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį vykusio pinigų plovimo istorija nesibaigs tik šio banko problemomis.

„Anksčiau ar vėliau tai turėjo atsitikti, „Danske Bank“ skandalo Estijoje raibuliai turėjo pasiekti ir kitus bankus. Į šią istorija vienu ar kitu būdu galėjo būti įsivėlę ir daugiau bankų, tiesiog mes to nežinome ir tikriausiai tik tolesni tyrimai tą atskleis (...) Žinoma, milijardinės sumos labiau patraukia žiniasklaidos dėmesį ir gerai, kad mes sužinome apie tokius atvejus, tačiau yra ir gausybė smulkių dalykų, kurie išlieka žemiau radaro ir nepatenka į mūsų dėmesio lauką“, – BNS sakė p. Kupšys.

nuotrauka:: 1left

Pasak jo, dėl šios istorijos reputacinę žalą jau patyrė didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“, per kurį kaip banką korespondentą buvo atliekama nemaža dalis įtartinų pervedimų iš „Danske Bank“ Estijos padalinio. Vokietijos finansų rinkos reguliavimo institucija („BaFin“) yra sugriežtinusi „Deutsche Bank“ priežiūrą, banko veiklą „Danske Bank“ istorijoje tiria ir JAV centrinio banko vaidmenį atliekanti Federalinio rezervo sistema.

Pono Kupšio teigimu, „Swedbank“ mesti kaltinimai taip pat gali paskatinti Lietuvos finansų sektoriaus reguliuotojus permąstyti savo poziciją, neva sutvarkiusi probleminius „Snoro“ ir Ūkio bankus, Lietuva tapo ramia šalimi su puikiai veikiančiu bankų sektoriumi.

„Gal tai padės prablaivyti kai kuriuos mūsų saldžiabalsius reguliuotojus, parodys, jog ne viskas yra gerai jų karalystėje. (...) Naivu buvo tikėtis, kad išsivalę nuo kelių abejotinos reputacijos bankų, su abejotinu kapitalu ir abejotina bankininkų morale, mes nuo šiol turėsime aukštos prabos skandinavų ar amerikiečių bankininkus. Problemos gali ateiti iš bet kur ir tos viena po kitos besikartojančios istorijos tą rodo“, – tvirtino p. Kupšys.

Griežta pozicija Rusijos atžvilgiu sumažino rizikas Lietuvos finansų sistemai

Pono Dubnikovo teigimu, griežta Lietuvos valstybės pozicija Rusijos atžvilgiu padėjo sumažinti ir finansų sistemos rizikas. Lietuvos bankas 2012 metais neleido Rusijos prekybos investicijų bankui („Investicionnyj Torgovyj Bank“) įteigti atstovybės šalyje, o žlugus su rytų šalimis aktyviai dirbusiems „Snoro“ ir Ūkio bankams, šiuo metu nerezidentų indėlių dalis Lietuvoje nesiekia 3 procentų.

„Be abejo, kapitalas iš Rytų, ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių, kur yra nemaži nelegaliai įgytų pinigų kiekiai, nuolat ieško landų, kaip prasmukti į Vakarus. Lietuva tokiam kapitalui nėra patraukli, todėl jis natūraliai aplenkia šalį, kuri yra skeptiškai nusistančiusi jo atžvilgiu“, – sakė p. Dubnikovas.

nuotrauka:: 2right

Pasak jo, šiuo atveju kebliausiai atrodo Latvijos padėtis, kurioje nerezidentų lėšos sudaro 40 ar net daugiau procentų. Pono Dubnikovo teigimu, dėl šios priežasties Latviją gali ištikti panašios problemos, kurios prieš kelerius metus smogė nuo Rusijos kapitalo priklausiusiam Kipro finansų sektoriui.

„Šis kapitalas neišvengiamai migruos. Šešėliniam kapitalui uodega Latvijoje jau yra prispausta ir šviesesnės ateities šioje šalyje tikėtis sunku, tačiau pačiai Latvijai ir jos finansų sektoriui tai gali tapti milžinišku smūgiu, kurio pasekmės tikriausiai bus jaučiamos ne vienerius metus“, – aiškino p. Dubnikkovas.

Šaliai gręsiančias problemas trečiadienį pripažino ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. Tris potvarkius dėl Latvijos finansų sektoriaus ir jo priežiūros pertvarkos pasirašęs K. Karinis pareiškė, kad šalies finansų sektoriui „būtinas kapitalinis remontas“.

Latvijos, kuri save laikė regioniniu finansinių paslaugų centru, reputacijai stipriai smogė JAV iždo departamento prieš metus paskelbta ataskaita, kurioje buvęs trečias pagal dydį Latvijoje komercinis bankas ABLV buvo apkaltintas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo ir korupcijos schemose. Dabar ABLV likviduojamas. 

Korupcija buvo apkaltintas ir nuo pareigų nušalintas Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius, finansinių nusikaltimų šešėlis krito ant kelių nedidelių bankų.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių vis dar turi priėjimą prie JAV dolerių korespondentinės bankininkystės. Ponas Dubnikovas sakė tikintis, kad šaliai pavyks šį privalumą išsaugoti.

„Lietuvos bankų sistema pagal savo patikimumą tikriausiai yra geriausioje padėtyje nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios. Jei tokį privalumą prarastume, tai nebent dėl subjektyvių priežasčių, objektyviai tam jokių priežasčių nėra“, – tvirtino p. Dubnikovas.

Būtina stiprinti europinę bankų priežiūrą

Pasak p. Kupšio, vis dar nesibaigianti „Danske Bank“ pinigų plovimo istorija akivaizdžiai parodo ir nemažą atotrūkį tarp JAV ir europinės finansų sektoriaus priežiūros sistemų. 

„JAV nenuostabu yra išgirsti apie pažeidimams adekvačias milijardines baudas, kurios buvo skirtos ir tam pačiam „Deutsche Bank“, ir dešimtims kitų bankų. Tuo metu Europos Sąjungos priežiūros institucijos yra bedantės, jos neturi tinkamų galių, kita vertus, pačios ES valstybės narės neleidžia joms tų galių suteikti“, – sakė p. Kupšys.

Pasak jo, bankininkystės verslas jau senai yra tapęs globaliu, todėl tinkamai jį prižiūrėti nacionaliniu lygiu tampa paprasčiausiai neįmanoma.

„Visi bankai yra įsidiegę vidines taisykles ir tvarkas, tačiau kaip jų yra laikomasi? Tos taisyklės buvo ir 2007–2015 metais, kai vyko visi tie dalykai, tačiau kodėl mes tik dabar apie tai sužinome, kodėl taisyklės tuomet nesuveikė? Žmonės pagrįstai skundžiasi, kad tenka pildyti nesuprantamas anketas, bet stambūs plaunamų pinigų srautai teka nevaldomi. Ne tie žmonės, kurie pildo anketas yra kalti, patys bankai savo viduje nesugeba užtikrinti tų taisyklių laikymosi“, – aiškino p. Kupšys.

Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos.

„Matome, kad pastarieji įvykiai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek kitose šalyse turi labai ryškų tarptautiškumo pobūdį, dėl to būtinas bendras ES atsakas. (...) Esu ne kartą konstatavęs ar raginęs tiek europarlamentarus, tiek kitų šalių ministrus, kad privalome sukurti bendrą tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – žurnalistams trečiadienį sakė p. Šapoka.

Laimėtojai – tradicinės bankininkystės paslaugų teikėjai

Pasak p. Kupšio, pastaruoju metu Vakarų pasaulio bankininkystės sistemą purtantys sukrėtimai turėtų paskatinti orientaciją į skaidrias, tradicinės bankininkystės paslaugas.

„Gal esu naivus, tačiau galvoju, kad šioje situacijoje laimės skaidrus bankų verslas. Jau dabar kuriasi bankai, kurie nuo pat pradžių deklaruoja siekiantys dirbti vadovaudamiesi trijų P principu – for People, for Planet, for Profit (žmonėms, planetai, pelnui – BNS). Jiems neįdomūs spekuliatyvūs sandoriai, jie skolina kitais principais, įtraukia daugiau faktorių rinkdamiesi projektus, su kuriais dirbti. Jie užsiima normalia bankine veikla ir daro tai, kad nuo seno priguli bankininkams  – saugoti vienų pinigus ir kredituoti kitus“, – aiškino p. Kupšys.

Anot jo, šiuo metu tokie bankai Europoje ir kai kuriuose kituose regionuose tenkinasi mažų rinkos žaidėjų vaidmeniu, tačiau pasaulyje yra ir šalių, kur tradicinė bankininkystė dominuoja.

„Pavyzdžiui, Bangladeše ar Tailande tokie rinkos žaidėjai yra pirmame trejetuke. Jie nėra tarptautinio lygmens, tačiau atlieka svarbų vaidmenį savo namų rinkose – dirba akis į akį su žmonėmis ir verslu. Čia įprastinė bankininkystė dominuoja virš spekuliatyvinės bankininkystės“, – BNS sakė p. Kupšys.

Lietuvos visuomenė „Swedbank“ istorijos gal nesureikšminti

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas atsargiai vertino, ar „Swedbank“ istorija gali turėti neigiamos įtakos visuomenės korupcijos suvokimui Lietuvoje.

nuotrauka:: 3left

„Daug kas priklausys nuo to, ar į „Swedbank“ pinigų plovimo skandalą bus įtrauktas banko padalinys Lietuvoje ar kiti mūsų šalyje veikiantys verslai. Kitu atveju nenustebčiau, jei visuomenė ilgainiui nesureikšmintų šių įvykių. Pavyzdžiui, abejoju, ar prieš kelis metus pasaulyje garsiai nuskambėjęs ir Švediją sukrėtęs „Telia“ korupcijos skandalas buvo plačiai aptarinėjamas prie virtuvės stalo. Teisėjų korupcijos byla yra žymiai arčiau kiekvieno iš mūsų“, – BNS sakė p. Muravjovas.

Tačiau, pasak jo, besikartojantys korupcijos ir pinigų plovimo skandalai negali nepadaryti žalos Švedijos verslo bendruomenės daug metų formuojamam etiško ir skaidraus verslo įvaizdžiui.

„Jei įtarimai pasitvirtins, be abejo, daug kas priklausys nuo „Swedbank“ atstovų reakcijos ir jų gebėjimo įtikinti verslo bendruomenę ir priežiūros institucijas, kad bankas sugebėjo išspręsti šias problemas. Kitaip nežinočiau, kodėl žmonės norėtų sieti savo veiklą su aplaidžiu arba korumpuotu banku“, – tvirtino p. Muravjovas.

Tuo metu p. Kupšys teigė, kad bendra bankų sektoriaus reputacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ir taip yra pakankamai prasta.

„Realiai atgauti pasitikėjimą reikės dešimčių metų, žmonės, taip pat ir Lietuvoje, sukandę dantis eina į bankus, nes tiesiog nėra kitos alternatyvos. Galima daug kalbėti apie perdėtą bankų įtaką ekonomikoje ir realų vaidmenų, kurį jie turėtų vaidinti, tačiau taip jau išeina iš šios temų ribų“, – aiškino p. Kupšys.

Švedijos žiniasklaida antradienį paskelbė, kad „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas į beveik dešimtmetį trukusias pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijoje schemas. Švedijos televizija SVT skelbia, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

 „Swedbank“ grupės vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen (Brigita Bonesen) trečiadienį pareiškė, kad bankas nedisponuoja tokia informacija, todėl jos komentuoti negali. B. Bonnesen tvirtino, jog „Swedbank“ rizika būti įtrauktam į pinigų plovimo schemas dėl pasirinkto verslo modelio yra palyginti maža.

Lietuvos bankas trečiadienį pranešė neturintis informacijos, kad vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Pasak centrinio banko, „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, tai nepaveiks ir šalies bankų sistemos.

Antradienį taip pat pranešta, kad „Danske Bank“ nusprendė atsisakyti viso bankininkystės verslo Baltijos šalyse ir Rusijoje. Sprendimas priimtas po to, kai grupė sulaukė Estijos finansų inspekcijos reikalavimo nutraukti Estijos filialo, per kurį, kaip įtariama, buvo išplauta įspūdinga pinigų suma, veiklą. Tačiau grupės paslaugų centras Lietuvoje toliau tęs veiklą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pildė portfelius Šiaulių banku ir „Olainfarm“ 1

Europos biržose tvyrant permainingoms nuotaikoms, investuotojai Baltijos biržose penktadienį nedvejojo ir...

Rinkos
2019.07.19
Prancūzų „Auchan“ galimai žvalgosi įsigijimo Baltijos šalyse Premium 4

Prancūzų mažmenininkas „Auchan“, turintis parduotuvių Lenkijoje, svarsto galimybę žengti į Baltijos šalis, o...

Prekyba
2019.07.19
Investuotojai į SBA grupės NT fondą – nuo pensininkų iki žinomų verslininkų

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA grupei, valdomas fondas...

Rinkos
2019.07.19
Auksas pirmą kartą perkopė 1.450 USD 14

Aukso kaina pirmą kartą per daugiau kaip 6 metus viršijo 1.450 USD už unciją, rinkoje atkutus lūkesčiams dėl...

Rinkos
2019.07.19
Svaro turbulencijos: vertina pariteto galimybę Premium 3

„Brexit“ grįžta į rinkas neraminančių rizikų sąrašo pirmąsias vietas, užtikrindamas, kad artimiausiu metu...

Rinkos
2019.07.19
„Grindeks“ intriga biržoje tęsėsi, „Netflix“ rodo investuotojų nusivylimą Premium

Netikėtai dividendais aplipusios „Grindeks“ akcijos po 17% šuolio išvakarėse ketvirtadienį tęsė kilimą. Nuo...

Rinkos
2019.07.18
Ramina, kad Kinija prieš JAV galingiausio savo ginklo neišsitrauks 5

Kinijai ir JAV prekybos kare svaidantis karštais pareiškimais, analitikai ramina, kad Kinija neišdrįs kirsti...

Rinkos
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
„Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje 1

Lietuvos bendrovė „Paysera LT“, valdanti elektroninių mokėjimų sistemą „Paysera“, atidarė klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.17
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
„Grindeks“ akcijos iššovė 17% Premium 5

Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ akcininkai susirinkime netikėtai pakeitė sprendimą ir dividendus...

Rinkos
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Svarui prognozuoja paritetą su doleriu „Brexit“ be sutarties atveju 34

Svaras sterlingų gali nukristi iki pat pariteto su JAV doleriu, jeigu susiklostytų „Brexit“ be sutarties...

Rinkos
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje augo 10%, įspėjimo signalai iš švedų grupės 19

Didžiausias pagal indėlių portfelį bankas Lietuvoje I šių metų pusmetį uždirbo 64 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Šiaulių bankas nenusikrato „Nordea“ kliento Premium 4

Investuotojų dėmesys tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose krypo į bankus.

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Atsinaujinusios baimės dėl „Brexit“ parbloškė svarą į 2017 m. pigumas 2

Svaras sterlingų nukrito į naujas žemumas, valiutų rinkoje sustiprėjus lūkesčiams, kad naujasis JK premjeras...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau