SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę

Publikuota: 2019-01-18
Atnaujinta 2019-01-18 12:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29% iki 2,3%, sulaukė Lietuvos banko verdikto, kad teisingos palūkanos turi sudaryti 3,76%.

SEB banko ir jo klientų ginčo objektas – sutuoktinių M. P. ir M. P. 2008 m. spalio 21 d. paimtas būsto kreditas namo statybai su fiksuota palūkanų norma.

Pasibaigus kredito sutartyje nustatytam fiksuotųjų palūkanų normos terminui, 2013 m. šalys susitarė paskolai nustatyti naują 3,44508% dydžio fiksuotųjų palūkanų normą ateinančiam 5 metų kredito sutarties laikotarpiui.

Pernai rugsėjo sutuoktiniai iš banko gavo laišką, kad 2013 m. nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma baigia galioti ir bankas nustatys naują 4,29% fiksuotųjų palūkanų normą.

Sutuoktinių tokia palūkanų norma netenkino, todėl jie kreipėsi į Lietuvos banką teigdami, kad SEB bankas neteisingai apskaičiavo naują palūkanų normą.

Pagal Civilinį kodeksą, jei paskolos šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, naujos palūkanos turi būti nustatytos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų išduotų paskolų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Tačiau nėra konkrečiai įvardinta, pagal kurią statistinių duomenų lentelę naujas palūkanas skaičiuoti.

Sutuoktinių įsitikinimu, visų pirma, SEB bankas naujas palūkanų normas nustatė ne tuo metu, kaip turėjo – nustatė pernai liepą, nors turėjo spalį.

Esą „tiek pagal bendruosius principus, tiek pagal elementarią logiką“ naujo susitarimo dėl palūkanų sudarymo momentas yra ne tada, kai viena būsimos naujos sutarties šalis išsiuntė ofertą kitai šaliai, tačiau kita šalis su pasiūlymu nesutiko, o tada, kai faktiškai sudaroma ir įsigalioja nauja sutartis, teigia banko skolininkai.

Be to, sutuoktinių teigimu, pagal Lietuvos banko skelbiamas naujai išduodamų paskolų vidutines palūkanų normas, bankas turėjo nustatyti 2,3% siekiančias palūkanas naujam 5 metų laikotarpiui.

„Bankas nenurodė jokių nei teisinių, nei loginių argumentų, dėl kurių palūkanų normą apskaičiavo ne pagal paskolos davėjo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sudarant susitarimą, t. y. 2018 m. spalį“, – Lietuvos bankui skundėsi sutuoktiniai.

Banko argumentai

Bankas klientų mestus kaltinimus atmetė motyvuodamas, kad visas palūkanų keitimo procedūras atliko pagal galiojančius reikalavimus.

„Mes pareiškėjams pateikėme naujausius duomenis, kurių pagrindu ir pasiūlėme nustatyti palūkanų normą, t.y. 4,29%“, – maždaug taip atsiliepime Lietuvos bankui dėstė SEB banko atstovai.

Banko atstovų teigimu, bankas neturi su klientais derinti preliminarios palūkanų normos, o turi pateikti konkretų pasiūlymą, kuriuo remiantis bus nustatytas palūkanų normos dydis ateinančiam 5 metų laikotarpiui.

Prievaizdo išaiškinimai

Lietuvos bankas, visų pirma, išaiškino, kad banko bendradarbiavimo su klientais derinant preliminarią palūkanų normą turėtų būti daugiau.

„Kredito sutartyje yra nustatyta formali fiksuotųjų palūkanų keitimo tvarka, tačiau nėra aptartas konkretus palūkanų dydis ar jo nustatymo mechanizmas. Lietuvos banko vertinimu, tai suponuoja išvadą, kad kredito sutarties šalys yra sutarę, kad, prieš pasibaigiant fiksuotųjų palūkanų galiojimui, bankas pareiškėjams pasiūlo naują fiksuotųjų palūkanų normą, ir, gavę šį pasiūlymą, pareiškėjai sprendžia, ar jis jiems yra priimtinas. Tai reiškia, kad pirmiausia sutarties šalys tarpusavyje tariasi dėl konkretaus fiksuotųjų palūkanų normos dydžio kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, tačiau, jeigu susitarti nepavyksta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į teisės aktuose įtvirtintas palūkanų normos nustatymo taisykles“, – mano Lietuvos bankas.

Dvi lentelės

Lietuvos bankas konstatavo, kad šis ginčas iš esmės kilo dėl to, pagal kurias vidutinių palūkanų naujai išduodamos paskoloms lenteles nustatyti naujas palūkanas.

Esą banko skolininkai, skaičiuodami palūkanų normą, naudoja duomenis iš Lietuvos banko skelbiamos lentelės „Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomos vidutinės metinės palūkanų normos būstui įsigyti“, o bankas duomenis ima iš kitos lentelės – „Pinigų finansų įstaigų užstatu užtikrintos paskolos euro zonos namų ūkiams būstui įsigyti, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 metų – naujų susitarimų palūkanų normos“.

Kai įstatyme nėra konkrečiai detalizuota, kurias vidutines palūkanas imti apskaičiuojant naujas palūkanas, palūkanų norma turi būti nustatoma pagal „tokius statistinius duomenis, kurie maksimaliai atitinka tarp šalių sudarytos kredito sutarties kriterijus“, teigia Lietuvos bankas.

Pasak centrinio banko, banko skolininkų skaičiavimams imamas 2,3% dydis nėra teisingas, nes neatspindi paskolų su fiksuota palūkanų norma.

Dalinai (ne)teisūs abu

Lietuvos bankas dėl skaičiavimams imamos lentelės užstojo banką – prievaizdo vertinimu, SEB banko skaičiavimams paimti statistiniai duomenys maksimaliai atitinka kredito sutarties nuostatas.

Visgi centrinis bankas nustatė, kad SEB bankas, apskaičiuodamas naujas palūkanas, paėmė ne tuos vidutinius dydžius – turėjo naujas palūkanas apskaičiuoti pagal pačius naujausius statistinius duomenis, t. y. 2018 m. spalio mėn. nustatytą 3,76% vidutinę palūkanų normą.

Pasak Lietuvos banko, dėl momento, kada turi būti imamos statistinės palūkanos naujų palūkanų apskaičiavimui, teisūs buvo banko skolininkai.

Centrinio banko atstovai teigia, kad nauja palūkanų norma turėjo būti nustatoma pagal normą, galiojusią sudarant naują susitarimą, t.y. spalį, o ne pagal galiojusią pasiūlymo pateikimo momentu.

Lietuvos bankas liepė SEB bankui nustatyti 3,76% naują fiksuotųjų palūkanų normą kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui. Taigi, banko skolininkų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies.

[infogram id="f003d1d8-6447-4188-abb6-edf5ccca5e87" prefix="kO1" format="interactive" title="Rinkos būsto paskolų palūkanos"]

Dominuoja kintamos palūkanos

VŽ rašė, kad šiuo metu galimybės Lietuvoje imti būsto paskolas su fiksuotomis palūkanomis ir tokiu būdu apsidrausti nuo palūkanų kilimo ateityje yra ribotos. Reguliuotojui sugriežtinus reikalavimus bankams dėl fiksuotų palūkanų, šie būsto paskolas su fiksuota palūkanų norma dabar išduoda ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Kitaip tariant, klientai tokias palūkanas gali rinktis tik tuomet, jei kredito sutartis pasirašoma ne ilgesniam negu 5-10 metų laikotarpiui. Tačiau imančiųjų būsto paskolas tokiam trumpam terminui yra labai nedaug, pripažįsta patys bankai.

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų su kintama palūkanų norma palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc. punkto daugiau, nei buvo atitinkamu metu prieš metus.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 5

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Pildė portfelius Šiaulių banku ir „Olainfarm“ 1

Europos biržose tvyrant permainingoms nuotaikoms, investuotojai Baltijos biržose penktadienį nedvejojo ir...

Rinkos
2019.07.19
Prancūzų „Auchan“ galimai žvalgosi įsigijimo Baltijos šalyse Premium 6

Prancūzų mažmenininkas „Auchan“, turintis parduotuvių Lenkijoje, svarsto galimybę žengti į Baltijos šalis, o...

Prekyba
2019.07.19
Investuotojai į SBA grupės NT fondą – nuo pensininkų iki žinomų verslininkų

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA grupei, valdomas fondas...

Rinkos
2019.07.19
Auksas pirmą kartą perkopė 1.450 USD 14

Aukso kaina pirmą kartą per daugiau kaip 6 metus viršijo 1.450 USD už unciją, rinkoje atkutus lūkesčiams dėl...

Rinkos
2019.07.19
Svaro turbulencijos: vertina pariteto galimybę Premium 3

„Brexit“ grįžta į rinkas neraminančių rizikų sąrašo pirmąsias vietas, užtikrindamas, kad artimiausiu metu...

Rinkos
2019.07.19
„Grindeks“ intriga biržoje tęsėsi, „Netflix“ rodo investuotojų nusivylimą Premium

Netikėtai dividendais aplipusios „Grindeks“ akcijos po 17% šuolio išvakarėse ketvirtadienį tęsė kilimą. Nuo...

Rinkos
2019.07.18
Ramina, kad Kinija prieš JAV galingiausio savo ginklo neišsitrauks 5

Kinijai ir JAV prekybos kare svaidantis karštais pareiškimais, analitikai ramina, kad Kinija neišdrįs kirsti...

Rinkos
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
„Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje 1

Lietuvos bendrovė „Paysera LT“, valdanti elektroninių mokėjimų sistemą „Paysera“, atidarė klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.17
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
„Grindeks“ akcijos iššovė 17% Premium 5

Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ akcininkai susirinkime netikėtai pakeitė sprendimą ir dividendus...

Rinkos
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Svarui prognozuoja paritetą su doleriu „Brexit“ be sutarties atveju 34

Svaras sterlingų gali nukristi iki pat pariteto su JAV doleriu, jeigu susiklostytų „Brexit“ be sutarties...

Rinkos
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje augo 10%, įspėjimo signalai iš švedų grupės 19

Didžiausias pagal indėlių portfelį bankas Lietuvoje I šių metų pusmetį uždirbo 64 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Šiaulių bankas nenusikrato „Nordea“ kliento Premium 4

Investuotojų dėmesys tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose krypo į bankus.

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau