SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę

Publikuota: 2019-01-18
Atnaujinta 2019-01-18 12:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29% iki 2,3%, sulaukė Lietuvos banko verdikto, kad teisingos palūkanos turi sudaryti 3,76%.

SEB banko ir jo klientų ginčo objektas – sutuoktinių M. P. ir M. P. 2008 m. spalio 21 d. paimtas būsto kreditas namo statybai su fiksuota palūkanų norma.

Pasibaigus kredito sutartyje nustatytam fiksuotųjų palūkanų normos terminui, 2013 m. šalys susitarė paskolai nustatyti naują 3,44508% dydžio fiksuotųjų palūkanų normą ateinančiam 5 metų kredito sutarties laikotarpiui.

Pernai rugsėjo sutuoktiniai iš banko gavo laišką, kad 2013 m. nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma baigia galioti ir bankas nustatys naują 4,29% fiksuotųjų palūkanų normą.

Sutuoktinių tokia palūkanų norma netenkino, todėl jie kreipėsi į Lietuvos banką teigdami, kad SEB bankas neteisingai apskaičiavo naują palūkanų normą.

Pagal Civilinį kodeksą, jei paskolos šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, naujos palūkanos turi būti nustatytos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų išduotų paskolų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Tačiau nėra konkrečiai įvardinta, pagal kurią statistinių duomenų lentelę naujas palūkanas skaičiuoti.

Sutuoktinių įsitikinimu, visų pirma, SEB bankas naujas palūkanų normas nustatė ne tuo metu, kaip turėjo – nustatė pernai liepą, nors turėjo spalį.

Esą „tiek pagal bendruosius principus, tiek pagal elementarią logiką“ naujo susitarimo dėl palūkanų sudarymo momentas yra ne tada, kai viena būsimos naujos sutarties šalis išsiuntė ofertą kitai šaliai, tačiau kita šalis su pasiūlymu nesutiko, o tada, kai faktiškai sudaroma ir įsigalioja nauja sutartis, teigia banko skolininkai.

Be to, sutuoktinių teigimu, pagal Lietuvos banko skelbiamas naujai išduodamų paskolų vidutines palūkanų normas, bankas turėjo nustatyti 2,3% siekiančias palūkanas naujam 5 metų laikotarpiui.

„Bankas nenurodė jokių nei teisinių, nei loginių argumentų, dėl kurių palūkanų normą apskaičiavo ne pagal paskolos davėjo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sudarant susitarimą, t. y. 2018 m. spalį“, – Lietuvos bankui skundėsi sutuoktiniai.

Banko argumentai

Bankas klientų mestus kaltinimus atmetė motyvuodamas, kad visas palūkanų keitimo procedūras atliko pagal galiojančius reikalavimus.

„Mes pareiškėjams pateikėme naujausius duomenis, kurių pagrindu ir pasiūlėme nustatyti palūkanų normą, t.y. 4,29%“, – maždaug taip atsiliepime Lietuvos bankui dėstė SEB banko atstovai.

Banko atstovų teigimu, bankas neturi su klientais derinti preliminarios palūkanų normos, o turi pateikti konkretų pasiūlymą, kuriuo remiantis bus nustatytas palūkanų normos dydis ateinančiam 5 metų laikotarpiui.

Prievaizdo išaiškinimai

Lietuvos bankas, visų pirma, išaiškino, kad banko bendradarbiavimo su klientais derinant preliminarią palūkanų normą turėtų būti daugiau.

„Kredito sutartyje yra nustatyta formali fiksuotųjų palūkanų keitimo tvarka, tačiau nėra aptartas konkretus palūkanų dydis ar jo nustatymo mechanizmas. Lietuvos banko vertinimu, tai suponuoja išvadą, kad kredito sutarties šalys yra sutarę, kad, prieš pasibaigiant fiksuotųjų palūkanų galiojimui, bankas pareiškėjams pasiūlo naują fiksuotųjų palūkanų normą, ir, gavę šį pasiūlymą, pareiškėjai sprendžia, ar jis jiems yra priimtinas. Tai reiškia, kad pirmiausia sutarties šalys tarpusavyje tariasi dėl konkretaus fiksuotųjų palūkanų normos dydžio kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, tačiau, jeigu susitarti nepavyksta, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į teisės aktuose įtvirtintas palūkanų normos nustatymo taisykles“, – mano Lietuvos bankas.

Dvi lentelės

Lietuvos bankas konstatavo, kad šis ginčas iš esmės kilo dėl to, pagal kurias vidutinių palūkanų naujai išduodamos paskoloms lenteles nustatyti naujas palūkanas.

Esą banko skolininkai, skaičiuodami palūkanų normą, naudoja duomenis iš Lietuvos banko skelbiamos lentelės „Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomos vidutinės metinės palūkanų normos būstui įsigyti“, o bankas duomenis ima iš kitos lentelės – „Pinigų finansų įstaigų užstatu užtikrintos paskolos euro zonos namų ūkiams būstui įsigyti, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 metų – naujų susitarimų palūkanų normos“.

Kai įstatyme nėra konkrečiai detalizuota, kurias vidutines palūkanas imti apskaičiuojant naujas palūkanas, palūkanų norma turi būti nustatoma pagal „tokius statistinius duomenis, kurie maksimaliai atitinka tarp šalių sudarytos kredito sutarties kriterijus“, teigia Lietuvos bankas.

Pasak centrinio banko, banko skolininkų skaičiavimams imamas 2,3% dydis nėra teisingas, nes neatspindi paskolų su fiksuota palūkanų norma.

Dalinai (ne)teisūs abu

Lietuvos bankas dėl skaičiavimams imamos lentelės užstojo banką – prievaizdo vertinimu, SEB banko skaičiavimams paimti statistiniai duomenys maksimaliai atitinka kredito sutarties nuostatas.

Visgi centrinis bankas nustatė, kad SEB bankas, apskaičiuodamas naujas palūkanas, paėmė ne tuos vidutinius dydžius – turėjo naujas palūkanas apskaičiuoti pagal pačius naujausius statistinius duomenis, t. y. 2018 m. spalio mėn. nustatytą 3,76% vidutinę palūkanų normą.

Pasak Lietuvos banko, dėl momento, kada turi būti imamos statistinės palūkanos naujų palūkanų apskaičiavimui, teisūs buvo banko skolininkai.

Centrinio banko atstovai teigia, kad nauja palūkanų norma turėjo būti nustatoma pagal normą, galiojusią sudarant naują susitarimą, t.y. spalį, o ne pagal galiojusią pasiūlymo pateikimo momentu.

Lietuvos bankas liepė SEB bankui nustatyti 3,76% naują fiksuotųjų palūkanų normą kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui. Taigi, banko skolininkų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies.

[infogram id="f003d1d8-6447-4188-abb6-edf5ccca5e87" prefix="kO1" format="interactive" title="Rinkos būsto paskolų palūkanos"]

Dominuoja kintamos palūkanos

VŽ rašė, kad šiuo metu galimybės Lietuvoje imti būsto paskolas su fiksuotomis palūkanomis ir tokiu būdu apsidrausti nuo palūkanų kilimo ateityje yra ribotos. Reguliuotojui sugriežtinus reikalavimus bankams dėl fiksuotų palūkanų, šie būsto paskolas su fiksuota palūkanų norma dabar išduoda ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Kitaip tariant, klientai tokias palūkanas gali rinktis tik tuomet, jei kredito sutartis pasirašoma ne ilgesniam negu 5-10 metų laikotarpiui. Tačiau imančiųjų būsto paskolas tokiam trumpam terminui yra labai nedaug, pripažįsta patys bankai.

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų su kintama palūkanų norma palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc. punkto daugiau, nei buvo atitinkamu metu prieš metus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Saugaus užutėkio investavimo strategija

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad...

Rinkos
11:40
Sutelktinis NT projektų finansavimas: meteorai ar naujos žvaigždės? 3

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindiniai nekilnojamojo turto (NT) projektų finansavimo šaltiniai vis dar...

Finansinė laisvė: jos siekiančių daugėja ir Lietuvoje 24

Ar nebūtų puiku, jei galėtume visą dėmesį koncentruoti į tai, kaip pinigus išleisti, o ne į tai, kaip juos...

Rinkos
2019.04.20
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 15

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Kreiva investuotojų akis: akcijos pašoko 56.000% vien dėl pavadinimų sąskambio 3

JAV veikiančios bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos biržoje per pastarąsias 30 dienų pakilo 56.000%.

Rinkos
2019.04.19
PST vadovas – apie konkurencinę aplinką, statybininkų kultūrą Premium 8

Dalius Gesevičius, vienos stambiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) vadovas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Pirma diena biržoje: „Pinterest“ +28%, „Zoom“ +72% 1

JAV nuotraukų dalijimosi tinklo „Pinterest“ akcijos pirmąją prekybos biržoje dieną – ketvirtadienį –...

Rinkos
2019.04.19
JAV korporacijos siunčia nerimo ženklus Premium

JAV biržos kompanijos, laukiama, pademonstruos pirmąjį per 3 metus pelnų nuosmukį ir recesiją.

Rinkos
2019.04.19
Biržos prieš Velykas susikoncentravo į pozityvą

Vakarų Europos akcijų biržose investuotojai ketvirtadienį nusprendė, kad prieš Velykas reikia...

Rinkos
2019.04.18
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 19

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Lietuvos gyventojų planas pensijai – „Sodra“

Didžiausia dalis (82%) Lietuvos gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje mato „Sodros“ mokamą pensiją.

Rinkos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 8

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Energetikės dividendai – valstybei, bet ne smulkiesiems Premium 5

Baltijos biržoje prekyba latvių farmacininkių akcijomis kiek aprimo. „Lietuvos energijos“ grupės dividendų...

Rinkos
2019.04.17
„BaltCap“ investicija – senelių namai 7

Didžiausias Baltijos šalyse privačių fondų valdytojas „BaltCap“ investuoja į senelių namus.

Rinkos
2019.04.17
Biržoje „Grindeks“ proveržis išjudino ir „Olainfarm“ Premium

Latvių farmacijos bendrovės Baltijos biržoje trumpam tapo rinkos flagmanėmis. Bendrovių rezultatai pasaulio...

Rinkos
2019.04.16
Vokietijos verslo nuotaikos pasitaisė

Balandį Vokietijos verslo nuotaikas atspindintis rodiklis iškopė į teigiamą teritoriją, rodo ekonominių...

Rinkos
2019.04.16
II pakopos fondų grąža – 6,66% 5

Lietuvoje veikiantys šiuo metu pertvarkomi II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau