Istorinę dieną ECB prastina ekonomikos prognozes

ECB šiais ir kitais metais mato mažesnį ekonomikos augimą, nei prognozavo rudens pradžioje.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1051e75a-8bad-4752-9a3e-7fb37ca2460e" prefix="Sx5" format="interactive" title="ECB prognozės"]

Ekonomikos prognozių pabloginimą lemia prekybinių konfliktų pasekmės – išaugęs neapibrėžtumas. Mario Draghi, ECB prezidentas, pripažįsta, kad pastaruoju metu regiono ekonominiai duomenys buvo „silpnesni, nei tikėtasi“.

„Rizikų ekonomikos perspektyvoms derinys juda blogėjimo linkme dėl išsilaikančio neapibrėžtumo, kuris susijęs su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsmėmis, besivystančių rinkų pažeidžiamumu ir finansų rinkų kintamumu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Draghi.

Istorinė diena

Ketvirtadienis simboliškai yra istorinė diena, kai ECB oficialiai užbaigė kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programą. Kaip ir tikėtasi, ECB paskelbė, kad turto supirkimo programa užbaigiama gruodį, o paskui tebus tik reinvestuojamos iš supirktų obligacijų gaunamos palūkanos.

Nuo 2015 m. sausio, kai ECB pradėjo įgyvendinti programą, jos apimtis pasiekė 2,6 trln. Eur.    

Ketvirtadienį taip pat, kaip ir tikėtasi, ECB paliko palūkanų normas nepakeistas.

Ketvirtadienį į posėdį susirinkęs ECB nusprendė, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma palikta 0%, ribinio skolinosi galimybės norma palikta 0,25%, komercinių bankų indėlių ECB palūkanos išlieka minus 0,4%.

Teigiamos nuotaikos

Po spaudos konferencijoje paskelbtų į blogąją pusę atnaujintų euro zonos ekonomikos prognozių, euras smuktelėjo JAV dolerio atžvilgiu apie 0,25%.

Bendrai rinkose ketvirtadienį laikėsi neutralios arba teigiamos nuotaikos.

Vokietijos DAX kilo 0,23%, Prancūzijoje akcijos bendrai pigo 0,07%, JK indeksas FTSE 100 smuktelėjo 0,12%.

JAV biržos atsidarė indeksams kylant – „Dow Jones Industrial Average“ augo 0,52%, S&P 500 kilo 0,56%, NASDAQ kilo 1,74%.

Baltijos biržoje laikėsi teigiama, tačiau pasyvi prekyba. Vilniaus biržos indeksas ketvirtadienį kilo 0,06%, Rygoje akcijos bendrai brango 0,54%, Talino biržos indeksas kilo 0,58%, „OMX Baltic Benchmark“ augo 0,34%.

Per 3 Baltijos prekyvietes 422 sandoriais perleista akcijų už 772.022 Eur.

Sąlyginai aktyviausiai (67 sandoriai ir 0,28 mln. Eur apyvarta) prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, kurios brango 1,91%, sesijose pabaigoje į pirkėjų gretas aktyviau stojus „Nordea“ klientams.

Be Šiaulių banko daugiau nė vienos biržos bendrovės akcijų prekyba neviršijo 100.000 Eur.

Baltijos fondų prekybos sąraše listinguojamas NT fondas „Baltic Horizon“ pranešė neviešai išplatinęs 5 metų trukmės nepadengtų obligacijų už 10 mln. Eur. Obligacijos išleistos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir 30 mln. Eur obligacijų emisija balandį. Investuotojams kas ketvirtį bus mokamos fiksuotos 4,25% metinės palūkanos.

„Pritrauktos lėšos iš šių obligacijų daugiausiai bus panaudotos investicijoms į turimą turtą ir galimiems įsigijimams ateityje“, – pranešime nurodė „Baltic Horizon“.

Obligacijos išplatintos kaip tik tuo metu, kai turėtų vykti neviešas fondo vienetų platinimas instituciniams investuotojams, per kurį tikimasi pritraukti iki 20 mln. Eur. Nauji vienetai, anot fondo, platinami už vėliausią žinomą grynųjų aktyvų vertę. Spalį ji buvo 1,3675 Eur vienetui.

„Swedbank“ akcijų analitikai atnaujino estų finansų grupės „LHV Group“ akcijų vertinimą. Tikslinė kaina palikta 12,4 Eur, tačiau rekomendacija pagerinta nuo „laikyti“ iki „pirkti“.