Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais

Ponas Kaseliauskas, skaitęs pranešimą antradienį Vilniuje „Verslo žinių“ surengtoje konferencijoje „Ateities finansai verslo plėtrai“, skaičiuoja, kad per 2017-2018 m. įmonės visame pasaulyje per pirminius kriptovaliutų siūlymus (angl. initial coin offerings, ICOs) pritraukė įspūdingus 28 mlrd. USD.

„Dar dabar rinkos dalyviai nesusivokia, kas tai buvo – vagystė, apgaulė, blykstelėjimas, o gal koks meteoritas praskrido. Lėšų pritraukimo greitis buvo nežmoniškas“, – konferencijoje kalbėjo p. Kaseliauskas.

Jo teigimu, per 2017-2018 m. fiksuotą ICO aukso amžių daugiausiai lėšų pritraukė JAV, Rusijos, Singapūro, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės startuoliai.

„Neblogai pasirodė ir lietuviai, savo projektams sugebėję pritraukti apie 500 mln. USD. Jie dar kartą įrodė, kad mėgsta rizikingą avantiūristinio tipo verslą. Kažkada tai buvo metalų prekyba, naudoti automobiliai, o šį kartą lietuviai nėrė į ICO. Stiprioji lietuvių ICO projektų pusė buvo marketingas, sugebėjimas pristatyti projektus. O silpnoji – verslo planų nebuvimas, kriptovaliutų žetonų vertės nepalaikymas po jų išleidimo“, – kalbėjo p. Kaseliauskas.

Jo teigimu, teko girdėti ir atvejų, kai tik po sėkmingai įvykdyto ICO lietuviškų startuolių kūrėjai rinkoje pradėjo ieškoti IT specialistų, kurie padaryti bent kažkokį produktą, jog įmonės kūrėjai vėliau nebūtų apkaltinti sukčiavimu.

STO perspektyvos

Pasak p. Kaseliausko, dabar kai kam gali susidaryti įspūdis, kad meteoritas praskrido ir lėšų pritraukimo per ICO pasaka jau baigėsi, palikdama liepsnoti tik teisinius laužus.

„Tačiau turiu pasakyti, kad daug projektų liko, liko daug entuziastų, t.y. šioje srityje dirbančių stiprių žmonių“, – sakė p. Kaseliauskas.

Kaip renginyje kalbėjo „Crypto Tax & Legal“ atstovas, nors jaučiams investuotojų į kriptovaliutų žetonus išsikvėpimas, tačiau sulig pagrindinių kriptovaliutų kainų kritimu tikrai ne visi investuotojai išsilakstė.

Ponas Kaseliauskas sakė, kad dabar kriptovaliutų industrija daug vilčių deda į savotišką ICO ir viešų akcijų siūlymų (angl. initial public offering, IPO) hibridą – STO projektus, kurie dėl griežtesnio reguliavimo suteiks daugiau saugiklių investuotojams.

„Kriptovaliutų siūlymus vis labiau atranda stambesni instituciniai investuotojai ir ypač rizikos kapitalo fondai. Taip pat kriptovaliutų siūlymų vis dar nori Z ir vadinamoji tūkstantmečio karta, nors šiuo momentu daugelis gal ir jaučiasi kiek išsikvėpę po ICO bumo“, – sakė p. Kaseliauskas.

Kaip renginyje dėstė pranešėjas, tam, kad STO išpopuliarėtų, startuolių kūrėjams reikia nusistatyti labiau pamatuojamus produkto tikslus, taip pat turėti geriau suplanuotus biudžetus.

„ICO buvo kaip naujos finansavimo rūšies testavimas. Testas parodė, kad tokios rūšies finansavimo reikia, o tradicinės verslų finansavimo ir investavimo galimybės netenkina poreikių, jos yra tiesiog per siauros. Su STO, manau, bus daugiau aiškumo, apibrėžtumo, griežtesnio reguliavimo, tik reikia, kad būtų išspręsti visi reguliaciniai klausimai, atsirastų daugiau vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų žetonų biržų“, – sakė p. Kaseliauskas.

Tiesa, jis pripažino, kad šiuo metu dideli STO yra sustoję „dėl rinkoje neišspręstų problemų ir bendrai smukusio investuotojų susidomėjimo kriptovaliutomis“.

„Pirmiausiai, taip yra dėl detalaus reguliavimo nebuvimo ir infrastruktūrinių problemų – nėra biržų ir nėra, kas patikimai saugotų tuos žetonus. Kai tai išsispręs, kai kriptovaliutos grįš į rimtąsias finansų rinkas, kai bus paleisti į kriptovaliutas investuojantys biržoje prekiaujami fondai, manau, viskas susitvarkys ir dviejų metų laikotarpyje vėl viskas judės į priekį“, – sakė p. Kaseliauskas.