„Snoro“ obligacijų prisipirkę investuotojai teismų nesugraudina

Publikuota: 2018-11-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Investuotojai, prieš daugelį metų įsigiję įsigalioti spėjusių žlugusio banko „Snoro“ obligacijų, kol kas kartu su buvusiais banko akcininkais lieka mažiausiai pešusi investuotojų grupė atgaunant draudimines išmokas už „Snoro“ platintus finansinius instrumentus.

Lietuvos apeliacinis teismas neseniai išnagrinėjo 9-ių „Snoro“ obligacijų pirkėjų vardu teiktą grupinį apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Visi jie teismą bandė apeliacinį teismą įtikinti, kad obligacijų įsigijimo sutartis reiktų pripažinti negaliojančiomis, nes, pirkdami obligacijas, jie nesuprato, kad obligacijoms negalioja tokia draudiminė apsauga, kaip ir indėliams.

Esą už obligacijas sumokėtas lėšas teismas turėtų pripažinti lėšomis jų asmeninėmis sąskaitose „Snore“, o tada valstybė (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) už jas galėtų išmokėti draudimines kompensacijas.

Visgi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovai teisme aiškino, kad obligacijų pirkėjai lėšas prarado ne dėl to, kad obligacijos buvo prarastos ar perleistos, bet dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos – banko bankroto ir to nulemto obligacijų nuvertėjimo. Dėl to esą draudiminės išmokos nepriklauso.

Apeliacinis teismas investuotojams nepalankią žemesnės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir net įpareigojo „Snoro“ naudai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nori perspėti visuomenę

„Banko „Snoras“ obligacijas prieš daugelį metų pirko mano mama, tam išleidusi 50.000 Lt. Deja, susirgusi vėžiu, ji mirė, o reikalavimo teisę paveldėjau aš ir mano 89 metų tėtis. Nežinau, kaip jam dabar reikės pranešti apie tokį apeliacinio teismo sprendimą“, – VŽ sako vienas iš ieškovų Valdas Vaidotas.

Jis teigia, kad apie tokią teismų praktiką reikia kalbėti kuo garsiau, kad visuomenė būtų „bent kiek apsaugota“.  

„Manau, kad reikėtų apsaugoti visuomenę nuo tokių finansinių paslaugų, kurios prilygintinos kazino paslaugai, kai yra rizikuojama visa suma. Tik kazino tu rizikuoji visa suma“, – sako p. Vaidotas.

Nebėra kur kreiptis

Vilius Martišius, investuotojų į „Snoro“ obligacijas advokatas, sako, kad po tokio apeliacinio teismo sprendimo nebelabai yra kur dar kreiptis dėl teisinės gynybos.

„Nebent bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, t.y. dėl Lietuvos banko netinkamai vykdytos priežiūros, laiku nesiimtų veiksmų apribojant „Snoro“ veiklą ir uždraudžiant tokį masinį obligacijų platinimą neprofesionaliems investuotojams. Tą planuojame daryti, nors man viduje sunku patikėti to proceso sėkme, žinant, kaip sunkiai mūsų teismai priima sprendimus valstybės nenaudai“, – sako p. Martišius, kuris yra advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas

Pasak jo, kiti būdai yra neteisiniai, tokie, kaip mitingai, tyrimai žiniasklaidoje, politinės akcijos, skundai valdžios institucijoms.

„Tai priklausys nuo pačių nukentėjusiųjų iniciatyvumo ir aktyvumo“, – sako p. Martišius.

Kiti nukentėję atgavo

Kaip ne kartą skelbė VŽ, daugelis kitų investuotojų į „Snoro“ platintus investicinius produktus draudimines išmokas anksčiau ar vėliau atgavo.

Pirmiausiai valstybės draudiminės išmokos buvo išmokėtos „Snoro“ indėlininkams, išmokas taip pat atgavo „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkėjai ir vadinamųjų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų, obligacijų bei sertifikatų pirkėjai. Neįsigalioję vertybiniai popieriai yra tokie, už kuriuos investuotojai buvo spėję pervesti pinigui bankui, tačiau produktai dar nebuvo spėję įsigalioti, nes bankas žlugo. Kai kurių neįsigaliojusių instrumentų pirkėjai teismuose reikalaus ir išmokų už per vėlai išmokėtas draudimines išmokas.

Šimtaprocentinius nuostolius skaičiuoja ir smulkieji „Snoro“ akcininkai, nes valstybė nacionalizavo visas „Snoro“ akcijas (ne tik valdytas Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko), o smulkiųjų akcininkų turima akcijų dalis buvo prilyginta nuliui. Tiesa, šių akcijų verte investuotojai galėjo susimažinti mokestinę naštą už iš prekybos kitų įmonių akcijas uždirbtą pelną. Lėšų neatgavo ir tie fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie „Snore“ laikė didesnius nei 100.000 Eur dydžio indėlius.

SASO istorijoje – kita praktika

Obligacijos pagal savo apibrėžimą yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai (šalių vyriausybės, finansų institucijos, įmonės) investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas. Tačiau emitento (obligacijos išleidėjo) bankroto atveju investuotojai praranda visą investuotą sumą, t.y. visiškai prisiima emitento riziką.

Pasak teisininkų, nors sunku buvo tikėtis, kad teismai obligacijas pripažintų draudimo objektu, nes tai būtų analogų neturintis precendentas, teismai galėjo įsiklausyti į argumentą, kad investuotojai nesuprato, į ką investavo.

Tą neprofesionaliems investuotojams Lietuvoje yra pavykę įrodytų skandalingųjų banko DNB (dabar – „Luminor“) platintų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) istorijoje. Vyraujanti teismų praktika buvo, kad teismai įpareigojo banką pasidalinti nuostolius dėl SASO su investuotojais.

Ponas Martišius sako, kad „Snoro“ obligacijų pirkėjų obligacijų pasirašymo sutartyse buvo punktas, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

„Be to, tai, kad „Snoro“ obligacijų įsigijo aštuoniolikmečiai ar aštuoniasdešimtmečiai, kurie neturi jokio išsilavinimo, nekalbant jau apie finansinį išprusimą, teismų nei kiek nesujaudino. Visi pripažinti vidutiniais vartotojais ir visi viską turėjo suprasti. Esą patys kalti, kad norėjo daugiau uždirbti, nekreipė dėmesio į rizikingumą. Tokia teismų pozicija“, – sako p. Martišius.

Pasak jo, tokių neatidžių ir nerūpestingų „kačiukų“ bankas „Snoras“ sumedžiojo keliolika tūkstančių.

„Ir teismams nerūpi, kad „Snoras“ nevykdė įstatymuose jam įsakmiai įrašytų pareigų informuoti klientus aiškiai ir lengvai suprantamai apie tai, kokios draudimo apsaugos sistemos jiems taikomos ar netaikomos, apie perkamų finansinių priemonių esmę, pobūdį, rizikingumą“, – sako advokatas.

Neoficialiai skaičiuojama, kad „Snoras“ iš viso buvo išleidęs apie 96 mln. Eur vertės obligacijų (tikslių duomenų nėra).

Nukentėjusiųjų dėl „Snoro“ leistų obligacijų galėjo būti dar daugiau, nes bankas tik 2010 m. gegužės 21 d. išpirko 2007 m. savo išleistą 175 mln. Eur vertės euroobligacijų emisiją.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio 17 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Šiųmečio IPO derliaus apžvalga: ne vien tik sėkmės istorijos

Šiais metais pagrindinėse JAV akcijų biržose – „Nasdaq“ ir NYSE – jau įvyko 90-ies bendrovių pirminiai akcijų...

Rinkos
06:28
„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Mažos rinkos rūpesčiai: iš biržos pasitraukė dar 1,56 mln. Eur Premium

Įtemptos savaitės pabaigoje pasaulio akcijų rinkose fiksuota santykinė stabilizacija. Baltijoje išsiskyrė...

Rinkos
2019.05.24
V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui 1

Europos rizikos kapitalo fondų investuotojai pirmininkauti tinklui išrinko UAB „Investicijų ir verslo...

Vadyba
2019.05.24
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 1

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
2019.05.24
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 15

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
2019.05.24
L. Strėlis atsistatydino iš „Auga Group“ valdybos 19

Linas Strėlis ketvirtadienį pateikė pareiškimą atsistatydinti iš žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga...

Rinkos
2019.05.24
Linas Strėlis skųs Lietuvos banko jam skirtą 200.000 Eur baudą 6

Linas Strėlis, AB Vilkyškių pieninė ir žemės ūkio investicijų bendrovės „Auga Group“ valdybų narys ketina...

Rinkos
2019.05.24
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 2

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 37

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau