„Snoro“ obligacijų prisipirkę investuotojai teismų nesugraudina

Publikuota: 2018-11-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Investuotojai, prieš daugelį metų įsigiję įsigalioti spėjusių žlugusio banko „Snoro“ obligacijų, kol kas kartu su buvusiais banko akcininkais lieka mažiausiai pešusi investuotojų grupė atgaunant draudimines išmokas už „Snoro“ platintus finansinius instrumentus.

Lietuvos apeliacinis teismas neseniai išnagrinėjo 9-ių „Snoro“ obligacijų pirkėjų vardu teiktą grupinį apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Visi jie teismą bandė apeliacinį teismą įtikinti, kad obligacijų įsigijimo sutartis reiktų pripažinti negaliojančiomis, nes, pirkdami obligacijas, jie nesuprato, kad obligacijoms negalioja tokia draudiminė apsauga, kaip ir indėliams.

Esą už obligacijas sumokėtas lėšas teismas turėtų pripažinti lėšomis jų asmeninėmis sąskaitose „Snore“, o tada valstybė (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) už jas galėtų išmokėti draudimines kompensacijas.

Visgi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovai teisme aiškino, kad obligacijų pirkėjai lėšas prarado ne dėl to, kad obligacijos buvo prarastos ar perleistos, bet dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos – banko bankroto ir to nulemto obligacijų nuvertėjimo. Dėl to esą draudiminės išmokos nepriklauso.

Apeliacinis teismas investuotojams nepalankią žemesnės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir net įpareigojo „Snoro“ naudai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nori perspėti visuomenę

„Banko „Snoras“ obligacijas prieš daugelį metų pirko mano mama, tam išleidusi 50.000 Lt. Deja, susirgusi vėžiu, ji mirė, o reikalavimo teisę paveldėjau aš ir mano 89 metų tėtis. Nežinau, kaip jam dabar reikės pranešti apie tokį apeliacinio teismo sprendimą“, – VŽ sako vienas iš ieškovų Valdas Vaidotas.

Jis teigia, kad apie tokią teismų praktiką reikia kalbėti kuo garsiau, kad visuomenė būtų „bent kiek apsaugota“.  

„Manau, kad reikėtų apsaugoti visuomenę nuo tokių finansinių paslaugų, kurios prilygintinos kazino paslaugai, kai yra rizikuojama visa suma. Tik kazino tu rizikuoji visa suma“, – sako p. Vaidotas.

Nebėra kur kreiptis

Vilius Martišius, investuotojų į „Snoro“ obligacijas advokatas, sako, kad po tokio apeliacinio teismo sprendimo nebelabai yra kur dar kreiptis dėl teisinės gynybos.

„Nebent bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, t.y. dėl Lietuvos banko netinkamai vykdytos priežiūros, laiku nesiimtų veiksmų apribojant „Snoro“ veiklą ir uždraudžiant tokį masinį obligacijų platinimą neprofesionaliems investuotojams. Tą planuojame daryti, nors man viduje sunku patikėti to proceso sėkme, žinant, kaip sunkiai mūsų teismai priima sprendimus valstybės nenaudai“, – sako p. Martišius, kuris yra advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas

Pasak jo, kiti būdai yra neteisiniai, tokie, kaip mitingai, tyrimai žiniasklaidoje, politinės akcijos, skundai valdžios institucijoms.

„Tai priklausys nuo pačių nukentėjusiųjų iniciatyvumo ir aktyvumo“, – sako p. Martišius.

Kiti nukentėję atgavo

Kaip ne kartą skelbė VŽ, daugelis kitų investuotojų į „Snoro“ platintus investicinius produktus draudimines išmokas anksčiau ar vėliau atgavo.

Pirmiausiai valstybės draudiminės išmokos buvo išmokėtos „Snoro“ indėlininkams, išmokas taip pat atgavo „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkėjai ir vadinamųjų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų, obligacijų bei sertifikatų pirkėjai. Neįsigalioję vertybiniai popieriai yra tokie, už kuriuos investuotojai buvo spėję pervesti pinigui bankui, tačiau produktai dar nebuvo spėję įsigalioti, nes bankas žlugo. Kai kurių neįsigaliojusių instrumentų pirkėjai teismuose reikalaus ir išmokų už per vėlai išmokėtas draudimines išmokas.

Šimtaprocentinius nuostolius skaičiuoja ir smulkieji „Snoro“ akcininkai, nes valstybė nacionalizavo visas „Snoro“ akcijas (ne tik valdytas Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko), o smulkiųjų akcininkų turima akcijų dalis buvo prilyginta nuliui. Tiesa, šių akcijų verte investuotojai galėjo susimažinti mokestinę naštą už iš prekybos kitų įmonių akcijas uždirbtą pelną. Lėšų neatgavo ir tie fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie „Snore“ laikė didesnius nei 100.000 Eur dydžio indėlius.

SASO istorijoje – kita praktika

Obligacijos pagal savo apibrėžimą yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai (šalių vyriausybės, finansų institucijos, įmonės) investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją obligacijų vertę ir sumokėti palūkanas. Tačiau emitento (obligacijos išleidėjo) bankroto atveju investuotojai praranda visą investuotą sumą, t.y. visiškai prisiima emitento riziką.

Pasak teisininkų, nors sunku buvo tikėtis, kad teismai obligacijas pripažintų draudimo objektu, nes tai būtų analogų neturintis precendentas, teismai galėjo įsiklausyti į argumentą, kad investuotojai nesuprato, į ką investavo.

Tą neprofesionaliems investuotojams Lietuvoje yra pavykę įrodytų skandalingųjų banko DNB (dabar – „Luminor“) platintų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) istorijoje. Vyraujanti teismų praktika buvo, kad teismai įpareigojo banką pasidalinti nuostolius dėl SASO su investuotojais.

Ponas Martišius sako, kad „Snoro“ obligacijų pirkėjų obligacijų pasirašymo sutartyse buvo punktas, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

„Be to, tai, kad „Snoro“ obligacijų įsigijo aštuoniolikmečiai ar aštuoniasdešimtmečiai, kurie neturi jokio išsilavinimo, nekalbant jau apie finansinį išprusimą, teismų nei kiek nesujaudino. Visi pripažinti vidutiniais vartotojais ir visi viską turėjo suprasti. Esą patys kalti, kad norėjo daugiau uždirbti, nekreipė dėmesio į rizikingumą. Tokia teismų pozicija“, – sako p. Martišius.

Pasak jo, tokių neatidžių ir nerūpestingų „kačiukų“ bankas „Snoras“ sumedžiojo keliolika tūkstančių.

„Ir teismams nerūpi, kad „Snoras“ nevykdė įstatymuose jam įsakmiai įrašytų pareigų informuoti klientus aiškiai ir lengvai suprantamai apie tai, kokios draudimo apsaugos sistemos jiems taikomos ar netaikomos, apie perkamų finansinių priemonių esmę, pobūdį, rizikingumą“, – sako advokatas.

Neoficialiai skaičiuojama, kad „Snoras“ iš viso buvo išleidęs apie 96 mln. Eur vertės obligacijų (tikslių duomenų nėra).

Nukentėjusiųjų dėl „Snoro“ leistų obligacijų galėjo būti dar daugiau, nes bankas tik 2010 m. gegužės 21 d. išpirko 2007 m. savo išleistą 175 mln. Eur vertės euroobligacijų emisiją.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio 17 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Be E. Musko žinios – nė vieno naujo „Teslos“ darbuotojo  10

Automobilių gamintojos „Tesla“ naujų darbuotojų paieška nebegali vykti be bendrovės vadovo Elono Musko...

Vadyba
2019.03.18
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Investuotojai sukiojosi apie Šiaulių banką, spekuliantai – „Baltiką“ Premium 2

Baltijoje rinka kantriai sugėrinėjo Borato išparduodamas Šiaulių banko akcijas. Spekuliantai „Baltikos“ bėdų...

Rinkos
2019.03.18
Pranešimas apie 43 mlrd. USD sandorį „Worldpay“ akcijas šokdina 13% 1

Pasaulinės mokėjimų bendrovės „Worldpay“ akcijos Niujorko akcijų biržoje priešprekybinėje sesijoje jau...

Rinkos
2019.03.18
Institucijos pasirašė „fintech“ memorandumą: prisijungė ir FNTT 9

Devynios valstybės institucijos pirmadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija...

Rinkos
2019.03.18
„Baltikos“ planas nebūtinai patiks smulkiesiems

Estijos drabužių prekybininkės „Baltika“, veikiančios ir Lietuvoje, pagrindinio akcininko sukurpti viražai su...

Rinkos
2019.03.18
Radikalus „Baltika“ žingsnis – atsisako ženklų, uždaro siuvimo fabrikus

„Baltika Group“ atsisako prekės ženklų „Mosaic“ ir „Bastion“, sujungdama juos į vieną – „Monton“ ir uždaro du...

Pramonė
2019.03.18
Vyriausybė 3 metams pasiskolino už 0,159% 1

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 3 metams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,159% palūkanas,...

Rinkos
2019.03.18
Mokėjimų milžinės „Visa“ perkamas „fintech“ kuriasi Lietuvoje 8

Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“, kurią perka JAV mokėjimų kortelių...

Rinkos
2019.03.18
Lukas investuoja: pildau portfelį dar vienomis akcijomis Premium 12

Atskiriu elektros laidą nuo dujų vamzdžio, dujų vamzdį atskirti nuo nuotekų vamzdžio man jau kiek...

Lukas investuoja
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
„Facebook“ kuria savo kriptovaliutą ir mokėjimų paslaugą Premium 2

„Facebook“ patyliukais vysto nuosavą kriptovaliutą ir mobiliųjų mokėjimų funkciją savo programėlėje, paskelbė...

Paslaugos
2019.03.16
Baltijos šalių fondas investavo į bankrutavusią Suomijos bendrovę

Baltijos šalyse veikiančio privataus kapitalo fondo „Livonia Partners“ šiemet įsigytas Estijos langų...

Rinkos
2019.03.16
Žongliravo Šiaulių banku, išpardavė „Baltiką“ Premium 1

Baltijos akcijų biržose penktadienį išskyrė prekyba Šiaulių banko akcijomis, kuriomis, kaip sako makleriai,...

Rinkos
2019.03.15
„airBaltic“ – vis dar ant prekystalio 13

Didžiausios Baltijos šalyse skrydžių bendrovės „airBaltic“ pardavimas privatiems investuotojams kol kas...

Rinkos
2019.03.15
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
Lietuvos bankai renkasi pigesnį rūbą – tampa filialais Premium 4

Šių metų pradžioje keli bankai Lietuvoje pradėjo veikti kaip užsienio bankų filialai, o tai reiškia, kad...

Finansai
2019.03.15
Šiaulių banko pozicijoje siautėjo Boratas Premium

Kilti bandžiusias Šiaulių banko akcijas ketvirtadienį sustabdė latvių tarpininko suformuotas akcijų pasiūlos...

Rinkos
2019.03.14
VMI: turime duomenis apie kriptovaliutų sandorius iš Lietuvos 17

Prekybą kriptovaliutomis reikia priskirti individualiai veiklai. Jeigu to nepadarėte, galima individualią...

Finansai
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau