Už skylėtą pinigų plovimo prevenciją gresia sankcijos ne tik bankams, bet ir šalims

Ketvirtadienį EK paskelbė pagrįstą nuomonę Estijai ir oficialų pranešimą Danijai dėl nevisiško Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. EK pranešime abi šalys raginamos perkelti direktyvą visiškai arba susidurti su pasekmėmis.

„Estija ir Danija turi per du mėnesius atsakyti ir imtis reikiamų veiksmų. Priešingu atveju Europos Komisija gali pereiti prie kito pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapo, įskaitant bylos perdavimą Teisingumo Teismui“, – teigiama EK pranešime.

Ketvirtadienį EK taip pat paskelbė, kad dėl nevisiško minimos direktyvos perkėlimo nusprendė į Teisingumo teismą perduoti bylą dėl Liuksemburgo. Beje, ten jau kiek anksčiau atsidūrė bylos dėl Rumunijos ir Airijos.

EK spaudimas šalims visiškai perkelti direktyvą, skirtą kovai su pinigų plovimu, pareina kaip tik tuo metu, kai su „Danske Bank“ prasidėjęs pinigų plovimo skandalas įtraukia vis daugiau Šiaurės regiono bankų.

„ES kovos su pinigų plovimu taisyklės be galo svarbios kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Atsižvelgdama į nesenus ES pinigų plovimo skandalus, Europos Komisija mano, kad visos valstybės narės šią direktyvą turi perkelti kuo greičiau. Spragos vienoje valstybėje narėje gali daryti poveikį visoms valstybėms narėms“, – pranešime teigia EK.

Briuselis anksčiau buvo pradėjęs pažeidimų nagrinėjimo procedūras 21 valstybės narės atžvilgiu dėl laiku į nacionalinę teisę neperkeltos minimos direktyvos, tačiau per šį laiką dauguma valstybių narių priėmė reikiamus teisės aktus.

Tačiau grėsmė patekti į Teisingumo teismą – dar ne viskas, kas gresia ES šalims narėms ES griežtinant kovą su pinigų plovimu.

Kaip ketvirtadienį paskelbė „Financial Times“, EK nurodė Europos bankininkystės institucijai (EBA), svarbiausiai ES bankų priežiūros institucijai, atlikti tyrimą dėl Danijos, Latvijos ir Estijos priežiūros institucijų darbo spragų, „Danske Bank“ galimo pinigų plovimo kontekste.

Tai yra pirmas kartas, kai EK pasinaudojo savo galia inicijuoti EBA tyrimą dėl galimo ES teisės aktų nesilaikymo, pastebi „Financial Times“.

Su „Danske Bank“ padalinio Estijoje įtartinomis transakcijomis, kurių apimtis siekė per 200 mlrd. Eur, prasidėjęs pinigų plovimo skandalas pradeda įtraukti ir kitus Šiaurės regiono bankus, taip pat pradedami kvestionuoti nacionalinių priežiūros institucijų veiksmai užtikrinant pinigų plovimo prevencijos laikymąsi.