1,4 mln. Eur dydžio VU investicinis fondas pradės nuo obligacijų

Publikuota: 2018-11-08
Alius Jakubėlis, FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Alius Jakubėlis, FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dar 2016 m. pradėtas formuoti Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondas, kuriame šiuo metu yra 1,4 mln. Eur, turi naują vadovybę ir gruodį ruošiasi atlikti pirmą savo investiciją.

Fondas pranešė, kad šią savaitę fondo dalininkai patvirtino naują valdymo struktūrą. Naujai suburta investicijų valdyba atsakys už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo strategijos įgyvendinimą.

Pasak naujai išrinkto VU fondo investicijų valdybos pirmininko Aliaus Jakubėlio, šią savaitę fondo dalininkai patvirtino ir fondo investavimo strategiją.

„Pagal ją, fondas savo lėšas galės investuoti daugelyje turto klasių – pradedant indėliais, akcijomis, skolos vertybiniais popieriais, baigiant žaliavomis, NT, alternatyviomis investicijomis. Kadangi fondo gyvavimo trukmė yra neribota, jis turi pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, nes gali investuoti į ilgesnio termino ar mažesnį likvidumą turinčius aktyvus“, – VŽ sako p. Jakubėlis, kuris taip pat yra FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius.

Pasak jo, geografinė alokacija irgi bus plati – investuoti fondas galės visame pasaulyje.

Fondo atstovai neįvardija, kokia bus tikslinė metinė fondo investicijų grąža, tik nurodo, kad bus siekiama „didesnės nei vidutinės grąžos“.

„Tikslinė grąža bus nustatyta kiekvienoje turto klasėje atskirai. Tarkime, jei tai bus akcijos, bus imamas geriausiai akcijų klasę atspindintis indeksas, pridedant, tarkime, 2 proc. punktų priedą. Todėl negalime įvardyti vienos konkrečios tikslinės grąžos, nes bus daug tikslinių grąžų“, – sako p. Jakubėlis.

Šiuo metu visos fondo lėšos laikomos indėliais ir grynaisiais pinigais, nes, kaip teigiama, iki šiol vyko pasiruošiamieji darbai.

„Bet pirmąją investiciją planuojame įvykdyti jau gruodį ir tai greičiausiai bus vyriausybės skolos vertybiniai popieriai. Pradėsime nuo konservatyviausių turto klasių. Esame pernelyg maži, kad galėtume didelę dalį investuoti, tarkime, alternatyvių investicijų turto klasėje. Nors užsienio universitetų fondai, valdantys milijardus, alternatyvių investicijų klasėje įdarbinę net iki 40% savo turto. Ši klasė mums įdomi, tik ją paliekame ateičiai“, – sako p. Jakubėlis.

Pasak jo, dėl pernelyg didelių svyravimų fondas kol kas aplenks akcijų turto klasę.

„Akcijų turto klasėje lauksime palankaus įėjimo momento“, – sakė p. Jakubėlis.

Teigiama, kad pirmosios išmokos iš fondo turto bus skiriamos tuomet, kai fondas bus realizavęs dalį turto ir uždirbęs apčiuopiamą grąžą.

„Tada dalį uždarbio galėsime paskirstyti fondo įstatuose numatytiems tikslams, tokiems, kaip stipendijų finansavimas. Dėl lėšų skyrimo bus sprendžiama kiekvienų metų pabaigoje“, – sako p. Jakubėlis.

Naujas vadovas

Investicijų valdybą, be p. Jakubėlio, taip pat sudaro Mindaugas Mažeikis, Vilniaus investuotojų klubo fondo valdytojas ir įmonės „Žabolis ir partneriai“ kapitalo rinkų direktorius, Konstantinas Pileckas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, bei inžinierius ir ekonomistas Šarūnas Barauskas.

Atnaujinus VU fondo struktūrą ir įsteigus investicijų valdybą, buvo paskirtas naujas fondo direktorius – juo tapo Justinas Noreika, buvęs VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ vadovas.

Iki šiol fondo valdybą daugiausiai sudarė fondo dalininkai. Tarp jų yra verslininkas Alvydas Žabolis, UAB MGF „Šviesos konversija“, kuriai atstovauja prof. Algis Petras Piskarskas, UAB „Ekspla“, kuriai atstovauja Rimantas Kraujalis, ir verslininkas Nerijus Numavičius. Vienas iš pagrindinių VU fondo rėmėjų – verslininko ir politiko Antano Guogos paramos fondas.

2016 m. įsteigtas VU fondas yra pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje, siekiantis užtikrinti Vilniaus universiteto, kaip nacionalinio mokslo ir kultūros židinio, pasaulinį konkurencingumą.

Fondo tikslas yra per porą metų fonde turėti apie 10 mln. Eur.

Fondo atstovai sako, kad jeigu Steponas Batoras, įkurdamas Vilniaus universitetą, būtų investavęs 1 Eur, 2018-aisiais fondas jau turėtų apie 2 mlrd. Eur tyrimams, stažuotėms, studentų stipendijoms ir geriausiems talentams pritraukti.

Įprasta Vakaruose

Galimybę steigti vadinamuosius neliečiamojo kapitalo fondus, kurie siekia ne tiesiog pravalgyti iš aukotojų surinktas lėšas, o jas investuoti ir paramą skirti stipendijoms, kultūros, sporto ar bet kokiai kitai veiklai, atvėrė 2013 m. įsigaliojęs naujos redakcijos Labdaros ir paramos fondų įstatymas.

Tokie neliečiamojo kapitalo fondai Vakaruose skaičiuoja šimtametę istoriją, dešimčių milijardų turtą ir šimtamilijoninę grąžą, kuri panaudojama akademiniams poreikiams – veiklai užtikrinti, reformoms įgyvendinti, moksliniams tyrimams, stipendijoms gabiausiems studentams ar užsienio mokslininkų pasikvietimui.

Didžiausias JAV yra Harvardo universiteto stipendijų fondas (turtas 46 mlrd. Eur). Fondo lėšas investuoja ir iš uždirbtos grąžos socialines, kultūros, mokslo, inovacijų ir sveikatos tyrimų veiklas remia tokie fondai kaip Billo ir Melindos Gatesų fondas (turtas – 35 mlrd. Eur), „Kaiser Foundation“ (18 mlrd. Eur), „Ford Foundation“ (9 mlrd. USD), Nobelio fondas (420 mln. Eur).


Tokių fondų investicijų diversifikacija yra itin plati.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių pasaulyje Jeilio universiteto fondas dar prieš 30 metų kone keturis penktadalius turto buvo investavęs į JAV akcijas, obligacijas ir laikė lėšas grynaisiais. Dabar į JAV rinkoje parduodamas akcijas Jeilio universiteto fondas yra nukreipęs apie dešimtadalį turto, likusi dalis nukreipiama į užsienio rinkų akcijas, privataus kapitalo investicijas, absoliučios grąžos generavimo strategijas, fizinį turtą. Jeilio universitetas vis daugiau lėšų kreipia į netradicines turto klases dėl didesnio jų grąžos potencialo ir teikiamų diversifikacijos galimybių.

Apie savo neliečiamojo kapitalo fondą yra svarstęs ir Lietuvoje veikiantis ISM vadybos ir ekonomikos universitetas. Tačiau vėliau tokios idėjos universitetas atsisakė.

Kai kurie neliečiamojo kapitalo fondai Lietuvoje įsikūrė dar iki šią veiklą reguliuojančių įstatymų atsiradimo. Ilgiausią įdirbį Lietuvoje turi Ateitininkų fondas, kurio neliečiamasis kapitalas siekia maždaug 600.000 Eur. Jis buvo suformuotas pardavus NT.

„Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“ juridiškai nėra neliečiamojo kapitalo, tačiau taip pat savo turtą investuoja, o paramą dalina iš grąžos. Fondas anksčiau vadinosi „Vilties spindulys“, šis 2002 m. dalyvavo didelio neigiamo atgarsio sulaukusioje finansinėje schemoje iš valstybės susigrąžinant 22 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
13:08
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 40

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
08:09
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
11:42
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
11:16
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 7

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
08:58
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
2019.01.21
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
2019.01.21
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 53

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Lukas investuoja
2019.01.21
Kinijos ekonomika auga lėčiausiai nuo 1990-ųjų 3

Kinijos ekonomika pernai augo 6,6% – lėčiausiai nuo 1990 metų.

Rinkos
2019.01.21
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
Tauragės butų ūkį perka „Icor“ grupės įmonė 5

Tauragės rajono savivaldybei priklausančios bendrovės Tauragės butų ūkis 100% akcijų už 1,215 mln. Eur perka...

Rinkos
2019.01.18
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur 3

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18
Biržų optimizmui pakurstyti užteko vieno straipsnio 5

Azijos, Europos, o vėliau ir atsidariusioms JAV biržoms užteko vos vienos pozityvios žinios dėl JAV ir...

Rinkos
2019.01.18
JAV biržoms – geriausia nuo 1987-ųjų metų pradžia

JAV akcijų biržoms šių metų pradžia tokia gera, kokia nebuvo jau 32 metus.

Rinkos
2019.01.18
SEB: požiūris į rizikingas investicijas – teigiamas 5

Pasaulio finansų rinkoms pernai išgyvenus prasčiausius nuo 2008-ųjų metus, abejonių, kad augimo pikas jau...

Rinkos
2019.01.18
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
Sandorių rinka: po rekordinių metų – atoslūgio lūkesčiai Premium

Baltijos šalių įmonių įsigijimų rinka pernai užkaito iki visų laikų rekordo pagal sandorių skaičių, o pagal...

Rinkos
2019.01.18
Šiaulių banko pozicijoje – vienu pasiūlos veiksniu mažiau Premium

Paskutinę viešo Šiaulių banko akcijų pardavimo aukciono dieną prekyba biržoje banko akcijomis atkuto, atėjus...

Rinkos
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau