1,4 mln. Eur dydžio VU investicinis fondas pradės nuo obligacijų

Publikuota: 2018-11-08
Alius Jakubėlis, FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Alius Jakubėlis, FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dar 2016 m. pradėtas formuoti Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondas, kuriame šiuo metu yra 1,4 mln. Eur, turi naują vadovybę ir gruodį ruošiasi atlikti pirmą savo investiciją.

Fondas pranešė, kad šią savaitę fondo dalininkai patvirtino naują valdymo struktūrą. Naujai suburta investicijų valdyba atsakys už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo strategijos įgyvendinimą.

Pasak naujai išrinkto VU fondo investicijų valdybos pirmininko Aliaus Jakubėlio, šią savaitę fondo dalininkai patvirtino ir fondo investavimo strategiją.

„Pagal ją, fondas savo lėšas galės investuoti daugelyje turto klasių – pradedant indėliais, akcijomis, skolos vertybiniais popieriais, baigiant žaliavomis, NT, alternatyviomis investicijomis. Kadangi fondo gyvavimo trukmė yra neribota, jis turi pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, nes gali investuoti į ilgesnio termino ar mažesnį likvidumą turinčius aktyvus“, – VŽ sako p. Jakubėlis, kuris taip pat yra FMĮ „Orion Securities“ generalinis direktorius.

Pasak jo, geografinė alokacija irgi bus plati – investuoti fondas galės visame pasaulyje.

Fondo atstovai neįvardija, kokia bus tikslinė metinė fondo investicijų grąža, tik nurodo, kad bus siekiama „didesnės nei vidutinės grąžos“.

„Tikslinė grąža bus nustatyta kiekvienoje turto klasėje atskirai. Tarkime, jei tai bus akcijos, bus imamas geriausiai akcijų klasę atspindintis indeksas, pridedant, tarkime, 2 proc. punktų priedą. Todėl negalime įvardyti vienos konkrečios tikslinės grąžos, nes bus daug tikslinių grąžų“, – sako p. Jakubėlis.

Šiuo metu visos fondo lėšos laikomos indėliais ir grynaisiais pinigais, nes, kaip teigiama, iki šiol vyko pasiruošiamieji darbai.

„Bet pirmąją investiciją planuojame įvykdyti jau gruodį ir tai greičiausiai bus vyriausybės skolos vertybiniai popieriai. Pradėsime nuo konservatyviausių turto klasių. Esame pernelyg maži, kad galėtume didelę dalį investuoti, tarkime, alternatyvių investicijų turto klasėje. Nors užsienio universitetų fondai, valdantys milijardus, alternatyvių investicijų klasėje įdarbinę net iki 40% savo turto. Ši klasė mums įdomi, tik ją paliekame ateičiai“, – sako p. Jakubėlis.

Pasak jo, dėl pernelyg didelių svyravimų fondas kol kas aplenks akcijų turto klasę.

„Akcijų turto klasėje lauksime palankaus įėjimo momento“, – sakė p. Jakubėlis.

Teigiama, kad pirmosios išmokos iš fondo turto bus skiriamos tuomet, kai fondas bus realizavęs dalį turto ir uždirbęs apčiuopiamą grąžą.

„Tada dalį uždarbio galėsime paskirstyti fondo įstatuose numatytiems tikslams, tokiems, kaip stipendijų finansavimas. Dėl lėšų skyrimo bus sprendžiama kiekvienų metų pabaigoje“, – sako p. Jakubėlis.

Naujas vadovas

Investicijų valdybą, be p. Jakubėlio, taip pat sudaro Mindaugas Mažeikis, Vilniaus investuotojų klubo fondo valdytojas ir įmonės „Žabolis ir partneriai“ kapitalo rinkų direktorius, Konstantinas Pileckas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, bei inžinierius ir ekonomistas Šarūnas Barauskas.

Atnaujinus VU fondo struktūrą ir įsteigus investicijų valdybą, buvo paskirtas naujas fondo direktorius – juo tapo Justinas Noreika, buvęs VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ vadovas.

Iki šiol fondo valdybą daugiausiai sudarė fondo dalininkai. Tarp jų yra verslininkas Alvydas Žabolis, UAB MGF „Šviesos konversija“, kuriai atstovauja prof. Algis Petras Piskarskas, UAB „Ekspla“, kuriai atstovauja Rimantas Kraujalis, ir verslininkas Nerijus Numavičius. Vienas iš pagrindinių VU fondo rėmėjų – verslininko ir politiko Antano Guogos paramos fondas.

2016 m. įsteigtas VU fondas yra pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje, siekiantis užtikrinti Vilniaus universiteto, kaip nacionalinio mokslo ir kultūros židinio, pasaulinį konkurencingumą.

Fondo tikslas yra per porą metų fonde turėti apie 10 mln. Eur.

Fondo atstovai sako, kad jeigu Steponas Batoras, įkurdamas Vilniaus universitetą, būtų investavęs 1 Eur, 2018-aisiais fondas jau turėtų apie 2 mlrd. Eur tyrimams, stažuotėms, studentų stipendijoms ir geriausiems talentams pritraukti.

Įprasta Vakaruose

Galimybę steigti vadinamuosius neliečiamojo kapitalo fondus, kurie siekia ne tiesiog pravalgyti iš aukotojų surinktas lėšas, o jas investuoti ir paramą skirti stipendijoms, kultūros, sporto ar bet kokiai kitai veiklai, atvėrė 2013 m. įsigaliojęs naujos redakcijos Labdaros ir paramos fondų įstatymas.

Tokie neliečiamojo kapitalo fondai Vakaruose skaičiuoja šimtametę istoriją, dešimčių milijardų turtą ir šimtamilijoninę grąžą, kuri panaudojama akademiniams poreikiams – veiklai užtikrinti, reformoms įgyvendinti, moksliniams tyrimams, stipendijoms gabiausiems studentams ar užsienio mokslininkų pasikvietimui.

Didžiausias JAV yra Harvardo universiteto stipendijų fondas (turtas 46 mlrd. Eur). Fondo lėšas investuoja ir iš uždirbtos grąžos socialines, kultūros, mokslo, inovacijų ir sveikatos tyrimų veiklas remia tokie fondai kaip Billo ir Melindos Gatesų fondas (turtas – 35 mlrd. Eur), „Kaiser Foundation“ (18 mlrd. Eur), „Ford Foundation“ (9 mlrd. USD), Nobelio fondas (420 mln. Eur).


Tokių fondų investicijų diversifikacija yra itin plati.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių pasaulyje Jeilio universiteto fondas dar prieš 30 metų kone keturis penktadalius turto buvo investavęs į JAV akcijas, obligacijas ir laikė lėšas grynaisiais. Dabar į JAV rinkoje parduodamas akcijas Jeilio universiteto fondas yra nukreipęs apie dešimtadalį turto, likusi dalis nukreipiama į užsienio rinkų akcijas, privataus kapitalo investicijas, absoliučios grąžos generavimo strategijas, fizinį turtą. Jeilio universitetas vis daugiau lėšų kreipia į netradicines turto klases dėl didesnio jų grąžos potencialo ir teikiamų diversifikacijos galimybių.

Apie savo neliečiamojo kapitalo fondą yra svarstęs ir Lietuvoje veikiantis ISM vadybos ir ekonomikos universitetas. Tačiau vėliau tokios idėjos universitetas atsisakė.

Kai kurie neliečiamojo kapitalo fondai Lietuvoje įsikūrė dar iki šią veiklą reguliuojančių įstatymų atsiradimo. Ilgiausią įdirbį Lietuvoje turi Ateitininkų fondas, kurio neliečiamasis kapitalas siekia maždaug 600.000 Eur. Jis buvo suformuotas pardavus NT.

„Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“ juridiškai nėra neliečiamojo kapitalo, tačiau taip pat savo turtą investuoja, o paramą dalina iš grąžos. Fondas anksčiau vadinosi „Vilties spindulys“, šis 2002 m. dalyvavo didelio neigiamo atgarsio sulaukusioje finansinėje schemoje iš valstybės susigrąžinant 22 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šiaulių bankas nenusikrato „Nordea“ kliento Premium 1

Investuotojų dėmesys tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose krypo į bankus.

Rinkos
2019.07.16
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 14

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Atsinaujinusios baimės dėl „Brexit“ parbloškė svarą į 2017 m. pigumas 2

Svaras sterlingų nukrito į naujas žemumas, valiutų rinkoje sustiprėjus lūkesčiams, kad naujasis JK premjeras...

Rinkos
2019.07.16
„Facebook“ vadovai dėl „Libra“ iškviesti į Kongresą 7

„Facebook“ vadovams antradienis ir trečiadienis bus sunkūs. Jie iškviesti į Vašingtoną pasiaiškinti Kongrese...

Paslaugos
2019.07.16
Vokietijos verslo pesimizmas pagilėjo

Liepą Vokietijos verslo nuotaikos toliau prastėjo dėl mąžtančių užsakymų ir išaugusio pasaulinio...

Rinkos
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 4

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 8

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas biržų negąsdina Premium

Europos ir Azijos biržose žinia apie lėčiausią per 27 metus Kinijos ekonomikos augimą korekcijos neiššaukė.

Rinkos
2019.07.15
Lukas investuoja: labai geras ketvirtis Premium 14

Oi, praėjusią savaitę buvau taip susirūpinęs dėl tos stichinės sausros, kad pamiršau įsivertinti, koks mano...

Lukas investuoja
2019.07.15
Pagrindinės JAV įmonės žengia į pelno recesiją 6

Antrasis šių metų ketvirtis pagrindinėms JAV įmonėms atnešė recesiją uždirbamo pelno atžvilgiu, prognozuoja...

Rinkos
2019.07.15
Bitkoinas smuko po D. Trumpo kritikos 7

Bitkoino sugrįžimas į aukštesnį nei 11.000 USD lygį liepos pradžioje jau nugrimzdo į praeitį – kriptovaliutos...

Rinkos
2019.07.15
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 56

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
DBRS pagerino Lietuvos investicinį reitingą

Tarptautinė kredito reitingų agentūra DBRS pakėlė Lietuvos investicinį reitingą nuo A (žemo) iki A su...

Rinkos
2019.07.13
Rinkose rekordai tęsiasi, pablogintas „Silvano“ vertinimas Premium

Penktadienį akcijų rinkos toliau stiebėsi nuo rekordinių aukštumų, tęsiantis didžiųjų centrinių bankų...

Rinkos
2019.07.12
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
Rinkose - rekordų kasdienybė, lietuviškose akcijose įžvelgia daugiau vertės už estiškas Premium 1

Centriniams bankams nepaliaujant vaišinti investuotojų, akcijų rinkose tęsiasi rekordai – iš S&P estafetę...

Rinkos
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau