„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą

Pagal „Klaipėdos naftos“ skelbiamą kasmėnesinę statistiką, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su laikotarpiu prieš metus, naftos produktų krova sumažėjo 3,8%, iki 5,03 mln. tonų. Atitinkamai pajamos iš naftos produktų krovos mažėjo 2,2%, iki 27,2 mln. Eur.

Mažėjimas spartesnis buvo pastaraisiais mėnesiais – rugsėjo krova, palyginti su mėnesiu prieš metus, mažėjo 34,8%, iki 434.000 tonų. Rugsėjo pajamos iš naftos produktų krovos mažėjo 37,5%, iki 2 mln. Eur.

Mindaugas Jusius, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius, interviu VŽ aiškina, kad pastarąjį ketvirtį „nemažai sutapo priežasčių“, lėmusių krovos apimties sumažėjimą.

„Baltarusijos kompanijos jau perkrovė pas mus per šiuos pusę metų tuos kiekius, kuriuos planavo per visus metus krauti. Kai bendraujame, siūlome vežti toliau, tačiau Baltarusijos naftos kompanijos susidūrė su ta problema, kad negalėjo pasirašyti ilgalaikio kontrakto beveik 3 mėnesius, o pas mus kroviniai būtent atvažiuoja ilgalaikių kontraktų pagrindu. Nežinau, ar jie jau pasirašė sutartį, tačiau man teigė, kad pagaliau susitarė dėl metinio produktų kiekio, kuris keliaus per Klaipėdą kitais metais“, – komentavo p. Jusius.

Panaši situacija ir su vienu pagrindinių klientų – „Orlen Lietuva“

„Orlen“ sėkmingai parduoda savo produktus tiek Ukrainoje, tiek į Lenkijos rinką daugiau išvežė bei Baltijos regione, tad jų krova šiek tiek buvo mažesnė trečią ketvirtį tam tikrų produktų, konkrečiai – dyzelino“, – aiškino įmonės generalinis direktorius.

Trečioji priežastis, atsiliepusi krovai trečiąjį ketvirtį – kasmetinės Baltarusijos derybos su Rusija dėl dujų, kurios apima susitarimus ir dėl naftos, naftos produktų, kas atsiliepia tranzito srautams.

Kaip neseniai rašyta, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės kontekste pagrasino nukreipti baltarusiškų krovinių srautus kitomis kryptimis.

„Baltarusijos viso eksporto į Baltijos jūrą mes turime Klaipėdoje, įskaitant privatų „Achemos“ terminalą, tik apie 24%. Turime tam tikrą dalį, kuri skirta diversifikavimui. Ir tai, mano manymu, yra tik galimybė ženkliai padidinti krovą, nes mes tiesiog negalime priimti daugiau produktų, visos talpos yra pilnai dedikuotos Mažeikiams. Dabar statome naujas ir, aš tikiu, mes tapsime konkurencingesni“, – sakė p. Jusius.

„Klaipėdos naftos“ direktorius situaciją dėl sumažėjus krovos vertina kaip cikliškumą.

„Pavyzdžiui, 2016 m. pabaiga buvo dar sudėtingesnė, bet mes išgyvenome, 2017 m. vėl atsirado daug krovinių. Bendrai, įtampos, aišku daug. Latvijoje sumažėjo stipriai krovinių, ypač naftos produktų krovinių, jie aktyviai atakuoja visus įmanomus klientus, o visi įmanomi – tai yra Baltarusijos dvi gamyklos ir gamykla Lietuvoje, kurios srautus kol kas mes išlaikome pilnai Lietuvoje“, – sakė p. Jusius.

Krovos įmonės konkurencingumą didina įdirbis perkraunant tamsiuosius naftos produktus, šioje srityje, pasak generalinio direktoriaus, bendrovė „yra labai stipri“.

„Labai mažai kas esant šaltam orui gali juos krauti, yra tik keletas terminalų Baltijos jūroje. Paprastai trečią ketvirtį nemažai važiuodavo visur kitur, bet paskui jie sugrįžta pas mus“, – sakė generalinis direktorius.

Veiklos stabilumo bendrovė tikisi iš tarptautinių suskystintų gamtinių dujų terminalų plėtros, kuri diversifikuotų veiklą ir atsvertų poveikį iš naftos produktų krovos, kuri, kaip pripažįsta vadovas, yra jautri geopolitikai.

„Naftos krova kol kas sudaro liūto dalį, apie 70–80%, įmonės finansinio rezultato. Todėl yra įmonės strategija diversifikuotis ir uždirbti ne mažiau pelno iš tarptautinių SGD terminalų, negu kad uždirbame iš naftos krovos, ir tada mes būsime mažiau jautrūs tokiems svyravimams, – aiškina generalinis direktorius. – Šiuo metu aktyviai dirbame ties ilgalaike strategija. Galbūt ji nuramintų (investuotojus – VŽ), parodžius, kokie yra mūsų planai, koks potencialias. Tikslas yra pristatyti strategiją visuomenei ir investuotojams pirmą ketvirtį. Ten kryptys yra tos pačios, gal labiau akcentuota tarptautinių terminalų svarba“.

Sumažėjus naftos krovos apimtims, „Klaipėdos naftos“ akcijų kaina per pastarąjį pusmetį nukrito beveik 19%.