Europos bankai murkdosi pinigų plovimo skandaluose

Tyrimai dėl galimai vykdyto pinigų plovimo šiuo metu vyksta nuo Estijos iki Šveicarijos, Skandinavijos ar Vokietijos, o prie to pluša dešimtys ar šimtai pareigūnų.

Vieni skandalai yra palyginti nauji, kiti – anksčiau vykusių skandalų tęsinys.

„Verslo žinios“, remdamosi naujienų agentūros „Bloomberg“ informacija, pateikia duomenis apie didžiausią atgarsį Europoje šiuo metu keliančius pinigų plovimo skandalus.

Danijos „Danske Bank“

„Danske Bank“ vardas pinigų plovimo kontekste šiuo metu skamba turbūt dažniausiai. Pats bankas pripažino, kad per jo Estijos padalinį nuo 2007 iki 2015 m. buvo įvykdyta 200 mlrd. Eur vertės įtartinų operacijų. Dėl to iš vadovo posto jau pasitraukė „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas. Šiuo metu dėl per „Danske Bank“ galimai plautų pinigų tyrimai atliekami bent penkiose šalyse: JAV, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje. Prie jų gali prisijungti ir daugiau šalių. Tikėtina, kad Danijos vyriausybė „Danske Bank“ skirs bent 630 mln. USD baudą.

VŽ rašė, kad banko akcijos penktadienį pinga daugiau kaip 9%, investuotojams reaguojant į JAV Teisingumo departamento pradėtą kriminalinį tyrimą ir nutrauktą savų akcijų supirkimo programą. Šiemet „Danske Bank“ akcijos jau atpigo maždaug trečdaliu, o JAV bankas „Goldman Sachs“ teigia, kad dėl kilusių sunkumų „Danske Bank“ gali sustabdyti ir dividendų mokėjimą. Savo ruožtu agentūra S&P praneša, kad banko reitingams iškilo grėsmė būti nurėžtiems.

Nyderlandų ING

Nyderlandų „ING Groep“ yra dar vienas bankas, kurio vienas vadovų finansų direktorius Koosas Timmermansas dėl kilusio galimo pinigų plovimo skandalo prarado postą. Tai, kad bankas nesusitvarkė su pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, patvirtina faktas, kad bankas sutiko susimokėti 775 mln. Eur baudą dėl pažeidimų kovos su pinigų plovimu ir korupcija srityje. Pažeidimai padaryti 2010–2016 m., o sumokėta bauda yra viena didžiausių, kuri kada nors buvo skirta kuriam nors šalies bankų su pinigų plovimu susijusioje baudžiamojoje byloje.

Pinigų plovimo skandalas susijęs su ING atliktais mokėjimais bendrovei „VimpelCom“, priklausančiai Uzbekistano valdžios atstovams. Atlikęs vidinį tyrimą, bankas nutraukė verslo santykius su tūkstančiais klientų. Taip pat buvo imtasi veiksmų dėl aukštas pareigas anksčiau ėjusių darbuotojų. Jų pareikalauta grąžinti išmokėtas premijas.

Vokietijos „Deutsche Bank“

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, praeityje turėjęs problemų dėl pinigų plovimo prevencijos, su rizikų valdymu nelabai susitvarko ir dabar. Žiniasklaida išsiaiškino, kad Vokietijos finansų priežiūros institucija „BoFin“ ėmėsi beprecedenčių veiksmų, kad padėtų bankui įsidiegti pinigų plovimo prevencijos priežiūros įrangą. Tai esą susiję ne su konkrečiu galimo pinigų plovimo atveju, bet apskritai su nepavykusiomis banko pastangomis tinkamai vykdyti pinigų plovimo prevenciją. Dar šią vasarą „Deutsche Bank“ buvo pripažinęs, kad jo pinigų plovimo prevencijos sistema neveikia tinkamai. Toks pareiškimas nuskambėjo praėjus vos metams nuo to, kai bankas buvo nubaustas 700 mln. USD dydžio bauda dėl negebėjimo sustabdyti įtartinų iš Rusijos inicijuotų operacijų.

Beje, neseniai paaiškėjo, kad „Deutsche Bank“ 2015 m. rugsėjį banko „Danske Bank“ padalinį Estijoje nustojo aptarnauti kaip bankas korespondentas atsiskaitymams JAV doleriais. „Deutsche Bank“ pačiam buvo kilę įtarimų dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų patikimumo.

Šveicarijos „Credit Suisse“

Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija „Finma“ neseniai įspėjo Šveicarijos bankininkystės milžiną „Credit Suisse“ dėl netinkamos pinigų plovimo prevencijos valdymo sistemos. Bankui duota laiko iki 2019 m. pabaigos, kad galutinai pasitaisytų. Pasak „Finma“, „Credit Suisse“ nesudarė tinkamų sąlygų priežiūros institucijų atstovams gauti reikiamą informaciją apie dominančius „Credit Suisse“ klientus.

Anksčiau „Credit Suisse“ vardas skambėjo per vadinamąjį FIFA skandalą, kai 2015 m. paaiškėjo apie šimtamilijoninius aukštų federacijos vadovų kyšius, taip pat didžiausiame istorijoje Brazilijoje kilusiame korupcijos skandale, susijusiame su valstybine naftos bendrove „Petrobras“.

Norvegijos DNB

Didžiausias Norvegijos bankas DNB padėjo išsigryninti 533.000 USD iš Rusijos keliavusių neskaidrių pinigų, kurie buvo patekę į sąskaitas Lietuvos ir Estijos bankuose. Apie tai paskelbė Kremliaus kritikas Billas Browderis. Norvegijos institucijos teigia, kad išanalizavo 2007–2010 m. vykusius įtartinus sandorius, tačiau juos patikrinus buvo nuspręsta nepradėti tyrimo. DNB šių sandorių taip pat nelaiko įtartinais.

Anot p. Browderio, pinigus siuntė aštuonios Norvegijoje registruotos įmonės.

Šveicarijos „Julius Baer“

Šveicarijos bankas „Julius Baer“, tiesa, netiesiogiai, taip pat dalyvauja pinigų plovimo skandale. Matthiasas Krullas, anksčiau ėjęs gana aukštas pareigas šiame banke, buvo paleistas už 5 mln. USD užstatą, kol laukia teismo dėl JAV prokurorų pateiktų kaltinimų dėl pagalbos nuslepiant 1,2 mlrd. USD. Pinigai priklausė Venesuelos valstybinei naftos bendrovei „Petroleos de Venezuela SA“.