DNB bankui – B. Browderio kaltinimai, kalba ir apie Lietuvą

Tokį kaltinimą Norvegijos bankininkystės milžinui meta garsus Kremliaus kritikas Billas Browderis.

Ponas Browderis apie savo įtarimus papasakojo Norvegijos verslo dienraščiui „Dagens Naringsliv“, kuriam atskleidė, kad apie galimai neskaidrias DNB operacijas jis dar 2016 m. informavo atitinkamas Norvegijos institucijas, o 2017 m. buvo susitikęs su jų atstovais.

Kremliaus kritikas teigia, kad DNB padėjo išsigryninti 533.000 USD iš Rusijos keliavusių pinigų, kurie buvo patekę į sąskaitas Lietuvos ir Estijos bankuose. Apie kuriuos bankus kalba p. Browderis – neatskleidžiama. Pinigus esą siuntė 8-ios Norvegijoje registruotos įmonės.

Norvegijos nacionalinis ekonominių ir aplikosauginių nusikaltimų biuras teigia, kad analizavo 2007-2010 m. vykusius įtartinus sandorius, tačiau juos patikrinus buvo nuspręsta nepradėti tyrimo.

DNB atstovai teigia, kad pritaria Norvegijos tarnybų išvadoms, kad minimi sandoriai „nebuvo įtartini“, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.

Banko ir prievaizdo pozicijos

„Luminor“ banko Lietuvoje atstovai teigia, kad „Luminor“ akcininkas DNB bankas jau pakomentavo situaciją, todėl platesnių komentarų nebus.

„Iš savo pusės galiu tik pridėti, kad pinigų plovimo prevencija bei atitiktis teisės aktams yra labai svarbi „Luminor“ darbo dalis, mes griežtai laikomės pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimo ir patikros procedūrų. Jeigu turime įtarimų, kad šie reguliavimai ar procedūros gali būti pažeisti, atsisakome vykdyti pervedimus ar teikti paslaugas“, – VŽ sako Giedrė Bielskytė, „Luminor“ komunikacijos vadovė.

Auksė Trapnauskaitė, Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė, teigia, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reguliuojantys teisės aktai finansų įstaigoms nustato griežtus reikalavimus, kurių jos turi laikytis teikdamos klientams finansines paslaugas.

„Jos privalo tinkamai pažinti savo klientą, patikrinti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių ir atliekamų operacijų stebėseną, atlikti vidinius tyrimus, o nustačiusios, kad jos klientas galimai atlieka įtartinas operacijas – pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms. Šiuo atveju mes nedisponuojame tokia informacija, kuri įprastai būna prieinama tik teisėsaugos institucijoms ir kuri galėtų patvirtinti ar paneigti straipsnyje pateiktus faktus", – sako ji.

Pasak Lietuvos banko atstovės, Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, imasi visų priemonių, kurios yra jo kompetencijoje, siekdamas suvaldyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką: atliekami finansų įstaigų patikrinimai, vykdoma nuolatinė rizika pagrįsta dokumentinė priežiūra, konsultuojami ir mokomi tiek potencialūs, tiek esami rinkos dalyviai.

Browderio įdirbis

Ponas Browderis buvo tas žmogus, kuris vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie per Danijos „Danske Bank“ Estijos padalinį galimai plautus pinigus, kurie keliavo iš Rusijos ir kitų buvusių Sovietų sąjungos šalių. Šiuo metu kriminaliniai tyrimai dėl šių operacijų atliekami Danijoje, Estijoje. Neseniai pats bankas pripažino, kad per jį vyko 200 mlrd. Eur vertės įtartinų operacijų.

Juoda katė tarp p. Browderio ir Kremliaus perbėgo pirmojo dešimtmečio pradžioje, kai jo fondas „Hermitage Capital“ įsitvirtino šalyje ne vien kaip finansinis investuotojas į Rusijos bendrovių akcijas, tačiau ir aktyvistas investuotojas, kėlęs į viešumą bendrovių vadovybės nesąžiningus veiksmus ir reikalavęs skaidrumo, dalijimosi pelnu su mažumos investuotojais. Buvo paviešinti pinigų plovimo iš valstybinių įmonių, lėšų persivedimo į užsienį faktai. Tai reikšmingai padidino investicijų prieaugį, tačiau ir užtraukė vietinių oligarchų neapykantą. Tokiu būdu p. Browderio investicijų bendrovė galiausiai tapo ir Kremliaus priešu.

Teismuose „Hermitage Capital“ atstovavo teisininkas Sergejus Magnitskis, kuris 2009 m. buvo nužudytas kalėjime Rusijoje, o p. Browderis pabėgo iš šalies.

Po pabėgimo iš šalies p. Browderis atsidėjo pastangoms, kad į vadinamąjį „Magnitskio sąrašą“ įtraukti asmenys, atsakingi už jo advokato nužudymą, sulauktų sankcijų.

Sėkmingų investicijų Rusijos rinkoje, kurią jis atrado vienas iš pirmųjų tarp užsienio investuotojų, istoriją, kovą su Kremliumi, pabėgimą iš Rusijos ir pastangas paversti „Magnitskio sąrašą“ teisės aktu p. Browderis yra aprašęs knygoje „Red Notice“.