„Danske“ skandalo tęsinys: paaiškėjo informatorius, ryškėja pasekmės

Paaiškėjo, kad informaciją centrinei „Danske Bank“ būstinei Kopenhagoje apie „Danske Bank“ galimai vykdytą pinigų plovimą per Estijos padalinį pateikė Howardas Wilkinsonas, buvęs „Danske Bank“ Baltijos šalių prekybos vertybiniais popieriaus skyriaus „Danske Markets“ vadovas.

Apie tai pranešė Danijos laikraštis „Berlingske“, kuris pirmasis pradėjo skelbti apie „Danske Bank“ vykdomą galimai nusikalstamą veiklą.

Britų kilmės p. Wilkinsonas „Danske Bank“ padaliniui Baltijos šalyse „Danske Markets“ vadovavo nuo 2007 iki 2014 m.

Jis „Berlingske“ ir Estijos žiniasklaidai patvirtino, kad ir buvo tas anonimas, pirmasis pranešęs apie „Danske Bank“ nuodėmes.

„Aš galiu patvirtinti, kad dirbau „Danske Markets“ Baltijos šalių padalinio Taline vadovu nuo 2007 m. iki 2014 m. balandžio, kai palikau šį darbą, praėjus 4 mėnesiams nuo mano pirmos ataskaitos apie vykstančią veiklą vadovybei Kopenhagoje“, – sako p. Wilkinsonas, jį cituoja „Reuters“.

Ponas Wilkinsonas informaciją centrinei „Danske Bank“ būstinei Kopenhagoje apie įtartinas operacijas per Estijos padalinį siuntė 2013-2014 m.

„Danske Bank“ atstovai praėjusią savaitę, kai viešai atgailavo dėl nederamos „Danske Bank“ veiklos Baltijos šalyse, patvirtino, kad pirmąjį neįvardijamo informatoriaus laišką gavo 2013 m. gruodžio 27 d.

Danijos teisėsaugos institucijos neatskleidžia, ar vykdydami tyrimą apie „Danske Bank“ bendravo su p. Wilkinsonu. Atitinkamą tyrimą atliekantys pareigūnai Estijoje patvirtino, kad bendravo su p. Wilkinsonu.

Pasekmės kitiems bankams

„Danske Bank“ pinigų plovimo skandalas jau pradeda atsiliepti kitiems Danijos bankams, niekaip nedalyvavusiems galimose pinigų plovimo per Estiją schemose.

Už bankų priežiūrą atsakingos institucijos paragino Danijos vyriausybę padidinti vadinamąjį atsarginio kapitalo reikalavimą bankams, mat Danijos finansų sistema esą yra stipriai paveikta „išaugusio rizikos suvokimo tarptautinėse rinkose“ ir nuo to būtina apsisaugoti, kad nebūtų skaudesnių pasekmių.

Analitikai pažymi, kad „Danske Bank“ skandalas neigiamai paveikė Danijos bankų „Jyske Bank“, „Sydbank“ ir „Spar Nord Bank“ akcijas biržoje.

Danijos verslo ministras Rasmusas Jarlovas yra pareiškęs, kad kiti Danijos bankai nenusipelnė kentėti už „Danske Bank“ nuodėmės, rašo „Bloomberg“.

Išmokos vadovui

Atsistatydinti vengęs, tačiau praėjusią savaitę tą pagaliau padaręs „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas turėtų gauti išeitinę kompensaciją, kuri sudarys 12 mėn. atlyginimų išmoką.

Tačiau Danijos akcininkų asociacija ir kitos institucijos viešai reiškia pasipiktinimą, kad pinigų plovimo prevencijos nesuvaldęs vadovas gaus išmokas, lyg savo darbą būtų atlikęs tinkamai.

Danijoje garsėja raginimai p. Borgeną, kurio atlyginimas dar pernai siekė 2,4 mln. USD, palikti be jokių išeitinių išmokų.

Auditorių kaltė

„Danske Bank“ skandalas gali atsiliepti ir jį auditavusioms bendrovėms.

Danijos vyriausybė kelia klausimą, kodėl banko situaciją stebėję ir už tai atlyginimą gavę auditoriai nesugebėjo įžvelgti pinigų plovimo fakto.

Nuo 2010 iki 2014 m. banko finansus auditavo bendrovės „Grant Thornton“, „PwC“, KPMG, „Deloitte“ ir EY.

Nepaisant įsismarkavusi skandalo, „Danske Bank“ ketina tęsti 1,6 mlrd. USD savo akcijų supirkimo programą.

Skelbta, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį 2007–2015 m. daugiausia iš Rusijos galimai judėjo 9 mlrd. USD nešvarių pinigų, ši suma gali būti keleriopai didesnė, nes „Danske Bank“ pats įvardijo, kad minimu laikotarpiu per banko Estijos padalinį iš viso judėjo 200 mlrd. Eur „įtartinų“ lėšų.

„Danske Bank“ neseniai paskelbė atlikto vidinio tyrimo duomenis ir atsiprašė už nesužiūrėtas neskaidrias operacijas per Estijos padalinį.