Lietuvos gyventojai taupo, bet sudarinėti ilgalaikius planus pritingi

Tai rodo Lietuvos turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Jo metu apklausti 1.006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Tyrimo duomenimis, savo kasdienius finansus – išlaidas ir pajamas – planuoja didžioji dauguma apklaustų šalies gyventojų. 9 iš 10 respondentų nurodė planuojantys išlaidas: 63% – visas išlaidas, 28% – didžiąsias išlaidas. Tuo tarpu pajamas planuojantys nurodė trys ketvirtadaliai (76%) respondentų.

Pajamas dažniau planuoja 26-55 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Tai daro didžioji dauguma apklaustų vadovų (daugiau kaip 92%), taip pat labiausiai planuojančių pajamas profesijų trejetuke atsidūrė namų šeimininkės ir smulkieji verslininkai.

Tuo tarpu savo išlaidas dažniau planuoja didžiausių pajamų, taip pat miestų gyventojai. Tai dažniausiai daro vadovai (85% planuoja visas išlaidas, o 15% – didžiąsias išlaidas) ir namų šeimininkės (62% planuoja išlaidas, o 33% – didžiąsias išlaidas). Daugiausiai neplanuojančių išlaidų yra tarp studentų ir mokinių (21%), bedarbių (18,4%) bei ūkininkų (17,6%).

Apklausos metu dauguma (81%) respondentų nurodė žinantys, kiek išleidžia savo bei savo šeimos svarbiausiems poreikiams per mėnesį. Teigiamai dažniau atsakė moterys ir didesnių pajamų respondentai. Nežinantys, kokiems pagrindiniams poreikiams išleidžiami pinigai, dažniau atsakė jaunesni, žemesnio išsilavinimo respondentai, taip pat jų daugiausia buvo tarp studentų ir mokinių bei bedarbių.

Planas – trumpam

Palyginti su praėjusiais metais, savo ir šeimos finansinius planus sudarančių žmonių dalis šiemet šalyje pastebimai išaugo – nuo 15% iki 23%. Visgi dažniau finansinis planas sudaromas gana trumpam laikotarpiui – iki 2 (30%) ar iki 5 metų (28%).

15% respondentų jį yra sudarę iki 10 metų, 17% – daugiau kaip 10 metų. Be to, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padaugėjo žmonių, kurie planuoja finansus trumpesniais laikotarpiais.

Sutaupo iki 150 Eur

Savo ruožtu Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje atlikta namų ūkių apklausa rodo, kad kas antras gyventojas geba sutaupyti bent dalį savo pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 Eur – taip teigė beveik pusė (47%) respondentų, kuriems per praėjusius 6 mėn. pavyko sutaupyti.

Nuo 14% iki 20% padaugėjo tų namų ūkių, kurie geba atsidėti nuo 151 iki 300 Eur per mėn.

Taupymo priežastys iš esmės nekinta – dažniausiai minimas galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje ir noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (atitinkamai 52% ir 47%).

Svarbiausia taupymo priežastis jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupėje buvo planuojami trumpalaikiai pirkiniai ir kitos būsimos išlaidos.

Kas trečias namų ūkis teigė, kad, praradęs pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindamas išgyventų ne ilgiau nei 1 mėn. Dažniausiai taip sakė mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantys ir jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojai (atitinkamai 57% ir 44% respondentų).

Du trečdaliai namų ūkių ir toliau santaupas laiko sąskaitoje arba kaip terminuotąjį indėlį. Gyventojų, teigusių, kad santaupas laiko grynaisiais pinigais namuose, dalis buvo mažiausia per pastaruosius du metus – taip teigė 56% apklaustųjų.

Lietuvos banko užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ apklausą atliko 2018 m. sausio mėn. Apklausta 1.012 namų ūkių.