„Fintech“ iššūkiai tradicinėms institucijoms: kokia ateitis laukia bankų

Publikuota: 2018-08-30
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
IT įmonės „Forbis“ vadovė

Žmonių, iš arti susipažįstančių su sąvoka „fintech“, daugėja kiekvieną dieną. Elektroninių pinigų įstaigų kuriami produktai ir paslaugos traukte traukia naujus klientus, kurie vertina jų greitį, lankstumą bei kitus privalumus. Elektroninės įstaigos ne tik sparčiai liejasi į kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir kelia konkurenciją tradiciniams bankams, ragindamos juos pasitempti.

Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena įdomų laikotarpį – jame atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie save vadina neobankais, skaitmeniniais bankais ar jų alternatyvomis ir yra „fintech“ pasaulio atstovai. Esminis jų skirtumas nuo tradicinių bankų – požiūris bei teikiamų paslaugų apimtis. Skirtumų, žinoma, yra ir daugiau – kokie jie ir kokios galimos to perspektyvos ateityje?

Šiuo metu „fintech“ rinka pasaulyje sparčiai auga ir formuojasi, o didžiausių įmonių vertė siekia milijardus JAV dolerių. „CB Insights“ duomenimis, 2017 m. pabaigoje 26 didžiausios pasaulio „fintech“ bendrovės buvo vertinamos 83,8 mlrd. USD. Daugiausia tokio tipo įmonių sukurta Šiaurės Amerikoje bei Azijoje, Europa – trečioje vietoje.

Pastaruoju metu ypač sparčiai populiarėja neobankai – finansinės įstaigos, veikiančios tik per internetą ir besispecializuojančios elektroninės komercijos srityje. Priešingai negu tradiciniuose bankuose, skaitmeninių bankų klientu galima tapti internetu, kortelės kainuoja minimaliai, o mėnesiniai sąskaitos aptarnavimo mokesčiai dažniausiai neegzistuoja.

Skaitmeninių bankų įkainiai, dažniausiai, yra pateikiami labai aiškiai bei matomi iškart, t.y. klientui dar prieš pasinaudojant norima paslauga. Taip pat dar vienas ryškus jų skirtumas – neobankai pinigus dažniausiai uždirba iš papildomų paslaugų, todėl pagrindinės paslaugos net nebūna apmokestinamos. Operacinės išlaidos skaitmeniniuose bankuose taip pat yra mažesnės, nes jie neturi fizinio padalinio – biuro ir didelio darbuotojų skaičiaus, o tai suteikia jiems galimybę sumažinti savo įkainius.

Skaitmeniniuose bankuose taip pat daug funkcijų galima valdyti mobiliosiomis programėlėmis – naujos kortelės užsakymas, pamestos blokavimas, įspėjimai telefone apie kiekvieną sąskaitos likučio pokytį ar valiutos keitimas gali būti įvykdomi vos kelių mygtukų paspaudimu.

Klientų lūkesčiai dėl augančių skaitmeninių ir finansinių paslaugų kanalų įvairovės, įpareigoja tradicinius bankus atsinaujinti bei prisitaikyti prie pokyčių, todėl esu įsitikinusi, kad kuo daugiau paslaugų tiekėjų egzistuoja rinkoje, tuo daugiau laimi paslaugų gavėjas – paprastas žmogus.

Įdomu tai, kad dėl fizinių padalinių nebuvimo „fintech“ įmonėse didžiąją dalį darbuotojų sudaro informacinių technologijų specialistai. Sukurti įvairias naujoves, jas ištestuoti ir pristatyti vartotojams jos gali per kelias dienas ar savaites. Tuo metu tradiciniuose bankuose šis procesas trunka mėnesiais.

Vis tik neobankai gali patenkinti tik bazinius finansinius žmonių poreikius – jie suteikia vietą, į kurią galima gauti atlyginimą (IBAN sąskaitą) bei įrankį (kortelę) gaunamoms pajamoms išleisti. Kartais – kelionės draudimą, galimybę įsigyti kriptovaliutas, bazines investicijų galimybes ir kitas papildomas paslaugas. Tačiau jeigu norite turėti kreditinę kortelę, investuoti santaupas į vertybinius popierius, gauti būsto paskolą ar tiesiog pasikalbėti apie savo finansines galimybes su konsultantu akis į akį, dar kurį laiką tikrai neišsiversite be tradicinio banko paslaugų.

Neretai žmonės įsigyja įvairias technikos naujoves ne dėl to, kad jos yra būtinos, bet todėl, kad tą diktuoja šiuolaikinis gyvenimo būdas. Mobilūs, keliaujantys, bendraujantys, nuolat palaikantys ryšį su visu pasauliu, neturintys laiko ir noro laukti – tokie yra šiuolaikiniai žmonės. Tiesa, jei vyresnio amžiaus žmonės dar gali nežinoti apie skaitmeninius bankus, tuo metu Z kartos vaikams ateityje jų tikrai nereikės pristatyti. Naudotis skaitmeninėmis technologijomis „čia ir dabar 24/7/365“ jaunajai kartai – savaime suprantama.

Lietuvoje „fintech“ įmonių steigimas yra viena iš prioritetinių sričių. Ji sparčiai vystosi, tačiau artimiausiu metu tradicinių bankų neišstums dėl jau anksčiau minėtų paslaugų ribotumo. Galų gale, tradiciniai bankai taip pat modernėja ir prisitaiko prie kintančių vartotojų poreikių, o kai kurių programos telefone nedaug nusileidžia geriausiems neobankams. Plėsdami paslaugų spektrą, perkeldami paslaugas į elektroninę erdvę ir siūlydami tai, ko negali „fintech“ konkurentai, tradiciniai bankai išlaikys savo klientus ir bent jau artimiausiais metais jų rinkos dalis neturėtų mažėti.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržose nuotaikų fonas apniuko 1

Finansų rinkose atsinaujinusios baimės dėl pasaulio ūkio ateities antradienį daugelyje rinkų apkramtė akcijų...

Rinkos
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 17

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Verslo ir finansų elitą Davose apniko pesimizmas ir baimės Premium 9

Davose į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) susirinkę  verslo ir finansų pasaulio lyderiai draugijoje atrado...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 9

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
2019.01.21
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
2019.01.21
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 53

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Lukas investuoja
2019.01.21
Kinijos ekonomika auga lėčiausiai nuo 1990-ųjų 3

Kinijos ekonomika pernai augo 6,6% – lėčiausiai nuo 1990 metų.

Rinkos
2019.01.21
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
Tauragės butų ūkį perka „Icor“ grupės įmonė 5

Tauragės rajono savivaldybei priklausančios bendrovės Tauragės butų ūkis 100% akcijų už 1,215 mln. Eur perka...

Rinkos
2019.01.18
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur 3

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau