„Snoro“ akcininkas Antonovas prisipažino dėl Rusijoje įvykdytų finansinių nusikaltimų

Toks jo prisipažinimas užfiksuotas jo su prokurorais sudarytame ikiteisminiams susitarime, skelbia Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“.

Skelbta, kad Rusijos Sankt Peterburgo mieste teisėsauga šiemet balandį sulaikė p. Antonovą.

Kaip dabar skelbia Rusijos žiniasklaida, p. Antonovas pilnai prisiėmė kaltę.

Tačiau net ir po tokio prisipažinimo rusų teisėsauga atsisakė tenkinti p. Antonovo prašymą dėl jo paleidimo iš areštinės į namus, kur jis gyventų arešto sąlygomis. Esą baiminamasi, kad jis gali pasprukti.

Rusijoje p. Antonovas kaltinimas dėl machinacijų banke „Sovetskij“, iš kurio, kaip skelbiama, jis su bendrais pasisavino 150 mln. RUB (2 mln. Eur).

Kaip aiškina tyrėjai, p. Antonovas su keliais banko „Sovetskij“ vadovais dar 2015 m. sukurpė planą, kaip per banke atidarytą kredito liniją iš banko pasisavinti iki 150 mln. RUB. Kredito linija buvo atidaryta laikotarpiui iki 2018 m. spalio, metinės palūkanos sudarė 18%.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, iš banko „Sovetskij“ pervedus 150 mln. RUB, p. Antonovui atiteko 15 mln. RUB, iš kurių 10 mln. RUB jis esą jau gražino.

Bankas „Sovetskij“ oficialiai nepriklausė p. Antonovui, oficialiai nebuvo pranešimų apie jo ryšius su šiuo banku. Tiesa, pasak rusų žiniasklaidos, p. Antonovas ketino šį banką pirkti.

2015-aisiais „Sovetskij“ susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl buvo sanuojamas, tam panaudoti banko „Rossijskij kapital“ finansiniai ištekliai. Šiemet „Sovetskij“ banko priežiūra patikėta Rusijos centrinio banko specializuotam paramos komerciniams bankams fondui.

Lietuvos akiratyje

Su p. Antonovo plačiau pasikalbėti nori ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos prokurorai.

Lietuvos prokurorai šiemet pavasarį oficialiai kreipėsi į Rusiją, prašydami supažindinti buvusius „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus p. Antonovą bei Raimondą Baranauską su jiems pareikštais įtarimais ikiteisminiame tyrime dėl šio banko turto iššvaistymo. Rusijos pusės taip pat prašoma šiuos abu įtariamuosius apklausti.

Rusijos pusei pranešta apie p. Antonovui ir p. Baranauskui pareikštus įtarimus byloje dėl banko „Snoras“. Oficialiai prašoma juos „supažindinti su pareikštais įtarimais ir juos apklausti“.

Šiemet vasario 28 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus prašymus pripažinti įtariamaisiais buvusius „Snoro“ vadovus ir akcininkus.

„Abu šiuo metu slapstosi Rusijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų banko „Snoras“ vadovų ir akcininkų nusikalstamų veikų“, – tuomet informavo Lietuvos prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 m.

Lietuvoje p. Antonovas ir p. Baranauskas yra įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.

Pernai spalį Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvai, „prokuroras turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju“.

Šie įstatymo pakeitimai taip pat sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis „už akių“, t. y., jiems nedalyvaujant teismo procese.

Bankui „Snoras“ bankroto byla iškelta 2011 m.

Rašyti komentarą