Kur ir kaip investuoja lietuviai

Kaip žinia, Lietuvoje pelnas iš populiariausios pasaulyje investavimo priemonės – akcijų – yra neapmokestinamas, jei per metus neviršija 500 Eur. Uždirbus daugiau, tenka susimokėti 15% Gyventojų pajamų mokestį nuo minimą kartelę viršijančios sumos.

Specialistai sako, kad nors 500 Eur neapmokestinimo kartelė nėra didelė, didžiajai daliai nedidelėmis sumomis investuojančių investuotojų ji yra pakankama.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, 2016 m. tokių pajamų gavo 12.271 gyventojas, tačiau pernai šis skaičius sumažėjo beveik per pus – iki 7.764. Maža to, pelnas iš prekybos akcijomis (atėmus akcijų įsigijimo sąnaudas) krito beveik 50%, iki 118 mln. Eur.

Tiesa, gyventojų, kurie gavo didesnes kaip 500 Eur tokios rūšies pajamas, skaičius pernai išaugo 23%, iki 6.001, tačiau apmokestinamosios jų pajamos iš akcijų pardavimo sumažėjo nuo 51 mln. iki 45 mln. Eur.

Mato augimą

Tačiau viena didžiausių Lietuvoje investicijų valdymo įmonių „INVL Asset Management“ įsitikinusi, kad investuojančių gyventojų Lietuvoje daugėja. Tokį teiginį jį grindžia savo pačios užsakymu „Spinter tyrimų“ kasmet atliekamu Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimu. Šiemet jis buvo atliktas vasarį.

Investuojantys dar 2016 m. nurodė 13% respondentų, 2017 m. tokių buvo 16%, o 2018 m. – jau 17%.

Remiantis šių metų tyrimo duomenimis, beveik pusė, arba 48%, investuojančių respondentų investuoja ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui, ketvirtadalis – 5-10 metų, o 15% – 1-5 metams.

Kad investuoja šiemet nurodė kiek daugiau vyrų – 19,3%, o moterų – 15,9%. Didžiausia dalis investuojančiųjų yra 36-45 m. amžiaus grupėje (22,1%), apie penktadalis respondentų 26-35 m. ir 46-55 m. amžiaus grupėse taip pat nurodė investuojantys.

Mažiausiai investuoja 56 m. ir vyresni šalies gyventojai (12,5%), o tarp 18-25 m. jaunimo investuojančių yra apie 14%. Dažniau investuoja didmiesčių gyventojai (23%), didžiausių pajamų (500 Eur ir daugiau vienam namų ūkio nariui per mėnesį) grupės atstovai (43,8%).

Išsilavinimas taip pat svarbus – turintys aukštąjį išsilavinimą investuoja dažniau (28%). Kalbant apie investuojančių asmenų užsiėmimą, tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų tokių yra didžiausia dalis (57,7%), beveik ketvirtadalis – tarp specialistų ir tarnautojų, taip pat – beveik po trečdalį tarp smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų. Investuoja ir nemaža dalis namų šeimininkių – beveik 24%.

„Apklausos rezultatai rodo, kad šiemet beveik pusė investuojančiųjų renkasi ilgalaikį investavimą, – tai džiugina. Be to, tarp investuojančių yra jaunimo, o šios amžiaus grupės atstovai turi laiko kozirį – ilgalaikis periodinis investavimas leidžia tikėtis didesnės grąžos, net jei investuojamos sumos nėra didelės“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Didžiausia dalis, 38% investuojančiųjų, šiam tikslui kas mėnesį skiria 51-100 Eur, 25% skiria 21-50 Eur, 13% – nuo 101 iki 200 Eur, 5% – iki 20 Eur. Didesnes sumas dažniau nurodė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Didžioji dalis – 61% investuojančių Lietuvos gyventojų – šiemet neketina keisti investavimo apimčių, tačiau net penktadalis planuoja jas didinti, o vos 3% – mažinti.

Populiariausi instrumentai

Populiariausias Lietuvos gyventojų investavimo įrankis – pensijų fondai. Juos besirenkantys, pagal tyrimą, šiemet nurodė 54% investuojančiųjų – į šiuos fondus kiek dažniau lėšas nukreipia 36-45 m. amžiaus respondentai (70%), mažesnių miestų (60,5%) ir kaimo vietovių gyventojai (57%), o didžiųjų miestų gyventojai – 50,5%.

Pensijų fondų atsidūrimas populiariausių instrumentų viršuje yra logiškas, nes Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupia didžioji dalis dirbančiųjų – 1,3 mln. iš 1,45 mln. dirbančiųjų.

Apklausos duomenimis, po pensijų fondų kaip naudojami investavimo įrankiai toliau rikiuojasi kaupiamasis gyvybės draudimas (45%), indėliai (32%), nekilnojamasis turtas kaip investicija (23%) ir kitos priemonės.

Vertinant investavimo tikslus, šiemet investuojantys labiausiai tikisi tokiu būdu gauti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio (64%), sukaupti pensijai (60%), vaikų studijoms (35%) ir būstui (17%).

Investuoja ir į kriptovaliutas

Tačiau išgirdus žodį „investicija“, lietuvių galvoje sukasi ne tik akcijos ar pensijų fondai.

Apie kriptovaliutas žino 81,9% Lietuvos gyventojų, o absoliuti dauguma, 87%, kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje jas įsigijo kaip investiciją.

Tai rodo kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ užsakymu 2018 m. birželį vykdyta  internetinė apklausa. Ją atliko bendrovė „Norstat“, joje dalyvavo 1.000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Apklausos duomenimis, toks kriptovaliutų žinomumo lygis Lietuvoje yra išties didelis: pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje apie kriptovaliutas yra girdėjęs maždaug kas antras gyventojas.

Iš tų, kurie įsigiję kriptovaliutų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis jomis atsiskaito internetu ar atlieka smulkius mokėjimus.

Populiariausios Lietuvoje kriptovaliutos – bitkoinai  ir eteriai, jų turi atitinkamai 77% ir 48% kriptovaliutų savininkų.

Patys lietuviai nurodo, kad žinių apie kriptovaliutas dažniausiai semiasi iš žiniasklaidos (71%), pažįstamų ir draugų (32%) ar per socialinius tinklus (29%).

Paklausti, kas galėtų paveikti jų pasitikėjimą skaitmeninėmis valiutomis, apklausoje dalyvavę lietuviai įvardijo oficialią valdžios ar finansų įstaigų poziciją (56%), stabilesnę kriptovaliutų kainą (35%), mažesnę riziką jas prarasti (34%) ir galimybę jų įsigyti iš patikimo tiekėjo (29%).