Pensijų reformos pasekmės rinkai

Publikuota: 2018-06-28
dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė

Seimo ketvirtadienį priimta pensijų reforma siekiama daugiau žmonių įtraukti į kaupimą, didinant pervedamas įmokas ir skatinant labiau galvoti apie savo ateitį. Tai yra pozityvus aspektas, bet yra faktorių, kurie verčia sunerimti.

Visų pirma, kaupimas nuosavomis lėšomis taip, kaip dabar patvirtinta, kelia pavojų, kad dalis dalyvių gali atsisakyti prisidėti savo lėšomis, pinigus tiesiog išleisdami vartojimui. Kadangi Lietuvoje taupymo kultūra tik formuojasi, skatinimas iš valstybės pusės turėtų būti didesnis. Taip pat trūksta ilgalaikio įsipareigojimo nedidinti mokesčių kaupiantiesiems – jie dabar buvo sumažinti, siekiant šias lėšas nukreipti kaupimui.

Kritikuotinas stabilumo ir tęstinumo nebuvimas – nuo 2020 m. kaupiantiems pagal 2+2+2 sistemą buvo numatyti 3,5% pervedimai iš „Sodros“. Ar siūlomi pakeitimai neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl sumažintų įmokų atstatymo – diskusinis klausimas, kur teisininkai įžvelgia pavojų, kad dalyviams kreipusis į Konstitucinį Teismą, bylą valstybė gali pralaimėti, o tai reikštų ir būtinybę kompensuoti nuostolius kaupiantiesiems.

Dėl anuitetų – privati pensijų kaupimo sistema, dalyviui išeinant į pensiją, tampa vėl valstybine – vieninteliu anuitetų tiekėju numatyta „Sodra“. Taigi, tam tikra prasme paneigiama žmogaus teisė į privačią nuosavybę, nors įstatyme yra numatyta nuostata, kad nuo 85 m. amžiaus galima pirkti atidėtąjį anuitetą, o iki to laiko gauti periodines išmokas iš pensijų fondų sąskaitos, kur lėšos yra paveldimos.

Gyvenimo ciklo fondai – ši reforma daroma iki galo neišdiskutavus modelio su rinkos dalyviais, nustatant standartines fondų taisykles. Tai niveliuoja rinkos žaidėjus, kurie, turėdami skirtingus istorinius rezultatus, teikė siūlymus kurti gyvenimo ciklo fondus esamų fondų pagrindu. Įgyvendinus gyvenimo ciklo fondų reformą, pensijų fondų dalyviams taps sudėtinga palyginti pensijų kaupimo bendrovių rezultatus, nes nebeliks istorinių pensijų fondų grąžos rezultatų.

Pensijų kaupimo įstatyme numatyta palaipsniui mažinti turto valdymo mokesčius nuo 1% iki 0,5% per trejus metus. Nuo pensijų kaupimo reformos pradžios rinkoje dėl sistemos nestabilumo ir nuolat mažinamų atskaitymų dydžio jau sumažėjo nuo 14 iki 5 bendrovių, o toks drastiškas mokesčių mažinimas turės ypač didelę įtaką konkurencijai pensijų fondų rinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad šiuos pokyčius taip pat kritikavo Konkurencijos taryba, teigdama, kad nebuvo įvertintas pakeitimų poveikis konkurencijai pensijų fondų rinkoje.

Nuostabą ir pasipiktinimą kelia skubotas įgyvendinimas – įstatymų projektams pateikti pastabas rinkos dalyviams buvo suteiktas 3 dienų terminas, o į pateiktas pastabas sprendimų priėmėjai neatsižvelgė ir nevyko jokia diskusija su socialiniais partneriais ir rinkos dalyviais. Pasirengimui įstatymų įgyvendinimui dar reikia paruošti daugiau kaip 10 poįstatyminių aktų, ir kyla klausimas, kaip įgyvendinimui spės pasiruošti tiek rinkos dalyviai, tiek reguliuojančios institucijos.

Įžvalgos autorė – dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau