ECB tarybos susitikimas Rygoje gali būti reikšmingas

Tai teigia pasiūlymus tarybai teikiantis ECB vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas, kuris neabejoja, kad obligacijų supirkimo programos užbaigimas gali tapti viena kertinių susitikimo temų.

„Akivaizdu, kad kitą savaitę ECB valdančioji taryba turės įvertinti, ar įvykęs progresas buvo pakankamas, kad būtų galima nutraukti obligacijų supirkimo programą“, – sako p. Praetas, jį cituoja „Bloomberg“.

Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas sako, kad rinkos lūkesčiai dėl obligacijų supirkimo programos užbaigimo šiais metais galimai yra pagrįsti.

„Bloomberg“ kalbinti ekonomistai teigia besitikintys, kad birželio 14 d. ECB atstovai viešai įvardins datą, kada tikrai bus užbaigta obligacijų supirkimo programa.

Gali atidėti liepai

Kita vertus, kai kurie rinkos dalyviai sako, kad kitą savaitę iš ECB vadovo Mario Draghi galime ir nieko konkretesnio dėl obligacijų supirkimo užbaigimo neišgirsti, o tik bus pasakyta, kad apie tai bus kalbama po liepą vyksiančio susirinkimo.

ECB jau yra pradėjęs atitraukinėti ekonomikos skatinimo priemones – nuo šių metų sausio perpus, iki 30 mlrd. Eur, nurėžė mėnesinę obligacijų supirkimo programos apimtį ir pasakė, kad ji bus vykdoma bent iki rugsėjo. Tačiau nebuvo aiškiai įvardinta, kad rugsėjis yra programos vykdymo pabaiga.

Palūkanų kėlimas – kitas žingsnis

Obligacijų supirkimo programa yra viena kertinių priemonių, kuria ECB ne vienerius metus pumpavo pinigus į po krizės atsigauti neskubančią ekonomiką.

Šiemet kovą ECB atsisakė savo jau įprasta spėjusios tapti retorikos, kad jis gali kilstelti obligacijų supirkimo apimtį, jei tik suprastėtų infliacijos perspektyvos.

Po to, kai bus užbaigta obligacijų supirkimo programa, kitas žingsnis bus bazinių palūkanų didinimas. Programos nutraukimas taip pat gali turėti įtakos paklausos sumažėjimui obligacijų antrinėje rinkoje.

„Bet kokiu atveju ECB vykdomas obligacijų supirkimas artėja į pabaigą, o tai itin stipriai gali atsiliepti Italijai. Šios šalies skola siekia 130% metinio BVP ir bus sunku rasti kitų skolos vertybinių popierių pirkėjų. Papildomą spaudimą daro ir tai, jog naujoji Italijos valdžia yra pasiruošusi dar labiau didinti valstybės išlaidas bei mažinti mokesčių naštą. Po tokių pranešimų šiandien krenta daugelis Italijos akcijų, tarp jų stipriausias nuosmukis yra jaučiamas bankų sektoriuje“, – sako Saulius Lenauskas, FMĮ „Myriad Capital“ direktorius.

Dauguma „Bloomberg” kalbintų ekonomistų mano, kad bazinės palūkanos, aktualiausios visiems euro zonos skolininkams, bus kilsteltos 2019 m. trečiąjį ketvirtį ir jos didės nuo 0 iki 0,25%.

ECB 2011 m. jau buvo paskubėjęs po praeitos finansų krizės simboliškai kilstelti bazines palūkanas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks žingsnis buvo pernelyg ankstyvas.
 

Rašyti komentarą