Pensijų kaupimo reforma atsižymėjo pirmą varnelę Seime

Publikuota: 2018-06-05
Linas Kukuraitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Linas Kukuraitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomam Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam kaupimo pensijai II pakopoje schemos pertvarkymą, didesnį kaupimą savomis lėšomis, fondų administravimo mokesčių kirpimą pusiau, anuiteto patikėjimą „Sodrai“.

Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui iš 106 balsavusių pritarė 58 parlamentarai, 23 balsavo prieš, 25 susilaikė. Reformai pritarta po pateikimo. Įstatymo projektą Seime pateikė Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, pristatydamas Seimo nariams Pensijų kaupimo reformą.

Po ministro pateikimo sekė parlamentarų klausimai. Į vieną iš jų atsakydamas p. Kukuraitis pripažino, kad siūlomi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai „neišgelbės pakeitimo normos“ – pensijos dalies nuo pajamų.

„Tai tikrai neišgelbėtų visos pakeitimo normos, bet tai būtų investicija į ateitį, kad žmonės įdeda savo papildomus pinigus į kaupimą. Klausimas, ar norime, kad mūsų piliečiai kauptų papildomai“, – Seime kalbėjo p. Kukuraitis.  

Klausiamas apie tai, kodėl pasirinkta 3 kartus automatiškai įtraukti asmenis iki 40 m. į II pakopą, p. Kukuraitis nurodė, kad tuo siekiama suderinti du elementus – skatinimą jauniems asmenims kaupti ir žmogaus teisę spręsti.

„Jeigu žmogus 3 kartus apsisprendė, tikėtina, kad jis apsisprendė rimtai“, – sakė ministras.

Liberalė Aušrinė Armonaitė kvestionavo anuitetų monopolizavimą ir pasigedo aiškumo dėl to, kaip bus užtikrinama žmonių nuosavybės – sukauptos pensijos – apsauga ir kad jomis nebus manipuliuojama, pavyzdžiui, nebus kamšomos „Sodros“ biudžeto skylės.

„Ar nebus pasikėsinta į nuosavybę“, – klausė p. Armonaitė.

Ponas Kukuraitis atsakė, kad siūlymas paremtas tuo, kad šalies anuitetų rinka yra maža, o to rizika prisiima kaupiantieji pensijai, patiriami „kaštai yra dideli“.

„Todėl mūsų siūlymas, kad valstybinis tiekėjas užtikrintų maksimalią vertę dalyviams. Užtikrinimas numatytas pagal įstatymą 2020 m. Tada turės būti užtikrinta tvarka, kad ta suma būtų neliečiama“, – sakė ministras.

Kovoje su p. Armonaite į pagalbą ministrui atėjęs Stasys Jakeliūnas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tikino, kad privatus anuitetų tiekėjas gali bankrutuoti ir „tokių atveju yra ne vienas“.

„Vien dėl to, kad yra vienas anuiteto tiekėjas, išmoka yra 30% didesnė. Be to, tai buvo Pasaulio banko rekomendacija Lenkijai“, – argumentavo p. Jakeliūnas.

Komiteto pirmininkas klausimu ministrui kėlė diskusiją, kad gal reiktų minimalią suma anuiteto įsigijimui mažinti dar labiau, o ne iki siūlomų 10.000 Eur.

„Riba skaičiuota pagal dabartinį rizikos lygį, tačiau mūsų tikslas, kad ta riba būtų mažesnė. Tai tikrai diskutuotina tiek šiandienos kontekste, tiek ateityje“, – sako p. Kukuraitis.

Intensyviausias kovos raundas pateikiant Pensijų kaupimo įstatymo projekto pakeitimo projektą, laukė prie mikrofono stojus Socialdemokratui Algirdui Sysui. Seimo narys siūlymus dėl pensijų kaupimo reformos siūlė vertinti NSGK tyrimo išvadų dėl verslo poveikio politikams kontekste.

„Verslo grupės, o pensijų fondai yra verslo grupės, daro įtaką įstatymų leidybai. Viena ranka paimame 2%, kita ranka įdedame 2%, taip įvedame privalomumą ir pensijų fondai nuo to tik išlošia“, – sakė p. Sysas.

Ponas Kukuraitis neigė bet kokią pensijų fondų atstovų įtaką rengiant pensijų kaupimo reformą.

„Jeigu stebėtumėte pensijų fondų kritiką, jie kritikuoja, kad jie buvo neįtraukti į svarstymus. Nei su vienu privačiu ar viešu asmeniu, kuris atstovauja verslo grupėms, nebuvau susitikęs ir nesvarstėme šių klausimu. Jei kalbame apie pensijų fondų pelnus, mažinamas administravimo mokestis tiesiogiai mažina naudą pensijų fondams. Mažinamas mokestis daro neigiamą įtaką pensijų fondų valdytojams tiesiogiai“, – gynėsi p. Kukuraitis.

Ir tada atėjo Ingridos Šimonytės eilė. Seimo Audito komiteto pirmininkė klausė ministro, kaip jis tikisi, kad siūlomi pakeitimai paskatins žmones didesne dalimi nuosavų lėšų prisidėti pensijos kaupimui II pakopoje, jei jau dabar „akivaizdu, kad žmonės netraukia tų papildomų 2 procentinių punktų iš savo kišenės“.

„Siekiama paskatinti žmones kaupti pensijai. Automatinis įtraukimas paskatina diskusiją žmoguje. Kai pamatau atlyginimo lapelyje, kiek prarandu lėšų nuo savo darbo užmokesčio, tai gal bus paskatinimas man prisidėti prie pensijos. Jei tai man atrodys per didelė suma, galėsiu atsisakyti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Ką keičia

Primename, kad reformuodama pensijų kaupimo sistemą, Vyriausybė siūlo atskirti „Sodros“ pensijų sistema nuo antros pakopos, nebepervedant 2% „Sodros“ įmokų į pensijų fondus, o kaupimą antroje pakopoje padarant papildomą paties asmens lėšomis pagal formulę 4+2 pagal formulę, kurioje 4% yra kaupiančiojo prisidėjimas, o 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio priduriama iš valstybės biudžeto. Taip pat numatoma, kad prie kaupimo galėtų prisidėti darbdaviai, kuriems žadamos pelno mokesčio lengvatos.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kartu su kaupimo formulės pakeitimu siūloma 2 proc. punktais (po mokesčių sujungimo – 1,55 proc.) mažinti „Sodros“ įmokas: taip būtų kompensuojamas įmokų į pensijų fondą padidėjimas daliai kaupiančiųjų.

Remiantis Vyriausybės sprendimu, siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.

Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.

Automatinio įtraukimo procedūra kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Po pertvarkos anuiteto mokėtoju turėtų tapti „Sodra“. Vyriausybė galvoja, kad centralizavus anuitetų mokėjimą pensijų anuitetai atpigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių administravimo sąnaudų.

Pensijų kaupimo reformoje numatyta ir perpus kirpti pensijų fondų valdytojų mokesčius. Vyriausybės siūloma, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8% nuo 2019 m., 0,65% – nuo 2020 m., 0,5% – nuo 2021 m.

Taip pat siūloma įgyvendini gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Numatoma siūlyti sumažinti anuiteto įperkamumo ribą iki 10.000 Eur.  

Antradienį Seime Vyriausybės nariai pateikė Seime reformų paketą, susidarantį iš siūlomų pakeitimų socialinės apsaugos, mokesčių, švietimo, inovacijų srityse. Pirmoje dienos dalyje prieš Seimą su mokesčių siūlomais pakeitimais stojo Vilius Šapoka, finansų ministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusijos išgąsdinta rinka šokdina paladžio kainas iki rekordo 2

Taurusis metalas antradienį pirmą kartą istorijoje kirto 1.600 USD už unciją kartelę po pranešimų apie...

Rinkos
2019.03.19
Biržą kaitino „Baltika“: akcijos brango 17% Premium 2

Investuotojams Baltijos akcijų biržose antradienį rūpėjo ne investavimas, o spekuliavimas, o tam pakinkytos...

Rinkos
2019.03.19
„Akropolis Group“ dairosi pirkinių užsienyje 3

Prekybos centrų valdytoja UAB „Akropolis Group“ plėtros galimybių užsienyje ieško ir per įsigijimus.

Statyba ir NT
2019.03.19
Bankų koncentracija: išaugusios būsto paskolų maržos, pelnas, lyderiai ES pagal efektyvumą   7

Praėjusiais metais Lietuvos bankų sektoriuje veikiančių bankų pelnas didėjo beveik 50%, iki beveik 358 mln.

Rinkos
2019.03.19
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
2019.03.19
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
2019.03.19
Be E. Musko žinios – nė vieno naujo „Teslos“ darbuotojo  14

Automobilių gamintojos „Tesla“ naujų darbuotojų paieška nebegali vykti be bendrovės vadovo Elono Musko...

Vadyba
2019.03.18
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Investuotojai sukiojosi apie Šiaulių banką, spekuliantai – „Baltiką“ Premium 3

Baltijoje rinka kantriai sugėrinėjo Borato išparduodamas Šiaulių banko akcijas. Spekuliantai „Baltikos“ bėdų...

Rinkos
2019.03.18
Pranešimas apie 43 mlrd. USD sandorį „Worldpay“ akcijas šokdina 13% 1

Pasaulinės mokėjimų bendrovės „Worldpay“ akcijos Niujorko akcijų biržoje priešprekybinėje sesijoje jau...

Rinkos
2019.03.18
Institucijos pasirašė „fintech“ memorandumą: prisijungė ir FNTT 9

Devynios valstybės institucijos pirmadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija...

Rinkos
2019.03.18
„Baltikos“ planas nebūtinai patiks smulkiesiems

Estijos drabužių prekybininkės „Baltika“, veikiančios ir Lietuvoje, pagrindinio akcininko sukurpti viražai su...

Rinkos
2019.03.18
Radikalus „Baltika“ žingsnis – atsisako ženklų, uždaro siuvimo fabrikus 1

„Baltika Group“ atsisako prekės ženklų „Mosaic“ ir „Bastion“, sujungdama juos į vieną – „Monton“ ir uždaro du...

Pramonė
2019.03.18
Vyriausybė 3 metams pasiskolino už 0,159% 1

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 3 metams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,159% palūkanas,...

Rinkos
2019.03.18
Mokėjimų milžinės „Visa“ perkamas „fintech“ kuriasi Lietuvoje 8

Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“, kurią perka JAV mokėjimų kortelių...

Rinkos
2019.03.18
Lukas investuoja: pildau portfelį dar vienomis akcijomis Premium 12

Atskiriu elektros laidą nuo dujų vamzdžio, dujų vamzdį atskirti nuo nuotekų vamzdžio man jau kiek...

Lukas investuoja
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
„Facebook“ kuria savo kriptovaliutą ir mokėjimų paslaugą Premium 3

„Facebook“ patyliukais vysto nuosavą kriptovaliutą ir mobiliųjų mokėjimų funkciją savo programėlėje, paskelbė...

Paslaugos
2019.03.16
Baltijos šalių fondas investavo į bankrutavusią Suomijos bendrovę

Baltijos šalyse veikiančio privataus kapitalo fondo „Livonia Partners“ šiemet įsigytas Estijos langų...

Rinkos
2019.03.16
Žongliravo Šiaulių banku, išpardavė „Baltiką“ Premium 1

Baltijos akcijų biržose penktadienį išskyrė prekyba Šiaulių banko akcijomis, kuriomis, kaip sako makleriai,...

Rinkos
2019.03.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau