Lietuva per 10 metų gali tapti visuomene be grynųjų pinigų

Publikuota: 2018-05-29
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Revolut“ Baltijos regiono vadovas

Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių. Vien 2017-ais metais, operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5% ir sudarė daugiau kaip 522,4 milijardo operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 šis skaičius išaugs iki 725 milijardų.

Verslai, o ypač finansinės institucijos, turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis, kadangi viskas juda link gyvenimo be grynųjų pinigų. Išpopuliarėjus bekontakčiams ir mobiliesiems mokėjimams, galima tikėtis, kad Lietuva gali tapti visuomene be grynųjų jau per ateinančius 10 metų.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarėjimą lemia greitis, patogumas ir saugumas, taip pat ir nusistovėjusi nuomonė, kad tokie atsiskaitymai ne tik paspartina paslaugų teikimą, bet ir padeda sumažinti nusikaltimų riziką, ypač vagysčių. Bene geriausias būdas garantuoti saugius atsiskaitymus internetu – tai vienkartinės virtualios kortelės, kurios susinaikina iškart, vos tik atlikus mokėjimą. Jų vietoje sugeneruojami naujos kortelės duomenys, tad du kartus atsiskaityti ta pačia kortele, ar panaudoti jos duomenis, yra neįmanoma. Be to, kad pasibaigtų visos galimos 16-os skaitmenų kombinacijos, prireiks dar maždaug 800 metų. 

Europoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais lydere galima laikyti Švediją, kurioje net 36% populiacijos teigia, kad jie niekada nenaudoja grynųjų pinigų, o 25% švedų juos naudoja tik kartą per savaitę - dar 2013-ais metais šis skaičius siekė 63%. Atsiskaitymai grynaisiais Švedijos parduotuvėse dabar sudaro mažiau nei 20% visų atsiskaitymų, ir šiuo metu grynųjų pinigų kiekis rinkoje yra mažiausias nuo 1990-ų metų.

Jei Lietuva iš tiesų nori pereiti prie sistemos be grynųjų, labai svarbu ir toliau vystyti technologijas, kurios leis tobulinti bekontakčius atsiskaitymus - daryti juos kuo patogesnius prekybininkams, net tokiose vietose, kaip maisto furgonėliai ar prekyba įvairių miesto švenčių ir mugių metu. Jau šiandien egzistuoja įvairūs fintech startuolių sprendimai, kurie leidžia pinigus mobiliuoju telefonu akimirksniu pervesti bet kam, kas yra netoliese – siuntėjas ir gavėjas net neturi turėti vienas kito telefono numerio ar kitų asmens duomenų, taigi, laimėjimas trigubai: užtikrinamas asmens duomenų privatumas, išvengiama grynųjų poreikio, o taip pat – nebereikia net kortelių ir jų skaitytuvų. 

Be abejo, Lietuvos infrastruktūra yra gerokai kitokia nei Švedijos, be to, didiesiems bankams dažnai trūksta lankstumo siekiant įgyvendinti tokias inovacijas, kurių reikia efektyviam gyvenimui be grynųjų. Taip pat, ne visi gyventojai iki šiol pasitiki tradiciniais bankais ar kitomis finansinėmis institucijomis, kad patikėtų joms valdyti visus savo pinigus ar informaciją. 

Be to, lietuviai vis dar jaučia gana stiprų prisirišimą prie grynųjų - net ir ta gyventojų dalis, kuri juos naudoja ypač retai, greičiausiai pasisakytų už grynųjų atsisakymą palaipsniui. Didelė visuomenės dalis, ypač vyresni piliečiai, vis dar turi ribotą priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, todėl labai svarbu kartu su bet kokiais pokyčiais užsiimti ir žmonių švietimu, kad perėjimas prie gyvenimo be grynųjų pinigų būtų kuo sklandesnis. 

Nors ir palengva, tačiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais retėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko užsakytos apklausos duomenimis, 2017-ais metais dieną prieš apklausą 13% respondentų atsiskaitinėjo tik mokėjimo kortele, tuo tarpu 2016-ais tą patį atsakė 10%. Matoma ir tai, kad mokėjimo korteles lietuviai renkasi ir didėjant atsiskaitymo sumai - mokant daugiau, nei 25 Eur, absoliuti dauguma atsakė teikiantys pirmenybę kortelėms, o ne gryniesiems. Be to, net 60% mokėjimo korteles vertina dėl atsiskaitymo jomis saugumo (gryniesiems tai priskyrė 20% respondentų).

Judėjimas link gyvenimo be grynųjų vyksta ne tik Europoje - panašios tendencijos pastebimos ir tokiose šalyse, kaip Singapūras, Kinija ir Kanada, kur net 56% visų atsiskaitymų yra atliekami ne grynaisiais. 

Didelė dalis svarbių pokyčių visuomenėje vyksta keičiantis žmonių įpročiams. Kuo toliau, tuo labiau vertiname greitus ir patogius sprendimus, o dėl technologijų negrynųjų pinigų operacijos tampa ne tik patogesnės, bet ir saugesnės nei atsiskaitymai grynaisiais. Be to, skaitmeniniai bankai sukuria daug naujų galimybių įgalinti papildomą saugumo sluoksnį atsiskaitant kortelėmis, kadangi savo kortelių ir sąskaitų saugumo parametrus dabar galima patiems valdyti savo išmaniuosiuose telefonuose. Lietuviai demonstruoja vis labiau augantį imlumą naujoms technologijoms ir fintech startuolių siūlomiems sprendimams, todėl visuomenės be grynųjų vizija tikrai nėra tolima ar utopinė. Greičiau - tikėtina ir sveikintina.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investicijos į paskolas su NT užstatu: perspėja dėl rizikų 1

Lietuvoje daugėjant NT sutelktinio investavimo platformų, investuotojai į šią sritį neria neretai...

Rinkos
10:48
Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime 10

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“...

Rinkos
10:04
„Revolut“ tampa banku 20

JK finansinių paslaugų startuoliui „Revolut“ Lietuvos banko teikimu išduotos specializuoto banko ir...

Rinkos
08:01
„East Capital“ tikriausiai pardavė valdytas „Utenos trikotažo“ akcijas

Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Asset Management“ tikriausiai pardavė turėtas koncerno SBA...

Rinkos
2018.12.12
Apyvartą išpūtė stambūs sandoriai Premium 1

Europos biržose trečiadienį toliau išsilaikė pagerėjusios nuotaikos, o Baltijos biržose sulaukta stambesnių...

Rinkos
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
SEB investuotojams: recesijos tikimybė – maža 18

Pasaulis gal ir pasiekė ekonomikos ir įmonių pajamų augimo tempo piką, tačiau recesijos tikimybė išlieka maža.

Rinkos
2018.12.12
Investavimas: kur dingo Kalėdų senelio akcijų ralis Premium 1

Daugeliui investuotojų 2018-ieji sugadino ne vieną nervų ląstelę, tad tradiciniu laikomas Kalėdų senelio...

Rinkos
2018.12.12
Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais 11

2018 metai nebuvo tie, kai vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas (angl. security token...

Rinkos
2018.12.12
Rinkose pasitaisė nuotaikos, Baltijoje atsigavo apyvartos Premium

Į metų pabaigą portfelius peržiūrintys ar mokesčius optimizuojantys rinkos dalyviai suaktyvino prekybą...

Rinkos
2018.12.11
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
„Vilniaus prekyba“ ketina įsigyti mokėjimų įmonę „Sollo“

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ už...

Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
Panevėžio statybos trestas įsteigė naują įmonę

AB Panevėžio statybos trestas (PST) gruodžio pradžioje įsteigė antrinę UAB „Hustal“, kuri koncentruosis į...

Statyba ir NT
2018.12.11
Britų „Inchcape“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą leidimo įsigyti „Krasta Auto“ 3

Jungtinės Karalystės automobilių prekybos ir remonto grupė „Inchcape“, Lietuvoje turinti antrinę įmonę...

Rinkos
2018.12.11
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 3

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Verslo aplinka
2018.12.11
Baltijos rinkose akcijas judino vietinės aktualijos Premium

Baltijos akcijų rinkose „Tallink“ akcijos pirmadienį pigo išsikvėpus lūkesčiams dėl pakvitavimų, o „Grindeks“...

Rinkos
2018.12.10
Pranešimai dėl „Brexit“ sutarties smukdo svarą iki 18 mėnesių žemumų

Svaras sterlingų pirmadienį pastebimai pinga po pranešimų, kad JK premjerė atšauks parlamente numatytą...

Rinkos
2018.12.10
Lukas investuoja: kiek aš bijau ir kiek noriu 44

Jau susiradau priemonę ir būdą, kaip investuosiu, ir, jau besiruošiant nerti į rinkas, prisiminiau, kad dar...

Lukas investuoja
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau