Lietuva per 10 metų gali tapti visuomene be grynųjų pinigų

Publikuota: 2018-05-29
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Revolut“ Baltijos regiono vadovas

Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių. Vien 2017-ais metais, operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5% ir sudarė daugiau kaip 522,4 milijardo operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 šis skaičius išaugs iki 725 milijardų.

Verslai, o ypač finansinės institucijos, turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis, kadangi viskas juda link gyvenimo be grynųjų pinigų. Išpopuliarėjus bekontakčiams ir mobiliesiems mokėjimams, galima tikėtis, kad Lietuva gali tapti visuomene be grynųjų jau per ateinančius 10 metų.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarėjimą lemia greitis, patogumas ir saugumas, taip pat ir nusistovėjusi nuomonė, kad tokie atsiskaitymai ne tik paspartina paslaugų teikimą, bet ir padeda sumažinti nusikaltimų riziką, ypač vagysčių. Bene geriausias būdas garantuoti saugius atsiskaitymus internetu – tai vienkartinės virtualios kortelės, kurios susinaikina iškart, vos tik atlikus mokėjimą. Jų vietoje sugeneruojami naujos kortelės duomenys, tad du kartus atsiskaityti ta pačia kortele, ar panaudoti jos duomenis, yra neįmanoma. Be to, kad pasibaigtų visos galimos 16-os skaitmenų kombinacijos, prireiks dar maždaug 800 metų. 

Europoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais lydere galima laikyti Švediją, kurioje net 36% populiacijos teigia, kad jie niekada nenaudoja grynųjų pinigų, o 25% švedų juos naudoja tik kartą per savaitę - dar 2013-ais metais šis skaičius siekė 63%. Atsiskaitymai grynaisiais Švedijos parduotuvėse dabar sudaro mažiau nei 20% visų atsiskaitymų, ir šiuo metu grynųjų pinigų kiekis rinkoje yra mažiausias nuo 1990-ų metų.

Jei Lietuva iš tiesų nori pereiti prie sistemos be grynųjų, labai svarbu ir toliau vystyti technologijas, kurios leis tobulinti bekontakčius atsiskaitymus - daryti juos kuo patogesnius prekybininkams, net tokiose vietose, kaip maisto furgonėliai ar prekyba įvairių miesto švenčių ir mugių metu. Jau šiandien egzistuoja įvairūs fintech startuolių sprendimai, kurie leidžia pinigus mobiliuoju telefonu akimirksniu pervesti bet kam, kas yra netoliese – siuntėjas ir gavėjas net neturi turėti vienas kito telefono numerio ar kitų asmens duomenų, taigi, laimėjimas trigubai: užtikrinamas asmens duomenų privatumas, išvengiama grynųjų poreikio, o taip pat – nebereikia net kortelių ir jų skaitytuvų. 

Be abejo, Lietuvos infrastruktūra yra gerokai kitokia nei Švedijos, be to, didiesiems bankams dažnai trūksta lankstumo siekiant įgyvendinti tokias inovacijas, kurių reikia efektyviam gyvenimui be grynųjų. Taip pat, ne visi gyventojai iki šiol pasitiki tradiciniais bankais ar kitomis finansinėmis institucijomis, kad patikėtų joms valdyti visus savo pinigus ar informaciją. 

Be to, lietuviai vis dar jaučia gana stiprų prisirišimą prie grynųjų - net ir ta gyventojų dalis, kuri juos naudoja ypač retai, greičiausiai pasisakytų už grynųjų atsisakymą palaipsniui. Didelė visuomenės dalis, ypač vyresni piliečiai, vis dar turi ribotą priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, todėl labai svarbu kartu su bet kokiais pokyčiais užsiimti ir žmonių švietimu, kad perėjimas prie gyvenimo be grynųjų pinigų būtų kuo sklandesnis. 

Nors ir palengva, tačiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais retėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko užsakytos apklausos duomenimis, 2017-ais metais dieną prieš apklausą 13% respondentų atsiskaitinėjo tik mokėjimo kortele, tuo tarpu 2016-ais tą patį atsakė 10%. Matoma ir tai, kad mokėjimo korteles lietuviai renkasi ir didėjant atsiskaitymo sumai - mokant daugiau, nei 25 Eur, absoliuti dauguma atsakė teikiantys pirmenybę kortelėms, o ne gryniesiems. Be to, net 60% mokėjimo korteles vertina dėl atsiskaitymo jomis saugumo (gryniesiems tai priskyrė 20% respondentų).

Judėjimas link gyvenimo be grynųjų vyksta ne tik Europoje - panašios tendencijos pastebimos ir tokiose šalyse, kaip Singapūras, Kinija ir Kanada, kur net 56% visų atsiskaitymų yra atliekami ne grynaisiais. 

Didelė dalis svarbių pokyčių visuomenėje vyksta keičiantis žmonių įpročiams. Kuo toliau, tuo labiau vertiname greitus ir patogius sprendimus, o dėl technologijų negrynųjų pinigų operacijos tampa ne tik patogesnės, bet ir saugesnės nei atsiskaitymai grynaisiais. Be to, skaitmeniniai bankai sukuria daug naujų galimybių įgalinti papildomą saugumo sluoksnį atsiskaitant kortelėmis, kadangi savo kortelių ir sąskaitų saugumo parametrus dabar galima patiems valdyti savo išmaniuosiuose telefonuose. Lietuviai demonstruoja vis labiau augantį imlumą naujoms technologijoms ir fintech startuolių siūlomiems sprendimams, todėl visuomenės be grynųjų vizija tikrai nėra tolima ar utopinė. Greičiau - tikėtina ir sveikintina.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB grupės vyriausiasis strategas: bijokite ne prekybos karų, o infliacijos Premium

Jo nuomone, prekybos karai pasaulinės ekonomikos nei kitąmet, nei vėlesniais metais, tikėtina,...

Rinkos
06:00
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 2

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
Rinkose – trapi stabilizacija 2

Akcijos Baltijos biržose daugiausiai brango, vietos investuotojams reaguojant į nuotaikas pasaulio rinkose.

Rinkos
2018.10.15
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15
Vyriausybė beveik 5 metams pasiskolino už 0,504%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,504%...

Rinkos
2018.10.15
SEB investuotojams: dar šiek tiek augsime

Praeitą savaitę įvykęs didžiausias nuo vasario akcijų išpardavimas natūraliai kelia klausimų, ar jau ateina...

Rinkos
2018.10.15
Kinijos akcijų rinka – žemiausiame nuo 2014 m. taške

Kinijos akcijų indeksas „Shanghai Composite“ nusirito iki žemiausio lygio nuo 2014 m. lapkričio.

Rinkos
2018.10.15
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
„INVL Asset Management“ fondo milžino pirmoji investicija – medicinos klinikų verslas 1

Investicijų valdymo „INVL Asset Management“ privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth...

Rinkos
2018.10.12
Atšokimas įvyko – atsigavimo banga užliejo biržas Premium 1

Po itin įtemptos savaitės į savaitgalį investuotojai žengia pozityvesnėmis nuotaikomis – Azijoje...

Rinkos
2018.10.12
„Luminor“ obligacijų rinkoje pasiskolino 350 mln. Eur už 1,6039% 8

„Luminor“ bankas išsiplatino 350 mln. Eur 3 metų trukmės neužtikrintų obligacijų emisiją su 1,603913%...

Rinkos
2018.10.12
Prekybos karą kol kas laimi Kinija 11

Jei JAV ir Kinijos prekybos karas iš tiesų vyksta, tai bent jau pirmąjį mūšį kol kas akivaizdžiai laimi...

Rinkos
2018.10.12
JAV akcijoms atšokti nepavyko 10

Po smarkaus išsipardavimo trečiadienį, ketvirtadienį nuosmukis JAV akcijų rinkoje prasitęsė. Išsipardavimas...

Rinkos
2018.10.12
Siūlo susilaikyti nuo vienadienių išvadų dėl akcijų kritimo Premium 9

Baltijos biržos dėl likvidumo stokos ir dydžio akcijų indeksai krito smarkiau nei Europoje. Panikuojantiems...

Rinkos
2018.10.11
FAANG akcijoms spaudimas tęsiasi 1

Išvakarėse stiprų išpardavimą patyrusių populiariausių JAV technologijų akcijų laukia dar įtempta diena.

Rinkos
2018.10.11
Buvęs „Danske Bank“ verslo bankininkystės vadovas prisijungė prie „Redgate Capital“

Dinas Petrikas, buvęs „Danske Bank“ Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas, prisijungė prie Estijos...

Rinkos
2018.10.11
Kriptovaliutų rinkoje aptarinėjami „banginių“ judesiai 1

Ketvirtadienis įtempta diena buvo ne tik investuotojams į akcijas, bet ir į kriptovaliutas.

Rinkos
2018.10.11
Ne visi analitikai Lietuvoje pasiduoda panikai: įžvelgia korekcijos naudą Premium 1

Pasaulio akcijų rinkose ūžiant korekcijai, ne visi investicijų valdytojai pasiduoda panikai – vieni kalba,...

Rinkos
2018.10.11
Siekiama uždrausti vekselius pasiskolinusiems vartojimui Premium

Seime kelią skinasi pataisos, kuriomis siekiama uždrausti vekselių naudojimą vartojimo kreditavimo srityse.

Rinkos
2018.10.11
„BaltCap“ perka kogeneracinę elektrinę Latvijoje

Privačių ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ iš Latvijos...

Energetika
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau