Lietuva per 10 metų gali tapti visuomene be grynųjų pinigų

Publikuota: 2018-05-29
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Revolut“ Baltijos regiono vadovas

Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių. Vien 2017-ais metais, operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5% ir sudarė daugiau kaip 522,4 milijardo operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 šis skaičius išaugs iki 725 milijardų.

Verslai, o ypač finansinės institucijos, turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis, kadangi viskas juda link gyvenimo be grynųjų pinigų. Išpopuliarėjus bekontakčiams ir mobiliesiems mokėjimams, galima tikėtis, kad Lietuva gali tapti visuomene be grynųjų jau per ateinančius 10 metų.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarėjimą lemia greitis, patogumas ir saugumas, taip pat ir nusistovėjusi nuomonė, kad tokie atsiskaitymai ne tik paspartina paslaugų teikimą, bet ir padeda sumažinti nusikaltimų riziką, ypač vagysčių. Bene geriausias būdas garantuoti saugius atsiskaitymus internetu – tai vienkartinės virtualios kortelės, kurios susinaikina iškart, vos tik atlikus mokėjimą. Jų vietoje sugeneruojami naujos kortelės duomenys, tad du kartus atsiskaityti ta pačia kortele, ar panaudoti jos duomenis, yra neįmanoma. Be to, kad pasibaigtų visos galimos 16-os skaitmenų kombinacijos, prireiks dar maždaug 800 metų. 

Europoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais lydere galima laikyti Švediją, kurioje net 36% populiacijos teigia, kad jie niekada nenaudoja grynųjų pinigų, o 25% švedų juos naudoja tik kartą per savaitę - dar 2013-ais metais šis skaičius siekė 63%. Atsiskaitymai grynaisiais Švedijos parduotuvėse dabar sudaro mažiau nei 20% visų atsiskaitymų, ir šiuo metu grynųjų pinigų kiekis rinkoje yra mažiausias nuo 1990-ų metų.

Jei Lietuva iš tiesų nori pereiti prie sistemos be grynųjų, labai svarbu ir toliau vystyti technologijas, kurios leis tobulinti bekontakčius atsiskaitymus - daryti juos kuo patogesnius prekybininkams, net tokiose vietose, kaip maisto furgonėliai ar prekyba įvairių miesto švenčių ir mugių metu. Jau šiandien egzistuoja įvairūs fintech startuolių sprendimai, kurie leidžia pinigus mobiliuoju telefonu akimirksniu pervesti bet kam, kas yra netoliese – siuntėjas ir gavėjas net neturi turėti vienas kito telefono numerio ar kitų asmens duomenų, taigi, laimėjimas trigubai: užtikrinamas asmens duomenų privatumas, išvengiama grynųjų poreikio, o taip pat – nebereikia net kortelių ir jų skaitytuvų. 

Be abejo, Lietuvos infrastruktūra yra gerokai kitokia nei Švedijos, be to, didiesiems bankams dažnai trūksta lankstumo siekiant įgyvendinti tokias inovacijas, kurių reikia efektyviam gyvenimui be grynųjų. Taip pat, ne visi gyventojai iki šiol pasitiki tradiciniais bankais ar kitomis finansinėmis institucijomis, kad patikėtų joms valdyti visus savo pinigus ar informaciją. 

Be to, lietuviai vis dar jaučia gana stiprų prisirišimą prie grynųjų - net ir ta gyventojų dalis, kuri juos naudoja ypač retai, greičiausiai pasisakytų už grynųjų atsisakymą palaipsniui. Didelė visuomenės dalis, ypač vyresni piliečiai, vis dar turi ribotą priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, todėl labai svarbu kartu su bet kokiais pokyčiais užsiimti ir žmonių švietimu, kad perėjimas prie gyvenimo be grynųjų pinigų būtų kuo sklandesnis. 

Nors ir palengva, tačiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais retėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko užsakytos apklausos duomenimis, 2017-ais metais dieną prieš apklausą 13% respondentų atsiskaitinėjo tik mokėjimo kortele, tuo tarpu 2016-ais tą patį atsakė 10%. Matoma ir tai, kad mokėjimo korteles lietuviai renkasi ir didėjant atsiskaitymo sumai - mokant daugiau, nei 25 Eur, absoliuti dauguma atsakė teikiantys pirmenybę kortelėms, o ne gryniesiems. Be to, net 60% mokėjimo korteles vertina dėl atsiskaitymo jomis saugumo (gryniesiems tai priskyrė 20% respondentų).

Judėjimas link gyvenimo be grynųjų vyksta ne tik Europoje - panašios tendencijos pastebimos ir tokiose šalyse, kaip Singapūras, Kinija ir Kanada, kur net 56% visų atsiskaitymų yra atliekami ne grynaisiais. 

Didelė dalis svarbių pokyčių visuomenėje vyksta keičiantis žmonių įpročiams. Kuo toliau, tuo labiau vertiname greitus ir patogius sprendimus, o dėl technologijų negrynųjų pinigų operacijos tampa ne tik patogesnės, bet ir saugesnės nei atsiskaitymai grynaisiais. Be to, skaitmeniniai bankai sukuria daug naujų galimybių įgalinti papildomą saugumo sluoksnį atsiskaitant kortelėmis, kadangi savo kortelių ir sąskaitų saugumo parametrus dabar galima patiems valdyti savo išmaniuosiuose telefonuose. Lietuviai demonstruoja vis labiau augantį imlumą naujoms technologijoms ir fintech startuolių siūlomiems sprendimams, todėl visuomenės be grynųjų vizija tikrai nėra tolima ar utopinė. Greičiau - tikėtina ir sveikintina.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Grindeks“ sukurtas vaistas jau įvardijamas, kaip „sėkmės istorija“ 3

Populiaraus vaisto „Mildronate“ gamintoja Latvijos kompanija „Gindeks“ atlieka originalaus preparato...

Pramonė
2019.03.26
Europos biržose – gerų naujienų iš įmonių diena

Europos akcijų rinkose recesijos baimės antradienį nusikvėpė – jas nustelbė pozityvūs pavienių įmonių...

Rinkos
2019.03.26
Butas nuomai – investicijų karalius Lietuvoje 5

Pernai didžiausios grąžos Lietuvoje sulaukė investavusieji į būstą nuomai – ši turto klasė pernai pasiekė...

Rinkos
2019.03.26
„Salomon Securities” įsikūrė Vilniuje ir vilios „Brexit“ paveiktas įmones 4

„Salomon Securities“, bendrovė teikianti profesionalias konsultacijas finansų ir kapitalo rinkos...

Paslaugos
2019.03.26
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
2019.03.26
„Uber“ už 3,1 mlrd. USD perka konkurentą „Careem“ 2

JAV pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“ už 3,1 mlrd. USD perka tame pačiame segmente dirbančią Dubajuje...

Rinkos
2019.03.26
Savaitė biržose prasidėjo prastai

Vakarų Europos rinkose savaitė prasidėjo neigiamomis nuotaikomis, kurios persidavė ir į Baltijos rinkas.

Rinkos
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Obligacijų rinka pasiuntė dar vieną recesijos signalą 13

JAV skolos vertybinių popierių rinkoje įvyko tai, ko nematėme nuo 2007 m., ir kas išgąsdino investuotojus...

Rinkos
2019.03.25
Lukas investuoja: praplaukusi suspekuliavimo galimybė Premium 9

Nesu spekuliantas ir negaudau trumpalaikių bangų akcijų rinkoje. Bet kad jau pradėjau investuoti Baltijos...

Lukas investuoja
2019.03.25
Tauragės savivaldybė atkakli: vėl bando parduoti „Dunokų“ akcijas  

Viešo aukciono būdu Tauragėje parduodamos UAB „Dunokai“ akcijos. Aukcionas bus rengiamas jau ketvirtą kartą.

Gazelė
2019.03.25
Biržoje neblėsta susidomėjimas Šiaulių banko akcijomis 8

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje penktadienį toliau aktyviai prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista...

Rinkos
2019.03.22
Buvusio „Yahoo“ viceprezidento įmonė sukirto rankomis su I. Laursu  Premium 13

Kasų ir prekybos valdymo sistemas smulkioms bei vidutinio dydžio įmonėms kurianti JAV kompanija „Talech“...

Paslaugos
2019.03.22
Investavimas: kanapių burbulas primena kriptovaliutų bumą 8

Daugelis investuotojų ir finansų ekspertų bando nuspėti, kada vėl įvyks ta didžioji finansų krizė, tačiau...

Rinkos
2019.03.22
Tėškė lauk „Baltikos“ akcijas: -12% Premium

Estijos drabužių prekybininkei „Baltikai“ pažėrus naujienų, investuotojai suskubo pardavinėti šios įmonės...

Rinkos
2019.03.21
„Baltika Lietuva“  vadovė apie naują koncepciją: atsiras trijų segmentų „Monton“  Premium

Pagrindinei „Baltika Lietuva“ bendrovei nusprendus apjungti tris prekių ženklus į vieną, nuo 2020 m.

Prekyba
2019.03.21
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
„Telia Lietuvą“ palieka dar vienas vadovų komandos narys 18

Iš pareigų traukiasi „Telia Lietuvos“ Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas. Tai vienas iš daugelio...

Vadyba
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
S. Skvernelis papasakojo, kaip investuoja ir ką mano apie biržą 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, šiuo metu savo santaupas laiko...

Rinkos
2019.03.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau