Vasiliauskas: koncentracija bankų sektoriuje auga

Publikuota: 2018-05-24
Atnaujinta 2018-05-24 14:30
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankų sektoriuje konkurencija mažėja, tačiau kreditavimo tendencijos išlieka augimo – tiek verslo, tiek namų ūkių finansavime.

Tai ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Koncentracija bankų sektoriuje didėja. Iš vienos pusės, mąsto ekonomijos prasme, efektyvumas nėra blogai. Bet konkurencijos dalykai kelia pavojų konkurencijos mažėjimui, o tai, be jokios abejonės, nėra gerai“, – sakė p. Vasiliauskas.

Tokie Lietuvos banko vadovo žodžiai prieštarauja „Swedbank“ grupės vadovės interviu VŽ neseniai išsakytai pozicijai, kad bankų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas nereiškia konkurencijos susitraukimo. Kaip žinia, dar prieš kelerius metus čia veikė penki tarptautiniai bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske Bank“, o dabar teliko trys: SEB, „Swedbank“, „Luminor“.

„Danske Bank“ neseniai nusprendė nebeteikti paslaugų naujiems vietinio verslo ir privačios bankininystės klientams, o esamiems, VŽ žiniomis, dažnai tiesiog pasiūlo susirasti kitą paslaugos teikėją.

Ponas Vasiliauskas spaudos konferencijoje atsakydamas į VŽ klausimą apie tokį konkurencijos imitavimą dėstė, kad paprastai iki šiol iš Lietuvos atsitraukiantys bankai perleisdavo klientų portfelius konkurentams.

„Kiek buvo rinkos persiskirstymo atvejų, tai portfelis visad būdavo perleidžiamas kitam žaidėjui. Šiuo atveju elgesį turbūt būtų galima pavadinti tiesiog kaip tipinį atsitraukiančio žaidėjo elgesį“, – sakė p. Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad bendrai Lietuvos bankų sektoriaus būklė yra gera, pelningumo rodikliai, ypač lyginant su likusia Europa, yra tikrai geri, o tai esą reiškia, kad bankai veikia efektyviai. Teigiama, kad bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai taip pat yra aukšti.

Kreditavimas auga

Lietuvos banko vadovas dėstė, kad šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, kreditavimas ne finansų įmonėms Lietuvoje augo 5,1%, o namų ūkiams – 7,3%.

„Kreditavimas yra augimo stadijoje, tiek kalbant apie įmonių, tie apie namų ūkių finansavimą“, – sakė p. Vasiliauskas, pažymėdamas, kad bankai noriau kredituoja mažas ir vidutines, o ne stambias įmones. Anot jo, tai reiškia, kad bankai yra linkę prisiimti daugiau rizikos ir tai yra gerai ekonomkai, kai smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos variklis.

„Be abejo, tai gali būti susiję ir su paklausa – galbūt stambioms įmonėms tiesiog mažiau finansvaimo reikia“, – sako p. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, mažų ir vidutinių įmonių kreditavimas šiemet pirmąjį ketvirtį augo 9,3%, stambių įmonių – 4,1%.

Teigiama, kad kreditavimas šiemet turėtų išlikti aktyvus, jį skatins augančios įmonių investicijos, geri verslo ir gyventojų lūkesčiai, stiprėjanti namų ūkių finansinė padėtis. Didelis būsto rinkos aktyvumas, anot Lietuvos banko, 2018 m. turėtų išlikti panašus, o kainos – augti nuosaikiau nei 2017 m. Nekilnojamojo turto rinką nuo perkaitimo pavojaus esą saugo lanksti naujų būstų pasiūla ir Lietuvos banko taikomi atsakingojo skolinimo reikalavimai.

Atspari sukrėtimams

Ponas Vasiliauskas taip pat pažymėjo, kad šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams, o Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą – gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi. Toks metas esą yra itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.

„Ekonomika atsigavusi, paskolų portfelis tvariai auga, bankai noriau teikia ne tik būsto ar didelių įmonių finansavimo paskolas – sparčiau už jas auga smulkaus bei vidutinio verslo paskolų portfelis. Tačiau šiuo metu svarbu neprarasti budrumo. Ekonomika vystosi cikliškai, dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkos dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, – teigė p. Vasiliauskas.

Pasak jo, svarbiausias prioritetas yra stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas – esą gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą, vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą.

Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5% anticiklinio kapitalo rezervą, t. y. apie 60 mln. Eur atsargą. Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad subalansuoto augimo laikais anticiklinio kapitalo rezervo norma turėtų siekti 1%, todėl dar šiemet planuojama iki šio lygmens padidinti minėtą kapitalo reikalavimą. Lietuvos banko teigimu, dauguma bankų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą, o kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad net jei šalies BVP smuktų daugiau nei 7%, o NT kainos – daugiau nei 20%, bankai sugebėtų sugerti 835 mln. Eur nuostolį, o papildomas kapitalo poreikis būtų palyginti mažas ir siektų 3 mln. Eur. Be to, bankai turimu turtu esą gebėtų padengti 28% indėlių sumažėjimą.

Rizikos faktoriai

Didžiausią riziką šalies finansų sistemai, pasak Lietuvos banko, tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės tų šalių bankams, taip pat jų kontroliuojamiems bankams Lietuvoje. Tokio scenarijaus sukelti ekonominiai ir finansinio stabilumo sunkumai esą turėtų pasekmių ir mūsų šalyje. Šiaurės šalių kapitalo bankai galėtų mažinti skolinimo apimtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, paskolų palūkanos padidėtų.

„Kol kas nekilnojamojo turto kainų korekcija Švedijoje yra nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, tačiau padėtį atidžiai stebime. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo, ir šiuo metu iš esmės veikla finansuojama ne paskolomis iš patronuojančių bankų, kaip buvo prieš ankstesnę krizę, bet vietoje pritrauktais indėliais“, – sakė p. Vasiliauskas.

Pasak jo, vienas svarbiausių iššūkių finansų sistemai – kibernetinio saugumo užtikrinimas, nes elektroninių incidentų skaičius šalyje vis dar auga, o galima kibernetinių nusikaltimų žala pačių finansų rinkos dalyvių laikoma viena didžiausia rizikų šalyje. Lietuvos bankas, kaip teigiama, pirmasis euro zonoje atliko kibernetines pratybas, įvertino bankų atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir identifikavo tobulintinas sritis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Geri rezultatai neįtikina Baltijos investuotojų Premium 2

Geri įmonių rezultatai ir didžiąją dienos dalį Europoje vyravusios teigiamos nuotaikos nebuvo paskata...

Rinkos
18:11
JAV įmonių rezultatai – geresni nei analitikų lūkesčiai

Užpraeitą savaitę JAV biržose stebėtas didžiausias nuo šių metų vasario akcijų išpardavimas, panašu, nelabai...

Rinkos
16:19
Vyriausybė pusdevintų metų pasiskolino už 1,132% 2

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir 6 mėnesiams tepasiskolino 4 mln. Eur už vidutines 1,132%...

Rinkos
12:47
Mėnesio sandoris: didžiausios draudimo brokerių įmonės pirkinys   2

Didžiausia pasaulyje draudimo brokerių bendrovė „Marsh & McLennan“ rugsėjo 18 d. pranešė apie 4,3 mlrd. GBP...

Rinkos
2018.10.20
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Penktadienį „Telia Lietuvos“ rezultatai biržoje liko nelaistyti Premium

Baltijos biržoje išlieka pasyvumas, kurio neišjudino ir gerais apibūdinti „Telia Lietuvos“ rezultatai.

Rinkos
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
P. Poderskis: Vilniui vertėtų savivaldybės įmones atvesti į biržą 15

Vilniaus miesto savivaldybei vertėtų kai kurias savivaldybės įmones dalinai privatizuoti ir atvesti į akcijų...

Rinkos
2018.10.19
Išrinkti svarbiausi Baltijos šalių metų įsigijimo sandoriai

Taline paskelbti Baltijos įmonių įsigijimų ir susijungimų ir privataus kapitalo apdovanojimų nugalėtojai.

Rinkos
2018.10.19
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium 2

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
2018.10.19
„Eika Asset Management“ kuria komercinio NT fondą Premium 2

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos įmonių grupei „Eika“ priklausanti investicijų valdymo bendrovė...

Statyba ir NT
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Naujas „Eften“ fondas į NT Baltijos šalyse pasiruošęs investuoti 300 mln. Eur 1

Kompanija „EfTEN Capital“ į naują fondą „Usaldusfond EfTEN Real Estate Fund 4“ pirmuoju etapu iš institucinių...

Statyba ir NT
2018.10.18
Biržoje būriavosi tik apie flagmanų akcijas 1

Baltijos biržose investuotojai pasyvioje prekyboje lūkuriuoja pirmųjų įmonių trečiojo ketvirčio rezultatų.

Rinkos
2018.10.18
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų 11

Investicijų bendrovei „Lewben Investment Management“, planavusiai su biurų kompleksu „Verslo trikampis“...

Rinkos
2018.10.17
Vyriausybė investiciniams fondams Lietuvoje žada vienas palankiausių sąlygų ES 2

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį patvirtino fondų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimams, kurie esą...

Rinkos
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau