Vasiliauskas: koncentracija bankų sektoriuje auga

Publikuota: 2018-05-24
Atnaujinta 2018-05-24 14:30
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigleytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankų sektoriuje konkurencija mažėja, tačiau kreditavimo tendencijos išlieka augimo – tiek verslo, tiek namų ūkių finansavime.

Tai ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Koncentracija bankų sektoriuje didėja. Iš vienos pusės, mąsto ekonomijos prasme, efektyvumas nėra blogai. Bet konkurencijos dalykai kelia pavojų konkurencijos mažėjimui, o tai, be jokios abejonės, nėra gerai“, – sakė p. Vasiliauskas.

Tokie Lietuvos banko vadovo žodžiai prieštarauja „Swedbank“ grupės vadovės interviu VŽ neseniai išsakytai pozicijai, kad bankų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas nereiškia konkurencijos susitraukimo. Kaip žinia, dar prieš kelerius metus čia veikė penki tarptautiniai bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske Bank“, o dabar teliko trys: SEB, „Swedbank“, „Luminor“.

„Danske Bank“ neseniai nusprendė nebeteikti paslaugų naujiems vietinio verslo ir privačios bankininystės klientams, o esamiems, VŽ žiniomis, dažnai tiesiog pasiūlo susirasti kitą paslaugos teikėją.

Ponas Vasiliauskas spaudos konferencijoje atsakydamas į VŽ klausimą apie tokį konkurencijos imitavimą dėstė, kad paprastai iki šiol iš Lietuvos atsitraukiantys bankai perleisdavo klientų portfelius konkurentams.

„Kiek buvo rinkos persiskirstymo atvejų, tai portfelis visad būdavo perleidžiamas kitam žaidėjui. Šiuo atveju elgesį turbūt būtų galima pavadinti tiesiog kaip tipinį atsitraukiančio žaidėjo elgesį“, – sakė p. Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad bendrai Lietuvos bankų sektoriaus būklė yra gera, pelningumo rodikliai, ypač lyginant su likusia Europa, yra tikrai geri, o tai esą reiškia, kad bankai veikia efektyviai. Teigiama, kad bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliai taip pat yra aukšti.

Kreditavimas auga

Lietuvos banko vadovas dėstė, kad šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, kreditavimas ne finansų įmonėms Lietuvoje augo 5,1%, o namų ūkiams – 7,3%.

„Kreditavimas yra augimo stadijoje, tiek kalbant apie įmonių, tie apie namų ūkių finansavimą“, – sakė p. Vasiliauskas, pažymėdamas, kad bankai noriau kredituoja mažas ir vidutines, o ne stambias įmones. Anot jo, tai reiškia, kad bankai yra linkę prisiimti daugiau rizikos ir tai yra gerai ekonomkai, kai smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos variklis.

„Be abejo, tai gali būti susiję ir su paklausa – galbūt stambioms įmonėms tiesiog mažiau finansvaimo reikia“, – sako p. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, mažų ir vidutinių įmonių kreditavimas šiemet pirmąjį ketvirtį augo 9,3%, stambių įmonių – 4,1%.

Teigiama, kad kreditavimas šiemet turėtų išlikti aktyvus, jį skatins augančios įmonių investicijos, geri verslo ir gyventojų lūkesčiai, stiprėjanti namų ūkių finansinė padėtis. Didelis būsto rinkos aktyvumas, anot Lietuvos banko, 2018 m. turėtų išlikti panašus, o kainos – augti nuosaikiau nei 2017 m. Nekilnojamojo turto rinką nuo perkaitimo pavojaus esą saugo lanksti naujų būstų pasiūla ir Lietuvos banko taikomi atsakingojo skolinimo reikalavimai.

Atspari sukrėtimams

Ponas Vasiliauskas taip pat pažymėjo, kad šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams, o Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą – gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi. Toks metas esą yra itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.

„Ekonomika atsigavusi, paskolų portfelis tvariai auga, bankai noriau teikia ne tik būsto ar didelių įmonių finansavimo paskolas – sparčiau už jas auga smulkaus bei vidutinio verslo paskolų portfelis. Tačiau šiuo metu svarbu neprarasti budrumo. Ekonomika vystosi cikliškai, dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkos dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, – teigė p. Vasiliauskas.

Pasak jo, svarbiausias prioritetas yra stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas – esą gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą, vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą.

Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5% anticiklinio kapitalo rezervą, t. y. apie 60 mln. Eur atsargą. Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad subalansuoto augimo laikais anticiklinio kapitalo rezervo norma turėtų siekti 1%, todėl dar šiemet planuojama iki šio lygmens padidinti minėtą kapitalo reikalavimą. Lietuvos banko teigimu, dauguma bankų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą, o kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad net jei šalies BVP smuktų daugiau nei 7%, o NT kainos – daugiau nei 20%, bankai sugebėtų sugerti 835 mln. Eur nuostolį, o papildomas kapitalo poreikis būtų palyginti mažas ir siektų 3 mln. Eur. Be to, bankai turimu turtu esą gebėtų padengti 28% indėlių sumažėjimą.

Rizikos faktoriai

Didžiausią riziką šalies finansų sistemai, pasak Lietuvos banko, tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės tų šalių bankams, taip pat jų kontroliuojamiems bankams Lietuvoje. Tokio scenarijaus sukelti ekonominiai ir finansinio stabilumo sunkumai esą turėtų pasekmių ir mūsų šalyje. Šiaurės šalių kapitalo bankai galėtų mažinti skolinimo apimtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, paskolų palūkanos padidėtų.

„Kol kas nekilnojamojo turto kainų korekcija Švedijoje yra nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, tačiau padėtį atidžiai stebime. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo, ir šiuo metu iš esmės veikla finansuojama ne paskolomis iš patronuojančių bankų, kaip buvo prieš ankstesnę krizę, bet vietoje pritrauktais indėliais“, – sakė p. Vasiliauskas.

Pasak jo, vienas svarbiausių iššūkių finansų sistemai – kibernetinio saugumo užtikrinimas, nes elektroninių incidentų skaičius šalyje vis dar auga, o galima kibernetinių nusikaltimų žala pačių finansų rinkos dalyvių laikoma viena didžiausia rizikų šalyje. Lietuvos bankas, kaip teigiama, pirmasis euro zonoje atliko kibernetines pratybas, įvertino bankų atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir identifikavo tobulintinas sritis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 7

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
13:46
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
13:11
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 34

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Kinijos ekonomika auga lėčiausiai nuo 1990-ųjų 3

Kinijos ekonomika pernai augo 6,6% – lėčiausiai nuo 1990 metų.

Rinkos
09:28
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
Tauragės butų ūkį perka „Icor“ grupės įmonė 5

Tauragės rajono savivaldybei priklausančios bendrovės Tauragės butų ūkis 100% akcijų už 1,215 mln. Eur perka...

Rinkos
2019.01.18
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur 3

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18
Biržų optimizmui pakurstyti užteko vieno straipsnio 5

Azijos, Europos, o vėliau ir atsidariusioms JAV biržoms užteko vos vienos pozityvios žinios dėl JAV ir...

Rinkos
2019.01.18
JAV biržoms – geriausia nuo 1987-ųjų metų pradžia

JAV akcijų biržoms šių metų pradžia tokia gera, kokia nebuvo jau 32 metus.

Rinkos
2019.01.18
SEB: požiūris į rizikingas investicijas – teigiamas 5

Pasaulio finansų rinkoms pernai išgyvenus prasčiausius nuo 2008-ųjų metus, abejonių, kad augimo pikas jau...

Rinkos
2019.01.18
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
Sandorių rinka: po rekordinių metų – atoslūgio lūkesčiai Premium

Baltijos šalių įmonių įsigijimų rinka pernai užkaito iki visų laikų rekordo pagal sandorių skaičių, o pagal...

Rinkos
2019.01.18
Šiaulių banko pozicijoje – vienu pasiūlos veiksniu mažiau Premium

Paskutinę viešo Šiaulių banko akcijų pardavimo aukciono dieną prekyba biržoje banko akcijomis atkuto, atėjus...

Rinkos
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17
Mirė „Vanguard“ įkūrėjas ir indeksinio investavimo tėvas J. Bogle 5

Eidamas 90-uosius mirė Jackas Bogle‘as, vienos didžiausių investicijų valdymo grupės „Vanguard“ įkūrėjas ir...

Rinkos
2019.01.17
Didžiosios pensijų fondų turto kraustynės: kaupimas senjorystei su daugiau adrenalino Premium 4

Antros pakopos pensijų sistemai pereinant prie privalomos gyvenimo ciklo investavimo strategijos, fondų...

Rinkos
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Keičiasi „Novaturo“ vadovas 9

Kelionių operatoriaus „Novaturas“ vadovas Linas Aldonis palieka bendrovę, jį keičia Audronė Keinytė.

Vadyba
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau