Bankų pelnas susitraukė pirmą kartą per trejus metus

Publikuota: 2018-03-27
Atnaujinta 2018-03-27 11:55
Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 239,7 mln. Eur grynojo pelno – 4,6% mažiau nei 2016 m., kai pelnas sudarė 251,2 mln. Eur.

Didžiąją pelno dalį sugeneravo dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, kurios pernai pasistiebė 10,2%, iki 404,6 mln. Eur. Didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių – 17%, iki 204,5 mln. Eur. 

Visgi bendras grynasis pelnas pirmą kartą nuo 2014 m. susitraukė, o Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tą antradienį spaudos konferencijoje aiškino net keliomis priežastimis.

„Pelnas pirmiausiai mažėjo dėl dviejų bankų – DNB ir „Nordea“ – susijungimo. Konkrečiau – „Nordea“ banko skyriaus pelnas metų bėgyje transformavosi į „Luminor“ banko kapitalą. Antras veiksnys – DNB nurašė su IT sistemų pokyčiais susijusias išlaidas ir dėl to skaičiavo metinį nuostolį. Be to, „Danske“ bankas priėmė sprendimą pagreitinti savo turimų sistemų amortizaciją. Dėl to leidžiamų atskaitymų suma išaugo ir čia turėtų būti dėmesys iš mokesčių administratoriaus“, – kalbėjo p. Vasiliauskas.

Bankų turtas lyginamuoju laikotarpiu paaugo 6,1%, nuo 25,8 mlrd. iki 27,3 mlrd. Eur, antradienį paskelbė Lietuvos bankas.

Paskolos augo

Skaičiuojama, kad gyventojams suteiktų paskolų vertė per metus išaugo beveik dešimtadaliu, iki 8,80 mlrd. Eur, arba istoriškai didžiausio lygio, verslui – beveik 7,5%, iki 9,2 mlrd. Eur. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo daugiau kaip 700 mln. Eur.

Teigiama, kad iš verslo pernai aktyviausiai kredituotos prekybos, transporto gamybos įmonės. Tačiau mažėjo paskolos NT vystytojams ir statybų įmonėms. Paskolos stambiosioms įmonėms pernai augo 4,4%, iki 5,1 mlrd. Eur, o smulkiajam ir vidutiniam verslui – 10,4%, iki 3,6 mlrd. Eur.

Bendra paskolų vertė pernai padidėjo 3,2% (daugiau kaip 0,5 mlrd. Eur). Teigiama, kad mažesnį bendrą augimą lėmė tai, kad valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms suteiktų paskolų vertė sumažėjo 0,8 mlrd. Eur.

„Paskolos įmonėms augo daugiau nei 600 mln. Eur, namų ūkiams – irgi augo, maždaug 740 mln. Eur, bet valdžios sektoriui susitraukė maždaug 340 mln. Eur,  kaip ir finansų įstaigoms kiek susitraukė. Tai bendras padidėjimas sudaro beveik 570 mln. Eur. Čia svarbu pažymėti, kad „Sodra“ išėjo iš bankų klientų kaip skolininkas ir finansų įstaigos taip pat, bet realiai ekonomikai skolinimas vyko ir pakankamai aktyviai“, – kalbėjo p. Vasiliauskas.

Klientų indėlių suma pernai bankuose toliau augo beveik 7% (1,3 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 20 mlrd. Eur. Prie indėlių augimo daugiausia – dviem trečdaliais sumos – prisidėjo gyventojai.

Ponas Vasiliauskas dėstė, kad dėl infliacijos indėliai sąskaitose pernai nuvertėjo maždaug 3%.

Pigiai administruojami

Lietuvos banko vadovas skaičiuoja, kad šalies bankų nuosavybės grąža pernai sudarė apie 10% ir, lyginant su Vakarų Europos bankais, buvo maždaug dvigubai didesnė.

„Tačiau, tarkime, Švedijoje, kur veikia kontroliuojantieji bankai, nuosavybės grąža yra didesnė ir viršija 11%“, – kalbėjo p. Vasiliauskas, pažymintis, kad Lietuvos bankų administravimo išlaidos, palyginti su jų turtu, – tarp mažiausių visoje ES.

Lietuvos banko duomenimis, šalies bankų administravimo išlaidos, skaičiuojant nuo bankų turto, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė apie 0,2%. Palyginimui, Švedijoje šis rodiklis siekia apie 0,7%, Nyderlanduose – 1,7%.

Lietuvos bankas pastebi, kad blogų paskolų lygis šalies bankuose 2017 m. pabaigoje buvo sumažėjęs iki 3,1%, kai, palyginimui, dar 2010 m. sudarė 20%.

„Tai reiškia, kad bankai beveik išsivalė krizės palikimą“, – kalbėjo p. Vasiliauskas.

Pernai susijungus dviems bankams, keitėsi koncentracija rinkoje – trijų didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 73% iki 82%, paskolų – nuo 71% iki 83%.

Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,1%. Per šiuos metus bankai ir centrinės kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5% dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, tikimasi, kad taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams.

Ponas Vasiliauskas sakė, kad šiemet anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas gali būti padidintas iki 1%, tačiau dėl to dar esą bus sprendžiama vėliau.

Nauji žaidėjai

Lietuvoje nuo 2017 m. sausio atsirado galimybė steigti specializuotus bankus.

Teigiama, kad šiuo metu jau 3 įstaigos pateikė paraiškas tokiai licencijai gauti. Šiuo metu vieną paraišką (ją pateikė finansinių paslaugų startuolis „Revolut“) nagrinėja Europos centrinis bankas, iš kurio atsakymo tikimasi dar šiemet. Ponas Vasiliauskas sakė, kad specializuoto banko licencija taip pat aktyviai domisi persitvarkyti norinčios kredito unijos.

„Šiuo metu iš viso 25 įstaigos domisi specializuoto banko licencija“, – kalbėjo p. Vasiliauskas.

Prognozuojama, kad bankų kreditavimas šiemet augs 5,4%, iki 19,6 mlrd. Eur.

FOTOGALERIJA Bankų veiklos rezultatai 2017 m. (22 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Biržose nuotaikų fonas apniuko 1

Finansų rinkose atsinaujinusios baimės dėl pasaulio ūkio ateities antradienį daugelyje rinkų apkramtė akcijų...

Rinkos
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 16

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Verslo ir finansų elitą Davose apniko pesimizmas ir baimės Premium 9

Davose į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) susirinkę  verslo ir finansų pasaulio lyderiai draugijoje atrado...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 9

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21
Vyriausybė beveik 7 metams pasiskolino už 0,875% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 10 mėnesių pasiskolino 10 mln. Eur už vidutines 0,875%...

Rinkos
2019.01.21
Bankininkystės gigantai investuoja į sąskaitų finansavimo platformą 1

Didžiausia Europoje sąskaitų finansavimo platforma „MarketInvoice“ pirmadienį paskelbė pritraukusi banko...

Rinkos
2019.01.21
Lukas investuoja: vaikykimės sutaupymų – ne uždarbių 53

Trys iš keturių mano investicinių priemonių yra „Vanguard“ ETF fondai. Ir ačiū velioniui šių fondų įmonės...

Lukas investuoja
2019.01.21
Kinijos ekonomika auga lėčiausiai nuo 1990-ųjų 3

Kinijos ekonomika pernai augo 6,6% – lėčiausiai nuo 1990 metų.

Rinkos
2019.01.21
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
Tauragės butų ūkį perka „Icor“ grupės įmonė 5

Tauragės rajono savivaldybei priklausančios bendrovės Tauragės butų ūkis 100% akcijų už 1,215 mln. Eur perka...

Rinkos
2019.01.18
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur 3

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau