SEB globos „fintech“ startuolius – atidaro jiems skirtą inovacijų centrą

Teigiama, kad banko globojami startuoliai galės išbandyti naujas technologijas ir verslo modelius.

Planuojama, kad daugelis čia įsikursiančių startuolių kurs su finansinėmis technologijomis susijusias paslaugas arba dirbs su tokiomis inovacijomis, kaip dirbtinis intelektas, didelis kiekis duomenų (angl. „big data“) ar decentralizuota viešoji transakcijų saugojimo sistema („blockchain“). Startuolius atrinks ir jų veiklą prižiūrės investicinio fondo „Nextury Ventures“ valdytojai.

Daugiau kaip 300 kv.m. SEB banko inovacijų centras įsikurs Vilniaus Naujamiesčio rajone esančio prekybos ir paslaugų centro „Helios City“ patalpose, kur jau veikia SEB banko klientų aptarnavimo skyrius. 

Inovacijų centre veiks erdvė, kurioje startuoliams įrengta iki 20 darbo vietų, taip pat atskira erdvė bus skirta renginiams ir konferencijoms.

Trečioji inovacijų centro erdvė bus naudojama įgyvendinant SEB banko darbuotojams skirtą iniciatyvą „Darbuotojų laboratorija“. Tai Švedijoje ir Baltijos šalyse vykstanti SEB darbuotojų iniciatyva, kai įvairių sričių banko darbuotojai sprendžia išsikeltus uždavinius – kuria naują ar tobulina dabar teikiamą paslaugą klientams, siūlo, kaip pagerinti procesus.

Centrui vadovauja Andrius Bolšaitis, banke dirbantis daugiau nei 12 metų. Pastaruosius keletą metų p. Bolšaitis kūrė ir diegė skaitmeninius sprendimus ir technologines naujoves verslui, vadovaudamas SEB banko Skaitmeninės bankininkystės skyriui.  Teigiama, kad SEB bankas pernai panašų inovacijų centrą atidarė Estijoje, panašus centras veikia ir Švedijoje.

Konkurentai irgi nesnaudžia

VŽ rašė, kad pernai lapkritį savo atvirosios bankininkystės (ang. „open banking“) techninės dokumentacijos ir bandomosios aplinkos platformą, arba vadinamąją „smėlio dėžę“ (angl. „sandbox“) finansinių technologijų kūrėjams, atidarė ir „Swedbank“.

Šiemet vasario viduryje buvo skelbiama, kad per pastaruosius tris mėnesius platformoje užsiregistravo daugiau kaip 1.000 skaitmeninių sprendimų kūrėjų. Tiesa, daugiausia jų – iš Švedijos. Kūrėjų iš Lietuvos platformoje tik kiek daugiau nei dešimtadalis.

Skelbta, kad Lietuvoje šiemet įsigaliojo europinė Antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (angl. „Payment services directive 2, PSD2“), kuri atvėrė kelią vadinamajai atvirajai bankininkystei (angl. „Open Banking“). Pagal direktyvą, bankai turi atverti prieigą fintech startuoliams prie klientų duomenų. Prieiga turės būti atverta per vadinamąsias API sąsajas (angl. application programming interface, API). Jos gali apimti ne tik PSD2 direktyvoje numatytas, bet ir kitas bankų paslaugas ar produktus. Nustatytas ir pereinamasis direktyvos įgyvendinimo laikotarpis.

Lietuvos bankas yra pastebėjęs, kad laukdami direktyvos, bankai vis dažniau pradėjo kviestis finansinių technologijų įmones dalyvauti bendrose produktų plėtros programose, kad vėliau teikdami geresnes paslaugas galėtų konkuruoti su kitais bankais.

Taip elgėsi ir didieji Europos bankai, tokie kaip HSBC ar „Deutsche Bank“, nors pradžioje buvo nerimo, kad bankai gali vilkinti procesą ir nenori atverti duomenų į rinką ateinantiems konkurentams.

Beje, kreditų biuras „Creditinfo“ jaunoms finansinių technologijų įmonėms dar pernai vasarą suteikė prieigą prie savo duomenų: paleido bandymų platformą „Creditinfo Sandbox“. Į „smėliadėžę“ atėjusi bendrovė „Finpass“ sukūrė programėlę „Finpass“, kuri leidžia gyventojams ir įmonėms išmaniajame savo telefone turėti savo kredito istorijos ataskaitą, pajamų išrašus iš banko, kredito reitingą ir savo finansiniu pasu lengvai pasidalyti su kredito teikėjais ir kitomis įmonėmis. Kita šios „smėlio dėžės“ įmonė „Scorify“.

Duomenų nutekėjimo grėsmė

Vis dėlto neabejojama, kad kartu su lengvesniu finansinių technologijų įmonių priėjimu prie finansinių žmogaus duomenų, vis aktualesnė bus asmeninių duomenų nutekėjimo grėsmė.

Šioje vietoje svarbų vaidmenį atliks ir pats vartotojas, nes tik jis spręs, ar finansinių technologijų įmonei suteikti prieigą prie, tarkime, savo bankinių mokėjimų išrašų.

Apie saugumo užtikrinimo būtinybę kalba ir bankai. Jie pabrėžia, kad ir techniniai, ir teisiniai direktyvos įgyvendinimo aspektai turi būti aiškiai suprantami ir klientams, ir rinkos dalyviams.