Virtualios valiutos – lyg sviestas, kurio ant svetimos riekės neužtepsi

Publikuota: 2018-01-18
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY vyresnysis mokesčių darbo grupės vadovas

Augantis atsiskaitymų virtualiomis valiutomis skaičius ir pirminių kriptovaliutų siūlymų (ICO) banga liudija ryškius pokyčius. Kartu šie dinamiški procesai kelia iššūkių finansų sektoriaus reguliatoriui ir mokesčių administratoriui, nuo kurių sprendimų priklauso, kiek valstybė ir verslas taps atviri permainoms. Kol kas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rodomi ženklai neatrodo kaip švyturiai, padedantys atrasti kelią į Lietuvą verslui, kuriam virtualios valiutos – tarsi vėjas burėms. VMI pozicijoje įžvelgti lankstumo ir atvirumo ženklus – sunku.

Akivaizdu, kad ilgiau negu metus veikiantis naujas VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyrius jau turėjo pakankamai progų praktiškai susipažinti ir su virtualiųjų valiutų pasaulio reiškiniais. VMI pateikiami atvejai rodo, kad kriptovaliutomis lietuviai aktyviai domisi ne vienerius metus. Todėl VMI specialistų pastangos gyventojams suteikti daugiau žinių, paaiškinti ir patarti – išties sveikintinos.

Vis dėlto vertinant mokestines prievoles, dar trūksta atsakymų į ne vieną klausimą, susijusį su virtualiųjų valiutų kasimu, pirkimu ir pardavimu.

Po VMI parengto ir visuomenei pristatytokomentaro projekto peršasi išvada, kad virtualioji valiuta yra prilyginta nematerialiam turtui ir pagal apibrėžimą tampa virtualiu daiktu, kurį, kaip ir bet kokį kitą objektą, galima pasigaminti, pirkti ar parduoti. Nors virtualiųjų valiutų rinkos dalyviai susitarė bitkoiną, eterį ar dašą laikyti valiuta, tačiau finansų rinkų reguliuotojai ir mokesčių administratoriai tokių susitarimų nepripažįsta. Pastariesiems virtualios valiutos yra tarsi virtualūs kiaušiniai, riešutai ar sviestas, kurį gaminant ir kaupiant namuose mokestinių prievolių nekyla.

Tačiau asmenys, virtualiąja valiuta pradėję prekiauti ar atsiskaitinėti, turėtų įsidėmėti, nes jie patenka į mokestinių prievolių teritoriją, kur taikomos iš pažiūros paprastos turto vienetų mainų taisyklės: pardavėjas apmokestina pelną iš turto pardavimo, o pirkėjas apskaičiuoja ir atitinkamai apmokestina iš valiutos pardavimo apskaičiuotą pelną.

VMI nurodo, kad visi sandoriai vykdomi virtualiąja valiuta registruojami naudojant eurą. Užtat virtualiųjų valiutų oficialaus kurso nerasime niekur – jo tiesiog nėra. Virtualios valiutos kainą tenka nustatyti remiantis neoficialia keityklų statistika. Šiose virtualiose keityklose nesunku patikrinti bitkoino ar eterio kursą, tačiau žetonai (angl. tokens), kurie nėra tokie likvidūs ar net nėra susiformavusi jų rinka, šiuo atveju bus tikrai rimtas galvosūkis.

Dabar įsivaizduokite, kad prieš kelerius metus įsigijote virtualios valiutos, kurios vertė šiandien daro stiprų įspūdį. Jaučiatės tarsi laimėję loterijoje. Todėl norite pasidalinti sėkme ir kam nors skirti paramą vertingaisiais žetonais. Šioje situacijoje VMI jums iškart parodo „Stop“ ženklą.

Savo komentare VMI siekia įtvirtinti poziciją, kad paramos teikimas virtualia valiuta negali būti prilyginamas įprastam paramos teikimui. Paramą galite teikti pinigais, drabužiais, sviestu ar pieštukais, o, pavyzdžiui, bitkoinais – ne. Mat parama virtualia valiuta bus prilyginama neleidžiamiems atsiskaitymams. Kodėl? Galbūt todėl, kad draudimų kelias visada yra trumpesnis ir paprastesnis. O VMI net nepagrindžia savo pozicijos teisės aktų nuostatomis. Argumentais tampa bendro pobūdžio pastabos, kad šioje srityje per daug neapibrėžtumo ir vertės svyravimų, nestabilumo. Apskritai, teiginys, kad „virtualios valiutos kursas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei kitų tradicinėms valiutoms nebūdingų veiksnių“, gali sukelti šypseną – juk, pavyzdžiui, sviesto kaina per metus taip pat smarkiai kito, tačiau dėl to sviesto, kaip ir kitų daiktų, dovanojimas paramos būdu nebuvo ribojamas.

Apdairiai savo planus turėtų vertinti ir asmenys, kurie Lietuvoje norėtų už virtualią valiutą apsipirkti ar atsiskaityti už paslaugas. Visų pirma, lietuviams teks išsiaiškinti, kokia buvo apsipirkimo vertė ne virtualia valiuta, o eurais. Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas virtualia valiuta yra traktuojamas kaip virtualios valiutos pardavimas ir tuo pat metu daikto ar paslaugos pirkimas. Tad, pavyzdžiui, prieš penkerius metus virtualios valiutos įsigijęs asmuo, kuris šiandien Vilniuje nusprendė ja atsiskaityti už odontologo, barzdaskučio ar kirpėjo paslaugas (o tai yra įmanoma), turėtų žinoti, kiek per šiuos penkerius metus pakito virtualios valiutos vieneto vertė, nes pagal tai apmokestinamas gautas skirtumas – pelnas.

O jeigu šypsenos, barzdos ar šukuosenos nelaikote dėmesio verta investicija, už kurią derėtų atsiskaityti virtualia valiuta? Ką daryti, jeigu jus labiau domina „fintech“ startuoliai ir jų planuojami ICO?

Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį, kad VMI išskiria tris žetonų rūšis: pirma, žetonus, kurie laikytini vertybiniais popieriais, antra, žetonai, kurie prilyginami išankstiniams apmokėjimams, trečia, žetonai, neturintys požymių, būdingų anksčiau įvardintiems žetonams.

Iš pateikto žetonų rūšių aprašymo tampa aišku, kad VMI pozicija prieštarauja pamatiniams ICO principams. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu žetonų išleidimą verslas nori prilyginti vertybinių popierių išleidimui ir atitinkamai apmokestinti, tai, VMI požiūriu, išleistiems žetonams turi būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Jokios kitos alternatyvos nėra: jeigu įmonė siekia ICO neapmokestinti, ji turi rinktis pilną IPO – išpildyti centrinio banko reikalavimus.

Iš to galima daryti išvadą, kad ICO atveju, jeigu žetonų neįmanoma prilyginti išankstiniams apmokėjimams, tai tokie žetonai laikomi neturinčiais atitinkamų požymių – prilyginami trečiajai iš išvardintų rūšių, tad ICO išleidimas iš karto apmokestinamas. Perspektyva, kad per ICO surinkti pinigai iš karto bus apmokestinti ir 15 procentų teks atiduoti valstybei, gali gerokai prigesinti Lietuvos, kaip atviros „fintech“ startuolių kalvės, ugnį.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos biudžeto rankos gali siekti ir lietuvių „fintech“ kitose valstybėse įvykdytus ICO. Juk Lietuvoje galioja vadinamosios CFC taisyklės, pagal kurias ICO pajamos kitose valstybėse gali būti apmokestinamos Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš FED tikimasi nuosaikesnio tono Premium

Vakarų pasaulio, o kartu ir Baltijos, biržos toliau nyra į depresiją, kurią pristabdytų tik nuosaikesnis FED...

Rinkos
2018.12.18
Naftos išpardavimas tęsiasi – nuolaida 30% 31

WTI ir „Brent” rūšies naftos kainos tęsia savo kelionę žemyn – nuo spalio pigimas abiem atvejais jau siekia...

Rinkos
2018.12.18
Lietuva pirks SkGD terminalą 39

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais AB „Klaipėdos nafta“ įpareigojama refinansuoti...

Energetika
2018.12.18
„Tesonet“ ir „Helis LT“ sandoris: sutapo vertybės, todėl įsigijo Premium 18

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
„Tesonet“ įsigijo „Helis LT“ ir žengia į Kauną 4

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
Investicijoms į startuolius – naujas iki 50 mln. Eur vertės kapšas 6

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių technologijų startuoliai turės dar vieną potencialų lėšų šaltinį.

Rinkos
2018.12.18
SBA didina „Utenos trikotažo“ akcijų dalį 1

Pagrindinis AB „Utenos trikotažas“ akcininkas  SBA grupė padidino savo valdomą akcijų dalį bendrovėje...

Pramonė
2018.12.18
Baltijos biržos: metų apžvalga ir investavimo idėjos 2019-iesiems Premium

Baltijos akcijų biržų šiemet neaplenkė pasaulio rinkose praūžusi korekcija, nors iki meškų rinkos dar toli, o...

Rinkos
2018.12.18
Rinkose Kalėdų senio atvykimo kryptimi tebegirdėti meškos 5

Reikšmingą įvykių prasme savaitę pasaulio rinkos pradėjo tebesitęsiančiu išsipardavimu.

Rinkos
2018.12.17
Lukas investuoja: Gerai, tai pradedam 39

Po paskutinio savo rašinio sulaukiau ir piktų komentarų, kad kone durnių volioju ir niekur neketinu dėti savo...

Lukas investuoja
2018.12.17
Lietuvoje kuriasi dar vienas specializuotas bankas 9

Lietuvos banko teikimu Europos centrinis bankas Lietuvos įmonei „European Merchant“ išdavė specializuoto...

Rinkos
2018.12.17
„Verslo angelų fondas II“ investuos su lenkais Premium

Veiklą pradeda „Verslo angelų fondas II“. Arvydas Strumskis, jo vadovas ir partneris, VŽ sako, kad jau...

Technologijos
2018.12.17
N. Mačiulis apie palūkanų fiksavimą: tokią dovaną verta pasiimti Premium 10

Įmonėms vertėtų pagalvoti apie paskolų palūkanų fiksavimą 10-iai metų ar ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo...

Finansai
2018.12.17
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“ 2

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
2018.12.15
Kinijos duomenys išgąsdino investuotojus 12

Vakarų Europos, o kartu ir Baltijos šalių, biržos penktadienį paniro į neigiamas nuotaikas, kurias paskatino...

Rinkos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 6

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
Investuotojams tepardavė 0,8% siūlytų „INVL Baltic Real Estate“ akcijų 3

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ investuotojams pardavė 22.465 investicijų į NT bendrovės „INVL Baltic Real...

Rinkos
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 18

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
V. Vasiliauskas pakomentavo istorinį ECB sprendimą 11

Europos centrinis bankas (ECB), ketvirtadienį paskelbęs apie ekonomikos skatinimo pabaigą, padarė iš tiesų...

Rinkos
2018.12.14
„Paskolų klubas“ per „Seedrs“ pritraukė 216.000 Eur

Lietuvos bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas”, per lėšų...

Rinkos
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau