Virtualios valiutos – lyg sviestas, kurio ant svetimos riekės neužtepsi

Publikuota: 2018-01-18
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY vyresnysis mokesčių darbo grupės vadovas

Augantis atsiskaitymų virtualiomis valiutomis skaičius ir pirminių kriptovaliutų siūlymų (ICO) banga liudija ryškius pokyčius. Kartu šie dinamiški procesai kelia iššūkių finansų sektoriaus reguliatoriui ir mokesčių administratoriui, nuo kurių sprendimų priklauso, kiek valstybė ir verslas taps atviri permainoms. Kol kas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rodomi ženklai neatrodo kaip švyturiai, padedantys atrasti kelią į Lietuvą verslui, kuriam virtualios valiutos – tarsi vėjas burėms. VMI pozicijoje įžvelgti lankstumo ir atvirumo ženklus – sunku.

Akivaizdu, kad ilgiau negu metus veikiantis naujas VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyrius jau turėjo pakankamai progų praktiškai susipažinti ir su virtualiųjų valiutų pasaulio reiškiniais. VMI pateikiami atvejai rodo, kad kriptovaliutomis lietuviai aktyviai domisi ne vienerius metus. Todėl VMI specialistų pastangos gyventojams suteikti daugiau žinių, paaiškinti ir patarti – išties sveikintinos.

Vis dėlto vertinant mokestines prievoles, dar trūksta atsakymų į ne vieną klausimą, susijusį su virtualiųjų valiutų kasimu, pirkimu ir pardavimu.

Po VMI parengto ir visuomenei pristatytokomentaro projekto peršasi išvada, kad virtualioji valiuta yra prilyginta nematerialiam turtui ir pagal apibrėžimą tampa virtualiu daiktu, kurį, kaip ir bet kokį kitą objektą, galima pasigaminti, pirkti ar parduoti. Nors virtualiųjų valiutų rinkos dalyviai susitarė bitkoiną, eterį ar dašą laikyti valiuta, tačiau finansų rinkų reguliuotojai ir mokesčių administratoriai tokių susitarimų nepripažįsta. Pastariesiems virtualios valiutos yra tarsi virtualūs kiaušiniai, riešutai ar sviestas, kurį gaminant ir kaupiant namuose mokestinių prievolių nekyla.

Tačiau asmenys, virtualiąja valiuta pradėję prekiauti ar atsiskaitinėti, turėtų įsidėmėti, nes jie patenka į mokestinių prievolių teritoriją, kur taikomos iš pažiūros paprastos turto vienetų mainų taisyklės: pardavėjas apmokestina pelną iš turto pardavimo, o pirkėjas apskaičiuoja ir atitinkamai apmokestina iš valiutos pardavimo apskaičiuotą pelną.

VMI nurodo, kad visi sandoriai vykdomi virtualiąja valiuta registruojami naudojant eurą. Užtat virtualiųjų valiutų oficialaus kurso nerasime niekur – jo tiesiog nėra. Virtualios valiutos kainą tenka nustatyti remiantis neoficialia keityklų statistika. Šiose virtualiose keityklose nesunku patikrinti bitkoino ar eterio kursą, tačiau žetonai (angl. tokens), kurie nėra tokie likvidūs ar net nėra susiformavusi jų rinka, šiuo atveju bus tikrai rimtas galvosūkis.

Dabar įsivaizduokite, kad prieš kelerius metus įsigijote virtualios valiutos, kurios vertė šiandien daro stiprų įspūdį. Jaučiatės tarsi laimėję loterijoje. Todėl norite pasidalinti sėkme ir kam nors skirti paramą vertingaisiais žetonais. Šioje situacijoje VMI jums iškart parodo „Stop“ ženklą.

Savo komentare VMI siekia įtvirtinti poziciją, kad paramos teikimas virtualia valiuta negali būti prilyginamas įprastam paramos teikimui. Paramą galite teikti pinigais, drabužiais, sviestu ar pieštukais, o, pavyzdžiui, bitkoinais – ne. Mat parama virtualia valiuta bus prilyginama neleidžiamiems atsiskaitymams. Kodėl? Galbūt todėl, kad draudimų kelias visada yra trumpesnis ir paprastesnis. O VMI net nepagrindžia savo pozicijos teisės aktų nuostatomis. Argumentais tampa bendro pobūdžio pastabos, kad šioje srityje per daug neapibrėžtumo ir vertės svyravimų, nestabilumo. Apskritai, teiginys, kad „virtualios valiutos kursas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei kitų tradicinėms valiutoms nebūdingų veiksnių“, gali sukelti šypseną – juk, pavyzdžiui, sviesto kaina per metus taip pat smarkiai kito, tačiau dėl to sviesto, kaip ir kitų daiktų, dovanojimas paramos būdu nebuvo ribojamas.

Apdairiai savo planus turėtų vertinti ir asmenys, kurie Lietuvoje norėtų už virtualią valiutą apsipirkti ar atsiskaityti už paslaugas. Visų pirma, lietuviams teks išsiaiškinti, kokia buvo apsipirkimo vertė ne virtualia valiuta, o eurais. Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas virtualia valiuta yra traktuojamas kaip virtualios valiutos pardavimas ir tuo pat metu daikto ar paslaugos pirkimas. Tad, pavyzdžiui, prieš penkerius metus virtualios valiutos įsigijęs asmuo, kuris šiandien Vilniuje nusprendė ja atsiskaityti už odontologo, barzdaskučio ar kirpėjo paslaugas (o tai yra įmanoma), turėtų žinoti, kiek per šiuos penkerius metus pakito virtualios valiutos vieneto vertė, nes pagal tai apmokestinamas gautas skirtumas – pelnas.

O jeigu šypsenos, barzdos ar šukuosenos nelaikote dėmesio verta investicija, už kurią derėtų atsiskaityti virtualia valiuta? Ką daryti, jeigu jus labiau domina „fintech“ startuoliai ir jų planuojami ICO?

Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį, kad VMI išskiria tris žetonų rūšis: pirma, žetonus, kurie laikytini vertybiniais popieriais, antra, žetonai, kurie prilyginami išankstiniams apmokėjimams, trečia, žetonai, neturintys požymių, būdingų anksčiau įvardintiems žetonams.

Iš pateikto žetonų rūšių aprašymo tampa aišku, kad VMI pozicija prieštarauja pamatiniams ICO principams. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu žetonų išleidimą verslas nori prilyginti vertybinių popierių išleidimui ir atitinkamai apmokestinti, tai, VMI požiūriu, išleistiems žetonams turi būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Jokios kitos alternatyvos nėra: jeigu įmonė siekia ICO neapmokestinti, ji turi rinktis pilną IPO – išpildyti centrinio banko reikalavimus.

Iš to galima daryti išvadą, kad ICO atveju, jeigu žetonų neįmanoma prilyginti išankstiniams apmokėjimams, tai tokie žetonai laikomi neturinčiais atitinkamų požymių – prilyginami trečiajai iš išvardintų rūšių, tad ICO išleidimas iš karto apmokestinamas. Perspektyva, kad per ICO surinkti pinigai iš karto bus apmokestinti ir 15 procentų teks atiduoti valstybei, gali gerokai prigesinti Lietuvos, kaip atviros „fintech“ startuolių kalvės, ugnį.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos biudžeto rankos gali siekti ir lietuvių „fintech“ kitose valstybėse įvykdytus ICO. Juk Lietuvoje galioja vadinamosios CFC taisyklės, pagal kurias ICO pajamos kitose valstybėse gali būti apmokestinamos Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
18:42
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 6

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
11:06
Brangsta akcijos ir bitkoinas 6

Daugelis akcijų Baltijos biržose trečiadienį pigo, užtat Europos biržose nuotaikos buvo neblogos kiek aprimus...

Rinkos
17:13
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 5

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

„Ecoservice“ įgijo „Marijampolės švaros“ kontrolę

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ecoservice“ įsigijo 66,31% komunalinių paslaugų, antrinių žaliavų bei aplinkos...

Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 4

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
09:54
Baltijos biržų sausroje sirpsta „Grigeo“ rekordas

Baltijos biržose išlieka vasariškas pasyvumas, kurio fone „Grigeo“ akcijos nusitaikė į rekordą. Vakarų rinkos...

Rinkos
2018.07.17
6 investuotojai išpirko „SME Finance“ obligacijas

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ pritraukė...

Rinkos
2018.07.17
„Maxima Grupei“ „Standard & Poor's“ suteikė BB+ kredito reitingą 10

Obligacijų platinimą planuojančiai mažmeninės prekybos „Maxima Grupei“ reitingų agentūra „Standard & Poor's“...

Rinkos
2018.07.17
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Asia Stocks Mixed as Japan Outperforms on Yen Drop: Markets Wrap

Asian equities were mixed Tuesday as investors assess whether corporate earnings can deliver on high...

2018.07.17
Investuotojai atitraukia lėšas iš besivystančių šalių 2

Investuotojai toliau skuba atitraukinėti pinigus iš besivystančių rinkų.

Rinkos
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
„Silvano“ akcijos priviliojo nuolaidų medžiotojų Premium

Baltijos biržose „Silvano“ akcijas pirmadienį drebino dviženklis techninių priežasčių sukeltas pigimas,...

Rinkos
2018.07.16
Nauja NT investicijų įmonė – su patyrusia finansų pasaulio plejada valdyboje 2

Startuoja nauja investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo įmonė „Kenova asset management“. Informuotiesiems...

Rinkos
2018.07.16
Vyriausybė beveik 9 metams pasiskolino už 1,098% 4

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir kiek daugiau kaip 9 mėnesiams pasiskolino 15 mln. Eur už...

Rinkos
2018.07.16
Ant prekystalio – dvi pelningai veikiančios Tauragės įmonės 8

Savivaldybei priklausančių UAB „Dunokai“ (56,14%) ir Tauragės butų ūkio (100%) akcijos, kurių bendra pradinė...

Rinkos
2018.07.16
JAV sugalvojo, kaip kiek atpiginti naftą 16

Jungtinės Valstijos, kurių prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą spaudė naftą eksportuojančias šalis...

Rinkos
2018.07.16
„Novaturas“ birželį pardavimus didino 26%

Birželį kelionių organizatoriaus pardavimai siekė  21,7 mln. Eur ir buvo 26% didesni nei 2017 m. birželio...

Rinkos
2018.07.16
Asia Stocks Decline Amid Mixed China Economic Data: Markets Wrap

Asian stocks fell as mixed economic data in China failed to allay concern about the world’s second largest...

2018.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau