Virtualios valiutos – lyg sviestas, kurio ant svetimos riekės neužtepsi

Publikuota: 2018-01-18
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Donatas Kapitanovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY vyresnysis mokesčių darbo grupės vadovas

Augantis atsiskaitymų virtualiomis valiutomis skaičius ir pirminių kriptovaliutų siūlymų (ICO) banga liudija ryškius pokyčius. Kartu šie dinamiški procesai kelia iššūkių finansų sektoriaus reguliatoriui ir mokesčių administratoriui, nuo kurių sprendimų priklauso, kiek valstybė ir verslas taps atviri permainoms. Kol kas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rodomi ženklai neatrodo kaip švyturiai, padedantys atrasti kelią į Lietuvą verslui, kuriam virtualios valiutos – tarsi vėjas burėms. VMI pozicijoje įžvelgti lankstumo ir atvirumo ženklus – sunku.

Akivaizdu, kad ilgiau negu metus veikiantis naujas VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyrius jau turėjo pakankamai progų praktiškai susipažinti ir su virtualiųjų valiutų pasaulio reiškiniais. VMI pateikiami atvejai rodo, kad kriptovaliutomis lietuviai aktyviai domisi ne vienerius metus. Todėl VMI specialistų pastangos gyventojams suteikti daugiau žinių, paaiškinti ir patarti – išties sveikintinos.

Vis dėlto vertinant mokestines prievoles, dar trūksta atsakymų į ne vieną klausimą, susijusį su virtualiųjų valiutų kasimu, pirkimu ir pardavimu.

Po VMI parengto ir visuomenei pristatytokomentaro projekto peršasi išvada, kad virtualioji valiuta yra prilyginta nematerialiam turtui ir pagal apibrėžimą tampa virtualiu daiktu, kurį, kaip ir bet kokį kitą objektą, galima pasigaminti, pirkti ar parduoti. Nors virtualiųjų valiutų rinkos dalyviai susitarė bitkoiną, eterį ar dašą laikyti valiuta, tačiau finansų rinkų reguliuotojai ir mokesčių administratoriai tokių susitarimų nepripažįsta. Pastariesiems virtualios valiutos yra tarsi virtualūs kiaušiniai, riešutai ar sviestas, kurį gaminant ir kaupiant namuose mokestinių prievolių nekyla.

Tačiau asmenys, virtualiąja valiuta pradėję prekiauti ar atsiskaitinėti, turėtų įsidėmėti, nes jie patenka į mokestinių prievolių teritoriją, kur taikomos iš pažiūros paprastos turto vienetų mainų taisyklės: pardavėjas apmokestina pelną iš turto pardavimo, o pirkėjas apskaičiuoja ir atitinkamai apmokestina iš valiutos pardavimo apskaičiuotą pelną.

VMI nurodo, kad visi sandoriai vykdomi virtualiąja valiuta registruojami naudojant eurą. Užtat virtualiųjų valiutų oficialaus kurso nerasime niekur – jo tiesiog nėra. Virtualios valiutos kainą tenka nustatyti remiantis neoficialia keityklų statistika. Šiose virtualiose keityklose nesunku patikrinti bitkoino ar eterio kursą, tačiau žetonai (angl. tokens), kurie nėra tokie likvidūs ar net nėra susiformavusi jų rinka, šiuo atveju bus tikrai rimtas galvosūkis.

Dabar įsivaizduokite, kad prieš kelerius metus įsigijote virtualios valiutos, kurios vertė šiandien daro stiprų įspūdį. Jaučiatės tarsi laimėję loterijoje. Todėl norite pasidalinti sėkme ir kam nors skirti paramą vertingaisiais žetonais. Šioje situacijoje VMI jums iškart parodo „Stop“ ženklą.

Savo komentare VMI siekia įtvirtinti poziciją, kad paramos teikimas virtualia valiuta negali būti prilyginamas įprastam paramos teikimui. Paramą galite teikti pinigais, drabužiais, sviestu ar pieštukais, o, pavyzdžiui, bitkoinais – ne. Mat parama virtualia valiuta bus prilyginama neleidžiamiems atsiskaitymams. Kodėl? Galbūt todėl, kad draudimų kelias visada yra trumpesnis ir paprastesnis. O VMI net nepagrindžia savo pozicijos teisės aktų nuostatomis. Argumentais tampa bendro pobūdžio pastabos, kad šioje srityje per daug neapibrėžtumo ir vertės svyravimų, nestabilumo. Apskritai, teiginys, kad „virtualios valiutos kursas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei kitų tradicinėms valiutoms nebūdingų veiksnių“, gali sukelti šypseną – juk, pavyzdžiui, sviesto kaina per metus taip pat smarkiai kito, tačiau dėl to sviesto, kaip ir kitų daiktų, dovanojimas paramos būdu nebuvo ribojamas.

Apdairiai savo planus turėtų vertinti ir asmenys, kurie Lietuvoje norėtų už virtualią valiutą apsipirkti ar atsiskaityti už paslaugas. Visų pirma, lietuviams teks išsiaiškinti, kokia buvo apsipirkimo vertė ne virtualia valiuta, o eurais. Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas virtualia valiuta yra traktuojamas kaip virtualios valiutos pardavimas ir tuo pat metu daikto ar paslaugos pirkimas. Tad, pavyzdžiui, prieš penkerius metus virtualios valiutos įsigijęs asmuo, kuris šiandien Vilniuje nusprendė ja atsiskaityti už odontologo, barzdaskučio ar kirpėjo paslaugas (o tai yra įmanoma), turėtų žinoti, kiek per šiuos penkerius metus pakito virtualios valiutos vieneto vertė, nes pagal tai apmokestinamas gautas skirtumas – pelnas.

O jeigu šypsenos, barzdos ar šukuosenos nelaikote dėmesio verta investicija, už kurią derėtų atsiskaityti virtualia valiuta? Ką daryti, jeigu jus labiau domina „fintech“ startuoliai ir jų planuojami ICO?

Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį, kad VMI išskiria tris žetonų rūšis: pirma, žetonus, kurie laikytini vertybiniais popieriais, antra, žetonai, kurie prilyginami išankstiniams apmokėjimams, trečia, žetonai, neturintys požymių, būdingų anksčiau įvardintiems žetonams.

Iš pateikto žetonų rūšių aprašymo tampa aišku, kad VMI pozicija prieštarauja pamatiniams ICO principams. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu žetonų išleidimą verslas nori prilyginti vertybinių popierių išleidimui ir atitinkamai apmokestinti, tai, VMI požiūriu, išleistiems žetonams turi būti taikomas Vertybinių popierių įstatymas ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Jokios kitos alternatyvos nėra: jeigu įmonė siekia ICO neapmokestinti, ji turi rinktis pilną IPO – išpildyti centrinio banko reikalavimus.

Iš to galima daryti išvadą, kad ICO atveju, jeigu žetonų neįmanoma prilyginti išankstiniams apmokėjimams, tai tokie žetonai laikomi neturinčiais atitinkamų požymių – prilyginami trečiajai iš išvardintų rūšių, tad ICO išleidimas iš karto apmokestinamas. Perspektyva, kad per ICO surinkti pinigai iš karto bus apmokestinti ir 15 procentų teks atiduoti valstybei, gali gerokai prigesinti Lietuvos, kaip atviros „fintech“ startuolių kalvės, ugnį.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos biudžeto rankos gali siekti ir lietuvių „fintech“ kitose valstybėse įvykdytus ICO. Juk Lietuvoje galioja vadinamosios CFC taisyklės, pagal kurias ICO pajamos kitose valstybėse gali būti apmokestinamos Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Istorinio „Revolut“ sandorio belaukiant: savo žodį turės tarti ir Lietuvos bankas 3

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuoliui „Revolut“, kuris siekia tapti banku Lietuvoje,...

Rinkos
2018.04.20
Pleškėjo „Snaigė“, bet aidėjo plojimai „Teliai“ Premium 4

Baltijos biržose po itin prastų naujienų penktadienį daugiau nei 18% žemyn nėrė Alytaus šaldytuvų gamintojos...

Rinkos
2018.04.20
„Maxima grupė“ platins 300-400 mln. Eur obligacijų emisiją Premium

Mažmeninės prekybos srityje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje veikianti „Maxima grupė“...

„Mokilizingą“ parduoda už 15 mln. Eur 6

Sukirsta dėl Lietuvos „Mokilizingo“ pardavimo Estijos bankui „Inbank“ už 15 mln. Eur.

Rinkos
2018.04.20
„Paskolų klubas“ atėjus krizei be papildomų investicijų išgyventų dvejus metus 11

Lietuvos bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, atėjus krizei be...

Rinkos
2018.04.20
Reorganizuos „Citadele“ banką

Latvijos finansų grupė „Citadele“ reorganizuos „Citadele“ banką Lietuvoje prijungdama prie Latvijos „Citadele...

Rinkos
2018.04.20
„Telia Lietuva“ grynasis pelnas augo 25% 4

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, „Telia Lietuva“ didino pajamas, EBITDA,...

Rinkos
2018.04.20
Asian Stocks Decline; U.S. Treasury Yield Steady: Markets Wrap

Asian equities dropped as technology shares came under earnings-related pressure and materials shares fell.

2018.04.20
Investuotojas apie optimalios formulės paieškas, „Forex“ patirtį, atsigręžimą į NT Premium 2

Akcijos ilguoju laikotarpiu per metus pabrangsta 9–10%, bet investuotojai teuždirba 4%, nes 6% yra jų klaidų...

Rinkos
2018.04.20
„Shire“ atmetė 60 mlrd. USD įsigijimo pasiūlymą

Japonijos kompanija „Takeda“ pasiūlytė įsigyti Jungtinės Karalystės biotechnologijų gigantę „Shire“ už 60...

Technologijos
2018.04.19
Biržoje stambesni žaidėjai tebeišpardavinėja statybininkių akcijas Premium

Baltijos biržose prekyba grįžta į įprastą būvį po išvakarių techninio incidento. Išsiskiria nebe pirmą dieną...

Rinkos
2018.04.19
50% dydžio pensijos – tik uždirbantiems vidurkį Premium

Viešumas atlieka savo funkciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyti pensijų sistemos...

Rinkos
2018.04.19
IT sektoriaus mažyliai: užaugs, bus suvalgyti ar mirs Premium 2

Pasaulinės rinkos konsolidavimo tendencijos neaplenks ir išsibarsčiusio Lietuvos informacinių technologijų...

Technologijos
2018.04.19
Baltijos birža ketvirtadienį dirbs, bet neveiks įmonių pranešimų sistema

Prekyba akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais „Nasdaq“ grupei priklausančiose Baltijos birže...

Rinkos
2018.04.19
Pensijų reforma: 4+2 tebuvo kalbos, bus 3+1,5 7

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plačiai iškomunikuotas naujas 4+2 kaupimo II pakopos pensijų...

Rinkos
2018.04.19
Keserauskas: sandorio patikėtinio pateikta informacija buvo tikrinama 2

„Rimi“ ir „Iki“ 17 parduotuvių pardavimą prižiūrėjęs patikėtinis UAB „Porta Finance“ Konkurencijos tarybai...

Rinkos
2018.04.18
Oficialu: „Maxima grupė“ tapo pagrindine „Stokrotkos“ savininke 4

„Maxima grupė“ sėkmingai užbaigė Lenkijos bendrovės „Emperia Holding S.A.“, valdančios mažmeninės prekybos...

Biržas paralyžiavusio incidento debesyje yra ir sidabrinis pamušalas Premium 1

Po kone visos dienos paralyžiaus prekyba Baltijos biržose atsinaujino su žiojinčiomis prarajomis tarp pirkimo...

Rinkos
2018.04.18
Keserauskas: „Rimi“ ir „Iki“ turi galimybę kreiptis iš naujo 2

Toks „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, kuris buvo planuotas, nebeįvyks. Tačiau bendrovėms niekas netrukdo planuoti...

Žlugo „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, savininkai – nustebinti 26

Konkurencijos taryba neleis mažmeninės prekybos UAB „Rimi Lietuva“ už 213 mln. Eur įsigyti konkurentės UAB...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau