Kredito unijų reforma baigta

Publikuota: 2018-01-02
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos finansų rinkos dalyviai – kredito unijos – 2018-uosius pasitiko su sistemos pertvarka.

Lietuvos bankas pranešė, kad nuo sausio 1-osios oficialiai baigta kredito unijų reforma, o tai reiškia, kad nuo šiol Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijos.

Nuo 2013 m. iki 2017 m. pabaigos veiklą priverstinai baigė 11, o dar 2 kredito unijų veikla sustabdyta ir paskirtas laikinasis administratorius.

Anksčiau buvusios vienintelės centrinės kredito unijos branduolį išsaugojusi Lietuvos centrinė kredito unija vienys 50, o įsteigta nauja Jungtinė centrinė kredito unija – 11 kredito unijų, jos abi turi per 140.000 narių

Kredito unijos iki 2018 m. sausio 1 d. privalėjo apsispręsti, ar toliau tęsti kredito unijos veiklą įstojant į centrinę kredito uniją, ar pradėti persitvarkymo į banką procedūrą.

Penkios kredito unijos šiemet pradės persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras: „Mano unija“, LTL, „Saulėgrąža“, Rato kredito unija bei kredito unija „Taupa“.

„Galima konstatuoti, kad kredito unijų veiklos pertvarka iš esmės baigta. Ji leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios galės stiprinti kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoti finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui. Atsiradusi galimybė steigtis specializuotiems bankams papildys kredito įstaigų žemėlapį, vartotojams prieinamų finansinių paslaugų spektrą ir didins konkurenciją“, – pranešime sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Veiks „Kredos“ pavadinimu

Jungtinė centrinė kredito unija pranešė, kad veiks su prekės ženklu „Kreda“, o jos steigėjomis tapo Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, Kredito unija „Zanavykų bankelis“, Biržų kredito unija, Kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija ir Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija. Šių kredito unijų bendras turtas sudaro 130 mln. Eur, jos vienija daugiau nei 40.000 narių.

Jungtinės centrinės kredito unijos įstatinis kapitalas siekia 2 mln. Eur ir, kaip teigiama, bus nuosekliai didinamas.

Teigiama, kad visose Jungtinei centrinei kredito unijai priklausančiose kredito unijose paslaugos bus teikiamos kaip įprasta. Klientai turės galimybę atlikti finansines operacijas, gauti paskolas, kaupti indėlius, naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis.

Modelis buvo išsigimęs

Pasak Lietuvos banko, kredito unijų reformą iš esmės paskatino tai, kad ilgiau nei 20 metų veikęs šis sektorius nesugebėjo dirbti pelningai, jų veiklos modelis neatitiko kooperatinio, trūko tvaraus kapitalo.

VŽ ne kartą rašė, kad pasaulyje gana įprastas kredito unijos modelis Lietuvoje buvo išsigimęs – nemažai unijų realiai buvo UAB, surinkdavusios indėlininkų pinigus, juos investuodavusios į euro zonos šalių vyriausybių obligacijas ir gyvenusios iš palūkanų tarp vertybinių popierių ir indėlių skirtumo bei su unija susijusių asmenų aptarnavimo šiems išskirtinėmis sąlygomis skolinant indėlininkų pinigus.

Veikdamos panašiai kaip bankai ar investiciniai fondai, kredito unijos galėjo prisiimti nepasvertai daug rizikos ir neretai bankrutuodavo. Pasitaikydavo ir piktavalių, kurie tyčia iššvaistydavo turtą ir privesdavo jas iki bankroto. Visa tai lėmė, kad nuo 2013 m. iš Indėlių draudimo fondo buvo išmokėta 173 mln. Eur išmokų.

Įgyvendinant reformą buvo atliktas visų kredito unijų turto kokybės vertinimas. Dėl turto kokybės vertinimo metu atskleistų problemų, kredito unijų turto vertė buvo sumažinta 15,9 mln. Eur. Kredito unijų sektoriaus turtas 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 666 mln. Eur, arba 2,5% viso finansų sektoriaus turto.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Perkantys „Grigeo“ akcijų – vis optimistiškesni Premium 1

Investuojantys į „Grigeo“ akcijas pradeda matyti vis daugiau vilties, kad taršos skandalas apsiribos kelių...

Rinkos
2020.01.20
TVF mato pasaulio ekonomikos stabilizacijos ženklus

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau kartu įžvelgia...

Rinkos
2020.01.20
Analitikai jau regi 2 trln. USD „Apple“ kapitalizaciją

JAV technologijų milžinė „Apple“, kuri jau dabar yra didžiausia JAV įmonė pagal savo rinkos vertę...

Rinkos
2020.01.20
Abejotini „forex“ brokeriai per Lietuvos įmones išsigrynina investuotojų pinigus Premium

Abejotinos reputacijos valiutų prekybos („forex“) brokerių įmonės iš egzotiškų jurisdikcijų Lietuvą atranda...

Rinkos
2020.01.20
Ateities investicijoms renkuosi „Swedbank“ Premium 5

Sprendimas Baltijos biržoje toliau investuoti tik per „Swedbank“ buvo akivaizdus. Tai būtent taip ir darau.

Lukas investuoja
2020.01.20
Vyriausybė beveik 10 metų pasiskolino už 0,35%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 9 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 25 mln. Eur už vidutines 0,35%...

Rinkos
2020.01.20
Bankai nebenori tarpininkauti valstybėms leidžiant obligacijas

Didieji pasaulio bankai mažina savo talkininkavimo apimtis ES valstybėms leidžiant obligacijas.

Rinkos
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Prokurorai pratęs ar nugesins „Grigeo“ akcijų ralį, pasaulio biržose – rekordai Premium

Investuotojai nekreipia dėmesio į taršos skandalą ir toliau graibsto „Grigo“ akcijas, kurių šuolį pristabdė...

Rinkos
2020.01.17
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
D. Šulnis: trumpuoju laikotarpiu iš II pakopos valdymo neuždirbame Premium

Nors lietuviai pagal investavimo mastą tebėra Europos uodegoje, turtėjanti šalies visuomenė vis labiau...

Rinkos
2020.01.17
Investuotojai toliau stato už „Grigeo“ atsigavimą Premium

Baltijos biržoje laikosi optimizmas, o jo priešakyje – „Grigeo“ akcijos. JAV biržose toliau gerinami rekordai.

Rinkos
2020.01.16
Rekordinis „LitCapital“ pelningumas 2019 m.

Privataus kapitalo investicijų fondas „LitCapital“ pernai uždirbo 12,6 mln. Eur grynojo pelno, arba šešiskart...

Rinkos
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Susidomėjimas „Grigeo“ biržoje: ar estai suvokia, kas vyksta Premium

Baltijos biržoje aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis, stebimas galimai Estijos investuotojų...

Rinkos
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau