Ėmėsi žygių prieš „auksinius“ kredito unijų indėlius

„Siūlydama klientams rizikingą produktą ir žadėdama aukštesnes palūkanas, kredito unija parodė tik gražų fasadą ir nutylėjo galimas rizikas, taip pažeisdama klientų interesus“, – pranešime sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas.

Stebėdamas finansinių paslaugų rinką, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į kredito unijos „Taupkasė“ teikiamą paslaugą indėlis „Plius“.

Viena būtinų jos sąlygų – dalį (30%, 50% ar 70%) taupymui skirtos sumos įnešti kaip papildomą pajų į kredito unijos kapitalą. Dovana indėlininkui už tai – iki 4,5% siekiančios metinės indėlio palūkanos, kai, palyginimui, bankuose už tokio pat laikotarpį indėlį šis tegautų apie 0%.

Tiesa, ne visi įvertina, kad pinigai, sumokėti už papildomą pajų, nėra draudžiami indėlių draudimu ir unijos nemokumo atveju atsiranda rizika netekti visų už pajų įmokėtų pinigų. Unijos nemokumo atveju būtų kompensuojamas tik pats indėlis, bet ne įsigytas papildomas pajus.

Ištyrė 60 indėlininkų

Tyrimo metu buvo atrinkta 60 indėlininkų, sudariusių indėlio „Plius“ sutartis 2016–2017 m. (jos sudarė daugiau nei pusę visų „Taupkasės“ indėlių sutarčių), ir paprašyta kredito unijos pateikti visą informaciją, susijusią su šiomis sutartimis. Ją įvertinus paaiškėjo, kad indėlio „Plius“ produkto reklamoje nebuvo pateikiama informacija apie pagrindinę sutarties sudarymo sąlygą – papildomą pajų ir dėl to atsirandančią riziką. Be to, nagrinėjant pateiktus dokumentus, nustatyta atvejų, kai kredito unija neinformuodavo indėlininkų apie specifinę papildomo pajaus grąžinimo tvarką.

„Šiuo pavyzdžiu norime dar kartą atkreipti investuotojų dėmesį – prieš patikint kam nors savo pinigus, pirmiausia reikėtų išsamiau pasidomėti sudominusiu finansiniu produktu. Jeigu už jį siūlomos didesnės palūkanos nei rinkoje, būtina pasigilinti, kodėl taip yra, ir įvertinti, ar galima rizika atpirks galimą naudą“, – sako p. Valvonis.

Beje, rizika dėl to indėlio yra ne tik dėl to, kad pajus neapdraustas, bet ir dėl to, kad, jei kredito unija dirbtų nuostolingai, ji privalėtų proporcingai sumažinti grąžinamą papildomą pajų pagal patirtą nuostolį. Atsiskaityti su savo nariu kredito unija gali tik tuo atveju, jei, išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už papildomą pajų, nekels grėsmės savo veiklos stabilumui ir patikimumui. Įnašą už einamaisiais metais įsigytą papildomą pajų kredito unija galėtų grąžinti tik kitais metais, kai bus patvirtinta metinio balanso ataskaita. Taigi šio įnašo grąžinimas visada užtruks.

Kredito unijų įstatymas unijas įpareigoja, prieš sudarant sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, jų kaina ir teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitais aspektais, galinčiais lemti kliento apsisprendimą sudaryti sutartį.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, Lietuvos bankas „Taupkasei“ skyrė 0,075% kredito unijos bendrųjų metinių 2016 m. pajamų dydžio baudą (558 Eur). Kredito unija taip pat įpareigota iki 2018 m. sausio pabaigos pateikti informaciją, kaip ji užtikrino, kad indėlininkams būtų pateikta išsami informacija apie indėlį „Plius“.

Lietuvos bankas jau prieš kurį laiką įspėjo gyventojus dėl tokių indėlių su padidintomis palūkanomis, tačiau tik dabar ėmėsi konkrečių veiksmų prieš tokius produktus siūlančias unijas.

Prievaizdo nemalonėje

Beje, unija „Taupkasė“ ir anksčiau yra patekusi į Lietuvos banko nemalonę – centrinis bankas buvo nusprendęs nuo lapkričio 1 d. nušalinti „Taupkasės“ vadovę Loretą Fomkiną ir apribojo jos skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus.

Tarp Lietuvos banko nustatytų unijos veiklos fragmentų – esą ne unijos reikmėms naudotas įsigytas daugiau nei 230.000 Eur vertės butas, taip pat unijos pirkti automobiliai „Bentley Continental GT Speed“, „Porsche Panamera“ ir šimtatūkstantinės išmokos tantjemų pavidalu bendrovės vadovams.

Pati unija teigia, kad Lietuvos banko pranešime esminė dalis pateikiamos informacijos yra išimta iš konteksto, neatskleidžiant svarbiausių faktų.

„Taupkasė“ teigia esanti įsitikinusi, kad „ši Priežiūros tarnybos kampanija yra sąmoningai nukreipta prieš „Taupkasės“ planus tapti lietuviško kapitalo banku“.

Dėl „nepagrįstų Priežiūros tarnybos sprendimų ir įgaliojimų viršijimo“ „Taupkasė“ jau kreipėsi į teismą.