Robertas J. Shilleris: fintech sudėtingumas neturi mūsų atgrasyti

Ekonomikos profesorius apie fintech plėtrą kalbėjo ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje fintech konferencijoje. Ponas Shilleris, kuris finansų inžinerijai ir elgsenai moksliniuose tyrimuose skiria tris dešimtmečius, pabrėžė finansų technologijų plėtros svarbą.

„Dar anksčiau to nevadinome fintech. Savo darbuose pabrėžiu, kad finansai turi būti nuolat atnaujinami, nes finansų rizikų pobūdis nuolat keičiasi, – teigė profesorius. - Kartais žmonės pabrėžia vėlyvąsias finansų inžinerijos stadijas, kai įmonės padaro atradimą ir tampa milijardinėmis, tačiau mane domina ankstyvoji proceso stadija. Dirbu su tuo 30 metų“.

Pavyzdžiui, profesorius sukūrė JAV būsto kainų indeksą „Case Shiller“. Čikagos biržoje prekiaujama ateities sandoriais, susietais su šiuo indeksu.

„Tikėjomės, kad šie ateities sandoriai atvers kelią daugybei kitų inovacijų. Viliuosi, kad tai reikšmingai pakeis šią svarbią rinką. Būsto rinka tokia pat svarbi kaip akcijų rinka“, – konferencijoje ketvirtadienio rytą kalbėjo profesorius.

Ponas Shilleris teigia, kad finansų technologijų plėtra turi remtis moksliniais tyrimais. Dėl to daug kam atrodo, kad fintech inovacijos yra itin sudėtingos. Tačiau, pasak p. Shillerio, tai neturėtų atgrasyti nuo finansų technologijų plėtros.

„Daugeliui žmonių finansų sektoriaus inovacijos atrodo sudėtingos. Ieškome tokių rizikos valdymo galimybių, kurios dar nėra ištyrinėtos. Rizikos valdymas remiasi mokslu, deja, tai matematinė disciplina, ir ji atrodo sudėtinga, – auditorijai aiškino p. Shilleris. – Tam, kad įvyktų pokyčiai, reikia sukurti naujos rūšies sandorius, o sandoriai yra sudėtingi, nes taip mes bandome pritaikyti abstrakčią rizikos valdymo idėją sudėtingame realiame pasaulyje“.

Tačiau finansų technologijų sudėtingumas, pasak pranešėjo, neturėtų „mūsų atgrasyti“. Tam paaiškinti ekonomikos profesorius pasitelkė automobilio metaforą.

„Prieš šimtą metų automobiliai buvo patogūs vartotojui. Patogūs vartotojui, kuris mėgo pats remontuoti savo automobilį. O 1917 m. žmonės dažnai patys remontuodavosi automobilius. Tačiau dabar jie tai daro retai, nes automobiliai tapo daug sudėtingesni. Jiems reikia sudėtingos kompiuterinės diagnostikos. Tačiau dabartiniai automobiliai kur kas labiau pritaikyti vartotojo poreikiams. Tereikia tik įsėsti ir paspausti mygtuką, – sako profesorius. – Šią metaforą noriu pritaikyti ir fintech – turėsim daug sudėtingų finansų inovacijų, kurioms reiks rimtų mokslinių tyrimų, tačiau vartotojams nereiks tuo rūpintis, nes jos bus patogios vartotojui“.

Jis atkreipia dėmesį, kad pasaulio vyriausybės vis dar naudojasi primityviomis finansinėmis priemonėmis.

„Šalys per daug apisribojusios savo valiutų rizika. Pasisakau už obligacijas, susietas su BVP. Praktiškai jokia šalis to nedaro“, – sako p. Shilleris.

Prieš konferenciją finansų profesorius kalbėjo, kad finansų technologijos padeda mažinti nepateisinamą ir atsitiktinę nelygybę. Fintech suklestėjimas, pasak p. Shillerio, vyksta kaip tik tuo metu, kai visuomenės susirūpinimas dėl ekonominės nelygybės auga.

Prieš pradėdamas kalbą, p. Shilleris pabrėžė, kad priklauso lietuvių diasporai. Profesoriaus seneliai yra iš Lietuvos.

Siūlo „Litechnią“

Finansų ministras Vilius Šapoka, atidarydamas konferenciją, kalbėjo, kad Vyriausybė pasirengusi bendradarbiauti su visais, turinčiais planų fintech srityje ir planuojančiais investicijas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tokias daug žadančias fintech sritis kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, blockchain, ICO (pirminiai kriptovaliutų siūlymai – VŽ), kibernetinis saugumas, – sakė finansų ministras. – Tikimės, kas elektroninių mokėjimų institucijų skaičius iki kitų metų pabaigos išgaus trigubai, o specializuotų bankų – dvigubai“.

Šiuo metu Lietuvos bankas yra išdavęs per 20 elektroninių pinigų įstaigos licencijų. Beveik pusė jų išduota užsienio finansų sektoriaus investuotojų Lietuvoje įkurtoms įmonėms.

Finansų ministro deklaruojamos ambicijos Lietuvai fintech srityje įgavo ir literatūrinę išraišką.

„Turiu svajonę, kad artimoje ateityje Lietuva taps aukštųjų technologijų šalimi, ir ją vadins „Litechnia“, – svajone pasidalino finansų ministras ir pakvietė konferencijos dalyvius būti „Litechnijos“ ambasadoriais.

Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, didžiavosi per metus pasiektais Lietuvos banko pasiekimais fintech srityje. Pastaruoju metu centrinės Lietuvos finansų institucija pozicionuoja šalį kaip palankią reguliacijos prasme fintech sektoriaus bendrovėms steigtis.

„Tai tik pradžia. Turime planą, kurį palaiko Vyriausybės institucijos ir sektorius. Kai imiesi pokyčių, susiduri su rizikomis, ir jų daug. Turime būti pasirengę klaidoms, o ne tik malonioms konferencijoms. Devynios iš dešimties iniciatyvių žlunga, bet tai ir gerai. Jei nebandai, tau ir nepasiseka“, – kalbėjo p. Jurgilas.

Šiemet į konferenciją, kurią Finansų ministerija organizuoja kartu su Lietuvos banku ir „Tech City Lithuania“ asociacija, susirinko daugiau kaip 800 finansų rinkų politikos formuotojų, akademikų ir verslo atstovų iš Lietuvos, JAV, Švedijos ir kitų šalių. Tai – didžiausias iki šiol finansų technologijų renginys Lietuvoje.