Nušalino prabangius butus ir automobilius pirkusios unijos vadovę

Tai – ne pelningos ir didelės Lietuvos įmonės realybė, tačiau nuostolingai veikiančios Kauno kredito unijos „Taupkasė“ veiklos fragmentas. Pati „Taupkasė“ teigia, kad Lietuvos banko pateikiama informacija apie unijos veiklą – išimta iš konkteksto. Unija dėl Priežiūros tarnybos veiksmų kreipėsi į teismą.

Lietuvos bankas pranešė nuo lapkričio 1 d. nusprendęs nušalinti „Taupkasės“ vadovę Loretą Fomkiną ir apribojo jos skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus.

Unija įpareigota iki spalio pabaigos sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, priimti sprendimą dėl vadovės nušalinimo ir spręsti dėl valdybos narių.

Kol pašalins teisės aktų pažeidimus, kredito unija neturi teisės sudaryti skolinimo sandorių su asocijuotais nariais, jei turimų piniginių reikalavimų ir įsipareigojimų skolininkui suma viršija 30.000 Eur.

Be to, Lietuvos bankas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito unija tinkamai informavo klientus apie specifinį taupymo produktą „Indėlis PLIUS“ ir su juo susijusias rizikas.

Už „Indėlį PLIUS“ unija siūlo iki 4,5% metines palūkanas, tačiau reikalauja mažiausiai už 1.000 Eur pirkti pajų, kuriam negalioja indėlių draudimas. Unijos bankroto atveju indėlininkų galimybės atgauti šias lėšas būtų minimalios.

Neatsakinga veikla

„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – pranešime sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Teigiama, kad kredito unija nevengdavo skolinti neatsakingai iš indėlininkų pritrauktų pinigų: neįsitikindavo tvariomis skolininkų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, nekontroliavo, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal numatytą paskirtį. Kredito unija planavo spartesnę juridinių asmenų kreditavimo plėtrą, tačiau tam buvo nepasirengusi: ir iki šiol vykdyta skolinimo veikla, ir unijoje taikoma paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų, teigia Lietuvos bankas.

Abejotinas buto poreikis

Nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O „Taupkasė“ už 235.000 Eur įsigijo butą Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50.000 Eur jo remontui motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui.

Lietuvos bankas nustatė, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.

Prabangūs automobiliai

Ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“, teigia centrinis bankas.

„Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, „Taupkasės“ vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas“, – rašome Lietuvos banko pranešime.

Tantjemos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį taip pat yra pripažinęs negaliojančiu „Taupkasės“ sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720.000 Eur tantjemų. Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas turės grąžinti gautas lėšas.

Išsiaiškina, kad „Taupkasė“ taip pat nepagrįstai padidino perskaičiuoto kapitalo dydį sumomis, kurias numatė gauti ateityje. Sumažinus perskaičiuotą kapitalą suma, kuria nepagrįstai buvo atkurtas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kredito unija 2017 m. birželio 30 d. būtų nevykdžiusi kapitalo pakankamumo normatyvo.

„Taupkasės“ pozicija

VŽ atsiųstame „Taupkasės“ atsakyme teigiama, kad viešai išplatintame pranešime esminė dalis pateikiamos informacijos yra išimta iš konteksto, neatskleidžiant svarbiausių faktų.

„Pavyzdžiui, viešame pareiškime nurodoma, jog paskolos buvo išduodamos neatsakingai, tačiau faktas, kad „Taupkasės“ paskolų portfelio kokybė visame sektoriuje yra aukščiausia, vėluojančių paskolų dalis portfelyje daugiau nei tris kartus yra mažesnė nei rinkos vidurkis, paminėta nebuvo“, - rašoma atsakyme.

Taip pat „Taupkasė“ pažymi, kad teiginys, jog įsigytos patalpos negali būti naudojamos unijos reikmėms yra tik Priežiūros tarnybos interpretacija, kadangi šis nekilnojamas turtas buvo įsigytas iš juridinio asmens, kuris šiose patalpose buvo įsirengęs biurą veiklai vykdyti.

„Garsiai žiniasklaidoje nuskambėję automobiliai yra 7-9 metų senumo, įsigyti rinkos kainos verte, šis turtas buvo naudotas reprezentacinėms reikmėms mezgant kontaktus su užsienio investuotojais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Priežiūros tarnyba jau 2016 metais buvo informuota apie „Taupkasės“ įsigytą turtą“, - teigia unija.

„Taupkasė“ teigia esanti įsitikinusi, kad „ši Priežiūros tarnybos kampanija yra sąmoningai nukreipta prieš „Taupkasės“ planus tapti lietuviško kapitalo banku“.

Dėl „nepagrįstų Priežiūros tarnybos sprendimų ir įgaliojimų viršijimo“ „Taupkasė“ jau kreipėsi į teismą.

„Norime pažymėti, kad „Taupkasės“ veikla ir toliau išlieka stabili, esame pasiryžę ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų bei skaidrios ir patikimos veiklos. Stengsimės imtis visų galimų priemonių, kad ši neobjektyvi Priežiūros tarnybos kampanija būtų sustabdyta“, - sako unijos atstovai.