Investicinis portfelis visiems metų laikams

Johnas Nashas (taip, tas pats matematikas iš filmo „Nuostabus protas“) dar praeito šimtmečio viduryje aprašė formulę, vadinamą Nasho pusiausvyra. Trumpai tariant, taip žaidimų teorijoje vadinami kelių žaidėjų sprendimai žaidime, kai nė vienas žaidėjas negali padidinti laimėjimo vienpusiškai pakeitęs savo sprendimo, kai kiti savo sprendimo nekeičia.

Būtent panašiai veikia ir finansų rinka. Tai, ką mes dažniausiai matome rinkose, tai stipri vienpusė tendencija. To pavyzdys – auganti finansų rinka. Situacija, kai tam tikrų akcijų kainų augimas įgauna „gniūžtės efektą“. Kiekvienas naujas pirkėjas padidina akcijos vertę, taip pritraukdamas naujus investuotojus. Kainai per greitai išaugus, burbulas subliūkšta, o įmonių akcijų kainos laisvu kritimu juda žemyn. Įvyksta finansų krizė. Tai normalus cikliškas ekonomikos procesas.

Tačiau pinigai niekur nedingsta – krizės metu prekiautojai savo portfelius diversifikuoja ir lėšas perkelia į laiko patikrintas investicijas: daugiausia į tauriuosius metalus ar retesnes žaliavas.

Kaip jau supratote, į ekonomikos ciklus galima pasižiūrėti lyg į besikeičiančius metų laikus: pavasarį ir vasarą viskas auga, nėra jokių nerimų ženklų, tačiau, laiku neapsirūpinus atsargomis žiemai, vėliau galime tikrai skausmingai nusvilti.

Kokios proporcijos

Tai kokios gi yra toks idealios investavimo proporcijos? Išnagrinėjus populiariausių pasaulyje fondų sudėtį, galima prieiti prie išvados, kad krepšelyje turėtų vyrauti JAV akcijos bei obligacijos, taip pat tokie taurieji metalai, kaip auksas, o kai kuriais atvejais – ir žaliavos, tarkime, nafta.

Žinoma, mes gyvename Europos Sąjungoje, todėl daug įdomiau prekiauti Europos įmonių akcijomis, kurios mums tiesiog yra arčiau širdies. Atlikęs skaičiavimus, išvedžiau optimalią formulę europiečiui. Ji veiks bet kokiomis rinkos sąlygomis. Pagal ją sudarytas pavyzdinis investavimo portfelis turėtų atrodyti taip:

• 20% akcijos, patenkančios į JAV akcijų rinkos indeko S&P 500 sudėtį. Jei jūs būtumėte investavę 10.000 USD į šio indekso kompanijas 1965 m. (būtent tada legendinis investuotojas Warrenas Buffettas tapo „Berkshire Hathaway“ vadovu) ir būtumėte pakartotinai investavę gautą uždarbį, šiandien turėtumėte daugiau nei 800.000 USD.
• 20% akcijos, patenkančios į Vokietijos akcijų rinkos indekso DAX sudėtį. Didžiausios ES šalies – Vokietijos – ekonomika paremta visiškai kitu verslo modeliu, nei JAV. Jei mes pagalvotume apie Vokietijos didžiausias įmones, prieš akis pirmiausiai šmėsteltų automobilių ar lėktuvų gamintojų logotipai: BMW, „Volkswagen“, „Lufthansa“. Šis indeksas per paskutinius 10 metų vidutiniškai augo 8% per metus.
• 20% JAV 5-metų trukmės vyriausybės obligacijos. Šios obligacijos tradiciškai atneša mažiausiai pelno, tačiau, iš kitos pusės, tai yra mažiausiai rizikingas instrumentas. Tai ypatingai populiarus instrumentas tarp stambių investuotojų. Paprastai būtent obligacijos sudaro didžiausią dalį jų portfelio.
• 30% auksas. Investuotojai gana dažnai mano, kad visų tauriųjų metalų kaina juda panašiomis proporcijomis. Tiesa yra tokia, kad, pavyzdžiui, sidabro naudojimas pramonėje yra sumažėjęs iki minimumo – šio metalo dulkės yra naudojamos juostinių fotoaparatų juostoms gaminti, o, pavyzdžiui, paladžio kaina labai priklauso nuo automobilių gamintojų gamybinio pajėgumo. Vis dėlto, dauguma fizinio aukso yra laikoma kaip investicija ir tik nedidėle dalis yra naudojama pramonėje ar juvelyrikoje.
• 10% įvairių žaliavų krepšelis. Nebūtina prekiauti pasirinktomis žaliavomis, rekomenduoju tam reikalui investuoti į instrumentą pavadinimu DBC ETF. Jo pagrindą sudaro nafta, mazutas, kelios žemės ūkio žaliavos. Paskutiniu metu šio fondo vienetų kaina yra kritusi, tačiau tai pilnai kompensuoja auganti finansų rinka.

Jei kalbėsime grynai skaičiais, tai toks pavyzdinis portfelis mums praeitais metais būtų uždirbęs 6,12% grąžą. O jei mes būtume pradėję prekiauti pagal jį  nuo šių metų pradžios, iki dabar dėl greito akcijų augimo turėtume pasiekę 7,95% augimą.

Savo asmeninį finansinį profilį galite susidėlioti patys – norint didesnės rizikos ir tikėtinos didesnės grąžos, galima didinti akcijų proporciją arba naudoti finansinį svertą. O norint didesnės grąžos artėjant krizei – paprasčiausiai padidinti tauriųjų metalų bei žaliavų dalį.

Robertas Borkovskis yra valiutų ir kitų finansinių instrumento „TMS Brokers“ vyriausiasis klientų patarėjas