Tamsioji kriptovaliutų pusė, arba Ką nutyli jos šalininkai

Publikuota: 2017-10-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Paysera“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių akcininkų

Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir pasaulyje patiki kriptovaliutų, tokių kaip „Bitcoin“, „Ethereum“ ateitimi. Žiniasklaidoje dažnai piešiamas teigiamas jų įvaizdis, o straipsniai apie augančias kriptovaliutų kainas, jų panaudojimą norint pritraukti investuotojų kapitalą jau nieko nestebina. Tačiau ar iš tiesų kriptovaliutos yra ateitis, apie kurią svajojame?

Šešėlinė ekonomika ir terorizmas

Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad kriptovaliutos yra geresnis įrankis įvairaus plauko nusikaltėliams, teroristams nei grynieji pinigai. Prisiminkime neseniai įvykusį išpuolį prieš „Windows“ operacinės sistemos vartotojus. Šimtai tūkstančių žmonių ir įmonių nukentėjo nuo šios „WannaCry“ pavadintos kenkėjiškos programos, kuri reikalavo pervesti tam tikrą kriptovaliutos kiekį, kitu atveju visi duomenys esantys kompiuteryje nebus atkoduoti ir bus prarasti.

Nuo šių nusikaltėlių nukentėjo net ir tie, kurie nenaudoja „Windows“ operacinės sistemos. Sustojo ligoninių, kitų viešųjų įstaigų darbas, laikinai negalėjo būti suteiktos paslaugos. Ir tai tik vienas iš garsiau nuskambėjusių atvejų, tačiau pinigų prievartavimas, naudojant kriptovaliutas, internete yra kasdienybė, kuri dažnai lieka tik teisėsaugos bylų archyvuose ir nėra taip liaupsinama kaip pakilusi ar nusileidusi virtualios valiutos kaina.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ kartu su dešimtimi kitų Lietuvos populiarių svetainių prieš porą metų patyrė DDOS ataką prieš savo serverius, tuomet buvo reikalaujama sumokėti bitkoinais, kad atakos liautųsi. Laimei, šįsyk pavyko sulaikyti nusikaltėlius ir juos nubausti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kas geriau: visiškas anonimiškumas ar skaidrumas?

Žmonės nuolat ieško būdų apsaugoti savo ir kitų pinigus, stengtasi maksimaliai sumažinti riziką juos pavogti ar užkirsti kelią panaudoti juos nusikalstamai veiklai.

Pastaruoju metu stebime griežtėjantį teisinį reglamentavimą, susijusį su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija. Iš finansų įstaigų reikalaujama stebėti ir rinkti vis daugiau informacijos apie finansinėmis paslaugomis besinaudojančius klientus, taip siekiant kovoti su šešėline ekonomika bei terorizmo finansavimu.

Tačiau šioje srityje kol kas yra labai didelė spraga – nors dar ir mažą, bet vis didėjančią rinkos dalį užima mokėjimai ir atsiskaitymai įvairiomis kriptovaliutomis, kurios nėra niekaip reglamentuotos ir neužtikrina saugumo.

Kaip vienas pagrindinių kriptovaliutų privalumų yra įvardytas anonimiškumas, kuris kelia daugiau nerimo nei vertės. Tačiau kriptovaliutų šalininkai teigia, kad jų anonimiškumas yra tik mitas. Iš vienos pusės tai yra tiesa, nes kiekvienas kriptovaliutos turėtojas gali matyti kiek, kada ir kokia elektroninė piniginė persiuntė virtualią valiutą. Tačiau tai dar nereiškia, kad galima identifikuoti, kokiam asmeniui priklauso ta piniginė ir iš kur jis gavo pinigus.

Niekas netrukdo tam pačiam žmogui turėti šimtus ar tūkstančius nežinomų el. piniginių, atlikti dešimtis pervedimų tarp savo paties piniginių ir taip paklaidinti pinigų kilmę. Tuomet tampa neįmanoma susekti tą, kuris gavo kriptovaliutą iš nelegalios veikos ir tą, kuris nori pakeisti virtualią valiutą į tikrus pinigus, net jeigu galutinis gavėjas yra identifikuotas kriptovaliutos keitykloje.

Iš tiesų nusikaltėliams net nereikia išsigryninti kriptovaliutos, nes su ja jie gali nusipirkti ginklų, narkotikų ar tiesiog atsiskaityti už legalias paslaugas ar prekes. Taip pat jiems nereikia naudotis valiutų keityklomis, nes jie tiesiog juos gali išsikeisti su kitais žmonėmis. Tokių skelbimų, siūlančių iškeisti, parduoti bitkoinus ar kitas kriptovaliutas už grynuosius, yra ir Lietuvoje. Tad net ir keityklų reguliavimas neužkirstų kelio nusikalstamai veiklai ir terorizmo finansavimui.

Kadangi kriptovaliutos niekaip nėra reglamentuotos, traktuojama, jog tokia atsiskaitymų ir mokėjimų veikla nepatenka į Lietuvos teisės aktais reglamentuojamą sritį, ir todėl mokėjimus ir atsiskaitymus virtualiosiomis valiutomis vykdantys subjektai šių reikalavimų nesilaiko ir nėra prižiūrimi nei Lietuvos banko, nei FNTT.

Tad paklauskite savęs, ar esame pasiruošę paaukoti savo saugumą dėl anonimiškumo? Ar tikrai doram piliečiui, gaunančiam teisėtas pajamas ir perkančiam legalias prekes ar paslaugas, yra ką slėpti prieš valstybę? Ar Lietuvos valstybė, vardan inovatyvios „fintech“ šalies vardo yra pasiruošusios paaukoti savo ekonomiką ir leisti didinti šešėlį? Kam reikalinga kriptovaliuta mums, sąžiningiems piliečiams?

Juk dabar galime būti ramūs, kad net pamiršus savo prisijungimo prie banko slaptažodį neprarasime savo pinigų, kaip tai nutinka su kriptovaliutomis. Taip pat dabar galime būti tikri, kad valiuta taip staigiai nesvyruos vienos dienos bėgyje. Būti tikri, kad joks nusikaltėlis apgaulės būdu išviliojęs mūsų pinigus neliks nesučiuptas, nes pinigai nukeliautų tik į tinkamai identifikuoto kliento sąskaitą, o grynais pinigais išsiimti didelę pinigų sumą dažniausiai yra sudėtinga ir kelia papildomų klausimų bankams.

Nekalbama apie kainas

Nors kriptovaliutų entuziastai teigia, kad kritpvaliutoms nėra taikomi jokie mokesčiai, tačiau tai nėra visiška tiesa. Norint išsikeisti virtualią valiutą, yra taikomi mokesčiai, priklausomai nuo keityklos. Tiek pinigų įnešimas, tiek ir išsiėmimas iš keityklos kainuoja.

Pervedimai taip pat nėra nemokami. Tarkime pervesti 0,01 bitkoiną, arba apie 38 Eur, gali kainuoti ir apie 3 Eur.

Pasisakančių daug, bet veiksmų mažai

Spalio 10 d. Lietuvos bankas išsakė poziciją dėl virtualių valiutų ir pirminio virtualių valiutų žetonų platinimo, vadinamo ICO (Initial Coin Offering). Lietuvos bankas dokumente teigia, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis. Turėtų užtikrinti realų finansinių paslaugų veiklos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis ir užtikrinti tinkamą ir neklaidinančią komunikaciją.

Finansų rinkos dalyvis, teikdamas finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su virtualiosiomis valiutomis, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų ir imamasi atitinkamų priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai valdyti.

Pagal patvirtintą Lietuvos banko poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui išankstinio apmokėjimo (angl. pre-paid), debeto ar kredito kortelėmis, nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiam ICO modeliui turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai.

Priklausomai nuo ICO pobūdžio, taikytini šie įstatymai: Vertybinių popierių, Sutelktinio finansavimo, Kolektyvinio investavimo, Investicinių paslaugų teikimo, antrinę rinką reglamentuojančių bei steigiamo finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimo teisės aktai.

Apie kriptovaliutas neseniai pasisakė ir vieno didžiausių JAV banko JP Morgan vadovas Jamesas Dimonas, kuris bitkoinus pavadino afera: „Bitkoinas galiausiai žlugs. Tai afera. Tai baisiau nei tulpių svogūnėliai ir tai nesibaigs geruoju.“.

JP Morgan vadovas taip pat pridūrė: „Negalima daryti verslo, kai valiuta imama iš oro. Tai geruoju nesibaigs... Kas nors tikrai žus, ir tik tuomet valdžia pripažins problemą. Bitkoinai gali kainuoti ir 20.000 USD. Kai tai įvyks, problema galiausiai pribręs. Tai sukčiavimas, ir aš asmeniškai esu šokiruotas dėl to, kad niekas nemato realios padėties.“

Paysera taip pat pritarią, kad be anonimiškumo problemas, dar didesnė problema yra tai, kad jos vertė yra paremta tik paklausa ir pasiūla, o paklausa yra didelė tik dėl to, kad visi tikisi pabrangimo.

Kyla rizika, kad šis populiarumas išblės, ir kainos burbulas sprogs. Liūdniausia bus tiems, kurie nusipirko kriptovaliutų tikėdamiesi greitai praturtėti ir kuo vėliau šis burbulas žlugs, tuo daugiau nukentėjusių žmonių bus. Viskas nebūtų taip blogai, jeigu kriptovaliutas pirktų tik pasiturintys žmonės, kurie neperka bitcoinų už visus savo turimus pinigus, tad juos praradus jie ir toliau sėkmingai gyventų. Problema atsiranda tada, kai žmonės pasiskolina tikrų pinigų tik tam, kad nusipirktų kriptovaliutos ir, jai nuvertėjus, liktų be nieko. Tad kuo tai kitaip nei finansinės piramidės, kurios anksčiau ar vėliau žlunga, nes neturi realaus finansinio pagrindo?

Laikas imtis darbų

Atsižvelgiant į situaciją, šiuo metu vien įspėjamosios atsakingų valstybinių institucijų pozicijos bei rizikos perkėlimo vartotojui nepakanka.

Lietuvos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių pasyvi pozicija vengti pripažinti virtualias valiutas atsiskaitymo priemone ir tokiu būdu jų išvis nereguliuoti, taip leisti jomis veikti anonimiškai, šiuo metu jau nebeatitinka situacijos masto ir rimtumo. Tokia pozicija galinti kelti netgi grėsmę nacionaliniam saugumui yra netoleruotina ir neleistina.

Kad bitkoinas yra laikytinas atsiskaitymo priemone, patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuris 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą byloje C 264/14 (David Hedqvist). Joje bitkoinų keitimas į tradicines valiutas yra prilyginamas valiutos, banknotų ir monetų, naudojamų kaip teisėta atsiskaitymo priemonė, sandoriams.

Mūsų siūlymas būtų aiškiai apibrėžti, koks virtualių valiutų modelis nėra leistinas ir tai įtvirtinti įstatymuose.

Komentaro autorius yra el. atsiskaitymų įmonės „Paysera“ generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Atlėgusi JAV infliacija investuotojus įkvėpė raliui Premium 1

Mažesnė nei tikėtasi infliacija JAV atnešė palengvėjimo ralį į Europos ir JAV akcijų biržas. Naftos kaina...

Rinkos
2022.08.10
Latvijos vyriausybė rezervavo „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalnyje

Latvijos vyriausybė nusprendė rezervuoti bendrovei „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalno...

Rinkos
2022.08.10
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
Talino uosto pirmojo metų ketvirčio pelnas patrigubėjo

Penkių uostų Estijoje valdytoja „Tallinna Sadam“ pranešė per antrąjį metų ketvirtį uždirbusi 5,1 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
Lietuvių „Contrarian Ventures“ taikiklyje – 100 mln. Eur klimato technologijų fondas Premium

Lietuvių fondų valdytoja „Contrarian Ventures“ renka kapitalą antram į klimato technologijų startuolius...

Inovacijos
2022.08.10
Rumunijos „GreenGroup“ perka Lietuvos įmonę „Ecso“

Vidurio Europoje veikianti Rumunijos antrinių žaliavų perdirbimo grupė „GreenGroup“ perka Lietuvos mažo...

Pramonė
2022.08.10
E. Muskas pardavė „Teslos“ akcijų už beveik 7 mlrd. USD 1

Amerikiečių verslininkas Elonas Muskas, besiruošiantis teisniam mūšiui su „Twitter“ dėl 44 mlrd. USD vertės...

Rinkos
2022.08.10
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
2022.08.10
Ukrainos oficialiosios atsargos šiemet sunyko 28%

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per septynis šių metų mėnesius sunyko 8,546 mlrd. USD, arba 28%,...

Rinkos
2022.08.10
„Perlas energija“ sugalvojo paprekiauti „nestandartizuotais elektros ateities sandoriais“ Premium 9

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ pranešimas apie augančius nuostolius ir dėl to keičiamas...

Rinkos
2022.08.10
Investuotojams laukiant JAV infliacijos, suaktyvėjo Baltijos biržos Premium

Akcijų biržose – vasariškas naujienų atokvėpis, laukiant trečiadienio JAV infliacijos duomenų. Rinkos...

Rinkos
2022.08.09
„Ignitis grupė“ susimažino įstatinį kapitalą iki 1,616 mlrd. Eur 4

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ anuliavo dalį jos supirktų akcijų ir sumažino įstatinį...

Rinkos
2022.08.09
Latvija vėl gauna rusiškų gamtinių dujų 1

Latvija vėl gauna gamtinių dujų iš Rusijos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“,...

Rinkos
2022.08.09
Pirmasis pusmetis „Baltic Horizon“ fondui nešė pelną

Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon...

Statyba ir NT
2022.08.09
INVL STAFF II fondas papildomai pritraukė 22,9 mln. Eur 1

Į mišką ir žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje investuojantis fondas „INVL Sustainable...

Rinkos
2022.08.09
„Merko statybos“ pajamos pirmąjį pusmetį augo 42%

Estijos kapitalo statybų UAB „Merko statyba“ per šių metų pirmąjį pusmetį iš generalinės rangos sutarčių gavo...

Statyba ir NT
2022.08.09
„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
2022.08.09
Sprendimas pradėti veiklą JAV pasiteisino: lietuvės sukurtą startuolį jau įsigijo investuotojai Premium

UAB „Neorus“, veikiančią 6 metus, už neatskleidžiamą sumą įsigijo kita lietuviška UAB „Orbio World“. Abi jas...

Gazelė
2022.08.09
Infliacijos duomenų laukiančiose rinkose – optimizmo vėjai Premium

Pasaulio akcijų biržas aplankė optimizmo pliūpsnis, investuotojai laukia JAV infliacijos duomenų. Japonijos...

Rinkos
2022.08.08
Metinė infliacija Estijoje išaugo iki 22,8%, Latvijoje – 21,5% 5

Metinė infliacija visose trijose Baltijos valstybėse liepą viršijo 20%. Liepą didžiausia ji užfiksuota...

Finansai
2022.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku