11 potencialių krizės židinių pagal „Deutsche Bank“

Naujausioje apžvalgoje „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad pasaulinėje finansų sistemoje esti daugybė vietų, kuriose galima įžvelgti kraštutinius nukrypimus. Į kai kuriuos rodiklius žiūrint, būtų sunku pasiteisinti, kad nebuvo galima pastebėti, jog kažkas yra negerai, jei per artimiausius 2–3 metus kiltų krizė, teigia analizės autoriai.

1. Skatinamosios pinigų politikos atsisakymas

Plačios apimties kiekybinis ekonomikos skatinimas išsivysčiusiose šalyse po truputį baigiasi – FED jau pradėjo kelti palūkanas ir netrukus pradės mažinti balansą, kuris išsipūtė įgyvendinant obligacijų supirkimo programą. Taip pat rinkos dalyviai spėlioja, kaip ECB seksis pereiti prie pinigų politikos normalizavimo.

„Kaip rodo istorija, tai turėtų sukelti reikšmingas pasekmes, ypač atsižvelgus į pasaulyje išaugusias daugybės turto klasių kainas“, – rašo „Deutsche Bank“ analitikai.

2. Išsekęs skatinimo arsenalas

Centriniams bankams nelabai likę ekonomikos skatinimo priemonių, jei vėl greitai kiltų ekonominė krizė: didžiųjų centrinių bankų balansai išsipūtę, palūkanų normos – ties nuliniais lygiais, vyriausybių skolos lygis – aukštas.

Pasak „Deutsch Bank“, politikos formuotojai yra netoli akligatvio, todėl kita krizė galėtų pasižymėti ekstremaliomis priemonėmis.

3. Dar daugiau kiekybinio skatinimo

Nors tai nėra bazinis scenarijus, „Deutsche Bank“ įspėja, kad rinkos dalyviai gali būti užklupti iš pasalų, jei infliacijai neįsibėgėjus centriniai bankai gali vėl sugrįžti prie kiekybinio skatinimo, kuris sugrąžintų prie neigiamų palūkanų, nerimo dėl finansų sektoriaus stabilumo.

4. Krizė Italijoje

Bankas įspėja, kad trečioje didžiausioje euro zonos ekonomikoje slypi politinio ir ekonominio neapibrėžtumo potencialas, kurį išjudinti gali artėjantys rinkimai ir aukštas populistinių partijų populiarumas, lėtas ekonomikos augimas, aukštas skolų lygis, trapi bankų sistema.

5. Krizė Kinijoje

Banko analitikai įspėja dėl netvaraus skolinimo apimties augimo – po 20% per metus pastaruosius 7–8 metus. Transformaciją iš eksportuojančios ekonomikos į vartojančią ir investuojančią išgyvenančiai Kinijai kol kas pavyko išvengti kieto nusileidimo, tačiau jį išprovokuoti gali spartaus kreditavimo sukeltas turto kainų burbulas, išsikerojęs šešėlinės bankininkystės sektorius.

„Ateities augimas negali visą laiką remtis vien tik paskolomis ir investavimu“, – įspėja „Deutsche Bank“.

6. Pasaulinės prekybos disbalansai

Bankas pastebi, kad nuo 1970 m. reikšmingai išaugus pasaulinės prekybos apimčiai, daugybė šalių turi reikšmingą užsienio prekybos perviršį arba deficitą. Dėl didelių disbalansų ir didelių tarptautinių kapitalo srautų šalys pačios turi mažiau galimybių kontroliuoti savo ekonomiką ir yra labiau pažeidžiamos finansų krizių.

7. Populizmo suvešėjimas

Nors pastarieji keleri rinkimai Europoje kiek nuramino rinkas dėl populistinių partijų grėsmės ir ES projekto tvarumo, „Deutsche Bank“ tai nurodo tarp potencialių pavojų – neapibrėžtumo lygis neabejotinai išliks aukštas, kol tokios partijos turės realių galimybių didžiuosiuose nacionaliniuose rinkimuose.

8. Turto klasių kainos „nusileis ant žemės“

Analitikai įspėja, kad bendrai rinkos išgyvena „labai išaugusių turto klasių kainų laikotarpį“, todėl išlieka staigios korekcijos rizika, kuri gali destabilizuoti finansų sietmą ir pasaulinę ekonomiką, kuri, „atrodo, reikalauja tokių aukštų turto kainų“.

9. Krizė Japonijoje

„Deutsche Bank“ analitikai sako, kad „neįmanoma įžvelgti“, kaip Japonija galėtų sugrįžti prie tvaraus vystymosi turėdama vis dar aukštą biudžeto deficitą, didelės apimties kiekybinio skatinimo programą, didžiausią tarp išsivysčiusių šalių skolos lygį ir senstančią visuomenę, todėl atitinkamai – ir mažiau dirbančiųjų apmokėti skoloms.

10. „Brexit“ išvirs į betvarkę

Nors labiausiai tikėtina baigtis, pasak banko analitikų, yra kompromisas, jei JK ir ES jo nepasieks, tai turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, su kuriomis 19% svaro sterlingų nuosmukis yra palyginti „niekas“.

11. Dėl sumažėjusio likvidumo rinkos nustos tinkamai funkcionuoti

„Deutsche Bank“ atkreipia dėmesį į „mažėjantį rinkų likvidumą“. Tai lėmė ETF fondų iš išvestinių instrumentų išpopuliarėjimas.

Dabar neretai rinką formuojantys investiciniai bankai ar tarpininkai tarpusavyje suveda pirkėjų ir pardavėjų pavedimus, patys neatlikdami operacijų rinkoje realiu turtu ir vertybiniais popieriais. Sumažėjusio likvidumo sąlygomis turto „kainos gali kristi dramatiškai“.