Investuotojams į paskolas – dvi mokestinės žinios

Publikuota: 2017-06-24
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.

Lietuvos tarpusavio skolinimo platformų operatoriams kol kas nepavyko pasiekti, kad blogas paskolas būtų galima sudengti su palūkanomis iš paskolų, visgi dvi investuotojams palankias žinias platformos turi.

„Savy“ paskelbė, kad lengvės mokesčių administravimo našta per platformą investuojantiems nerezidentams, o „Paskolų klubas“ turi naujienų dėl pajamų, gautų pardavus investicijas, apskaičiavimo tvarkos.

„Savy“ pranešė, kad šiemet gegužę–birželį galutinai suderino klausimą su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl investuotojų gyvenančių ne Lietuvoje (nerezidentų) pajamų, gaunamų iš investavimo per „Savy“ platformą, apmokestinimo.

„Savy“ pranešė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. deklaracijas pateiks ir 15% nerezidentų turimą sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) VMI kas mėnesį perves pati SAVY. GPM privalo būti išskaičiuojamas iš palūkanų uždirbtų iš skolinimo veiklos ir/ar gautų pardavus paskolas antrinėje rinkoje išmokėjimo (pervedimo) metu.

Iki šiol problema buvo ta, kad teisiškai nerezidentai paskolų teikėjai turėjo patys deklaruoti kas mėnesį gaunamas palūkanas ir mokėti mokesčius.

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, VŽ patvirtino, kad toks susitarimas su „Savy“ buvo.

„Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme niekas nesikeitė – ne rezidentų palūkanos kaip buvo A klasės, taip ir liko. Tik platforma „Savy“, kaip tarpininkas, pagal susitarimą su VMI, kuris buvo priimtas susitikimo prieš porą savaičių metu, dabar išskaičiuos pajamų mokestį. Taip patiems mokesčių mokėtojams lengvinama administracinė našta“, – teigia ji.

Nerezidentais yra laikomi tie asmenys, kurie apie savo išvykimą iš Lietuvos yra pranešę VMI ir mokesčius moka užsienyje. Jei apie išvykimą nesate informavęs VMI ir mokesčius mokate Lietuvoje, tuomete kaip ir iki šiol palūkanas deklaruosite ir 15% GPM turėsite sumokėti pats iki kitų metų gegužės 1 d.

Leidžia susimažinti

Kitą žinią dėl mokesčių turi platforma „Paskolų klubas“, kuri pranešė, kad kreipėsi į VMI su prašymu patvirtinti apmokestinamųjų pajamų, gautų iš reikalavimo teisių pardavimo, apskaičiavimo tvarką, kai investicija yra atlikta Užtikrinimo fondo paslauga.

„Pasirinkus šią paslaugą, su „Paskolų klubu“ pasirašote laidavimo sutartį, pagal kurią pats „Paskolų klubas“ įsipareigoja laiduoti už paskolos gavėją. VMI patvirtino, kad reikalavimo teisė į „Paskolų klubą“ (laiduotoją) yra turtinė teisė, todėl investuotojui perleidžiant reikalavimo teisę, kuri yra užtikrinta atlygintino laidavimo sutartimi, tai pardavimo sandoriu kartu perleidžiama ne tik reikalavimo teisė į vartojimo kredito gavėją, tačiau ir atlygintinu laidavimu paremta reikalavimo teisė į „Paskolų klubą“ (laiduotoją). Šios abi turtinės teisės laikomos kitu (neregistruotinu) turtu, todėl šias teises pardavus jų įsigijimo kaina gali būti atimama iš visų per mokestinį laikotarpį gautų kito turto pardavimo pajamų“, – rašoma „Paskolų klubo“ pranešime klientams.

Pasak įmonės, gautas VMI išaiškinimas investuotojams suteikia galimybę sumažinti apmokestinamąsias pajamas iš reikalavimo teisių pardavimo, kuriam nustatytas nustatytas 2.500 Eur neapmokestinamųjų pajamų dydis (kartu skaičiuojama su gautomis pajamomis pardavus ar kitaip perleidus visą kitą ne individualios veiklos turtą).

Nors metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. jau yra pateiktos, teigiama, kad ši informacija bus naudinga tikslinant pateiktus duomenis bei deklaruojant ateinančių metų pajamas.

Didžioji platformų problema

Kaip žinia, didžiausia problema kalbant apie mokesčius už investicijas į paskolas yra tai, VMI vis dar neleidžia investuotojams „sudengti“ vėluojamų grąžinti paskolų su palūkanomis, gaunamomis už paskolas.

Kitaip tariant, investuotojai mokesčius (15% GPM) privalo mokėti nuo pirmo kaip palūkanos gaunamo euro, neatsižvelgiant į tai, kad paskola vėliau galėjo tapti bloga ir sugeneruos ne pelną, o nuostolį.

Kaip teigia platformos, šio klausimo sprendimas valstybinėse institucijose juda lėtai, nes jį turi spręsti Finansų ministerija kartu su Vyriausybe.

Tai gerokai mažina tarpusavio paskolų patrauklumą palyginti su kitais investavimo instrumentais, tokiais, kaip akcijos ar obligacijos, kurioms taikoma iki 1.000 Eur pelno neapmokestinimo riba.

500 Eur pelno neapmokestinimo suma Lietuvoje atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi, bendra neapmokestinama riba siekia 1.000 Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 28

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 1

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
Po akcijomis užlieto aukciono intriga dėl Šiaulių banko akcijų Premium

Ketvirtadienį Baltijos biržoje rinkos dalyvių akys kryps į prekybą Šiaulių banko akcijomis po to, kai iš...

Rinkos
2019.05.22
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
„Fima“ pardavė didmeninės prekybos verslą 1

Inžinerinių sprendimų įmonių grupė „Fima“ už neįvardijamą sumą pardavė didmeninės prekybos verslą.

Statyba ir NT
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 36

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Baltijos biržose baudos reakcijų nesukėlė

Baltijos akcijų biržose antradienį rinkos reguliuotojo skirtos tūkstantinės baudos prekyboje neatsispindėjo,...

Rinkos
2019.05.21
„INVL Asset Management“ – 140.000 Eur bauda 6

Lietuvos bankas skyrė 140.000 Eur baudą investicijų valdymo įmonei „INVL Asset Management“ už dalies platintų...

Rinkos
2019.05.21
Už biržos taisyklių pažeidimus – 200.000 ir 25.000 Eur baudos 33

Lietuvos bankas už biržos taisyklių pažeidimus Vilkyškių pieninės ir „Auga Group“ valdybos nariui Linui...

Rinkos
2019.05.21
SEB dar susimažino investicijų rizikos toleranciją 1

SEB investicijų valdytojai toliau mažina rizikingų investicijų svorį portfeliuose, argumentuodami rinkos...

Rinkos
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
Investicijų valdymo įmonėje „I Asset Management“ – akcininkų pokyčiai

Dešimtmilijonines ambicijas turinčioje, bet kol kas nuostolingai dirbančioje Lietuvos investicijų valdymo...

Rinkos
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Investuotojams šliūkštelėjo blogų naujienų

Europos biržas pirmadienį nuskandino blogos naujienos iš „Ryanair“, „Deutsche Bank“, o viso IT sektoriaus...

Rinkos
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 24

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Vyriausybė pusseptintų metų pasiskolino už 0,527% 3

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 6 mėnesiams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,527%...

Rinkos
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau