Brangieji metalai: pakalbėkime ne vien apie auksą
Tačiau iš tiesų auksas yra tik vienas iš daugelio brangiųjų metalų. Toli gražu ne pats brangiausias, ne pats rečiausias ir tikrai ne pats perspektyviausias. Pasinerkime į brangiųjų metalų pasaulį ir pasižiūrėkime – gal jame atrasite kitą savo favoritą, kurį įsitrauksite į savo investicijų portfelį.
Prisideda prie ekologijos
Straipsnį apie „kitus“ norėtųsi pradėti nuo paladžio. Šio tauriojo metalo pavadinimas dar šių metų pradžioje nenulipo nuo naujienų portalų antraščių, kai vos per dvi prekybos sesijas biržoje jo kaina šoktelėjo įspūdingais 8%.
Paladis vien per praėjusius metus pabrango 20%, tuo pranokdamas auksą, kuris brango 8%, ir platiną, kuri brango vos 1%.
Susipažinkite – paladis yra retas sidabriškai baltos spalvos metalas, priklausantis platinos grupės metalams. Kaip ir platina, paladis labai atsparus oksidacijai bei korozijai.
Šį metalą dar 1803 m. atrado Williamas Hyde‘as Wollastonas ir 1804 m. pavadino asteroido Paladės (atrasto 1802 m.) garbei.
Skaičiuojama, kad 15% viso į rinką patenkančio paladžio pasaulyje sunaudojama juvelyrikai, vos 2% – investiciniams tikslams, o didžiausią dalį – daugiau nei 80% –pramonei.
Būtent tai, kad šį metalą itin aktyviai naudoja pramonė, daro jį vienu perspektyviausių brangiųjų metalų.
Kitaip nei kiti brangieji metalai, kurie itin jautriai reaguoja į centrinių bankų politikos pokyčius pasaulyje, paladžio kaina tiesiogiai priklauso nuo pasaulio pramonės būklės, o ypač – nuo automobilių sektoriaus. Paladis gana plačiai naudojamas automobilių katalizatorių gamybai. Dėl savo savybių šis metalas padeda mažinti teršalų išmetimą į aplinką.
Automobilių gamintojai pastaraisiais metais skelbia apie puikius automobilių pardavimo rezultatus ir augančią automobilių paklausą, o tai reiškia, kad paladžio paklausa, kartu ir kaina, auga kaip ant mielių. Žinoma, didelės reikšmės tam turi griežtėjantys aplinkosaugos standartai, verčiantys gamintojus ieškoti kuo efektyvesnių teršalų išmetimo į aplinką mažinimo būdų.
Juvelyrikoje paladis naudojamas jau nuo 1939 m., labai dažnai – kaip alternatyva platinai. Dėl savo natūraliai balto atspalvio jis dar vadinamas baltuoju auksu. Papuošalų gamintojams patrauklu tai, kad dėl balto atspalvio paladžio papuošalų nereikia papildomai dengti rodžio sluoksniu. Juvelyrikoje paladis dažniausiai būna 500 ar 950 prabos.
Jei paladį nuspręsite įsigyti kaip investiciją, pati mažiausia (1 Trojos uncijos, 31,10 g svorio) investicinio paladžio plytelė kainuos kiek daugiau nei 700 Eur.
Priklausomas nuo pramonės
Mažesniuoju aukso broliuku vadinamas sidabras – visiems puikiai žinomas metalas, tačiau ar tikrai apie jį žinote viską, ką turėtumėte?
Pradėkime nuo to, kad tai – baltas, lankstus ir minkštas metalas. Sidabras santykinai pigesnis už auksą ir jis išsiskiria tuo, kad didžiąją dalį paklausos jam sukuria pramonė (palygimui, aukso atveju pramonė sukuria 15% paklausos). Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę, todėl daugelyje elektrinių įrenginių, nuo kompiuterių iki kosminių raketų, rasite sidabrinių kontaktų. Sidabras, ypač anksčiau, buvo nepakeičiamas fotografijoje, nes fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu.
Pastaraisiais metais, ypač nuo praėjusios finansų krizės pabaigos, sidabrą vis dažniau atranda investuotojai, jie nuperka apie ketvirtadalį viso į rinką pateikiamo sidabro.
Kadangi sidabras labai plačiai naudojamas pramonėje, jis laikomas pasaulio pramonės būklės indikatoriumi. Kai pasaulio pramonė auga, didėja ir sidabro paklausa bei kainos, jo vertė išlieka ekonomikos augimo ir pinigų nuvertėjimo laikais. Ir jis mažiau nei auksas priklausomas nuo investuotojų nuotaikų, nes kur kas plačiau naudojamas.
Anksčiau sidabras buvo naudojamas monetoms kaldinti, o dabar dėl išaugusios jo vertės iš sidabro kaldinamos tik proginės ir investicinės monetos.
Jei manote, kad sidabras tinkamas ne tik puoštis, bet ir investuoti, mat jo kaina kils toliau atsigaunant pasaulio pramonei, tai pačią mažiausią (1 Trojos uncijos) investicinio sidabro plytelę galite įsigyti vos už kiek daugiau nei 50 Eur.
Pinga, bet...
Dar viena aukščiausiosios metalų lygos žaidėja – platina. Šį grynuolių klasės mineralą lengva kalti, bet kartu jis ir nepaprastai stiprus.
Šis sidabriškai baltas metalas nesioksiduoja, nereaguoja su rūgštimis ir yra labai švarus, todėl puikiai tinka alergiškiems žmonėms.
Platina yra itin populiari žaliava pramonėje (pramonė suvartoja 60% į rinką pateikiamos platinos), tačiau labai svarbi ir juvelyrikos industrijai, kuri suvartoja apie 35% į rinką patenkančios platinos. Platina patikima ir ilgaamžė, todėl puikiai tinka papuošalų apvadams, apsodams.
Kaip ir paladis, platina plačiai naudojama kaip vienas iš sudėtinių elementų automobilių katalizatorių gamyboje. Be platinos neįsivaizduojama ir kai kurių indų, chirurginių instrumentų, elektrodų bei kontaktų gamyba. Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai ir kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės. Platina naudojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenius, vandenilį, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus. Iš platinos bei iridžio lydinio gaminami metro ir kilogramo etalonai.
Tiesa, pastarojo laikotarpio platinos kainos grafikas neatrodo įkvepiančiai, bet, ko gero, neilgam. O priežastis labai paprasta – galimas platinos stygius.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Pirmoji Lietuvoje investavimo ir finansavimo platforma „Savy“ 2025 metus vadina lūžio tašku. Per pirmuosius tris metų ketvirčius platforma suteikė 31,4 mln. eurų paskolų – tai 49 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis augimas – spartesnis nei bet kada anksčiau: per devynis mėnesius suteikta daugiau paskolų nei per visus 2024-uosius.
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ paskelbė apie penktosios obligacijų emisijos pradžią. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Kadangi statybos darbai jau pasistūmėjo į antrąją statybų fazę, o pusė reikiamo finansavimo obligacijomis jau pritraukta, projektas pereina į kitą vystymo etapą. Šios emisijos pritrauktos lėšos bus daugiausia naudojamos anksčiau išleistų UAB „Preses nams“ obligacijų refinansavimui bei statybos darbų finansavimui.
Po to, kai per pastaruosius penkerius metus platinos kaina smuko apie 40%, Pietų Afrikos Respublika, kuri pasauliui tiekia apie 70% platinos, gerokai sumažino investicijas į šią pramonės sritį. Tai buvo padaryta siekiant bet kokia kaina išsilaikyti versle platinos gavybos įmonėms. Tai reiškia, kad platinos tiekimas gerokai sumažės. Ekspertai skambina pavojaus varpais, tikindami, kad iki 2030 m. platinos gavyba Pietų Afrikoje sumažės dvigubai. Savo ruožtu investuotojų ir gamintojų laikomos platinos atsargos taip pat tirpsta. Visa tai gali lemti, kad netrukus pamatysime staigų platinos kainų lipimą aukštyn.
Jei norite dabar investuoti į platiną, mažiausias (10 gramų) rinkoje siūlomas investicinės platinos luitas jums kainuos kiek mažiau nei 400 Eur. Kaip ir kitų brangiųjų metalų atveju, investicijai verta rinktis tik aukščiausios (999) prabos investicinę platiną.
Kelios esminės taisyklės
Kurį brangųjį metalą bepasirinktumėte, jis gali puikiai apsaugoti nuo pinigų nuvertėjimo neramiais laikais. Kita vertus, kaip ir bet kokia investicija, brangieji metalai garantijų neduoda. Tad tam, kad stipriai nepraloštumėte, verta laikytis kelių pagrindinių investavimo taisyklių.
Visų pirma geriausia atskirti, ar brangųjį metalą arba jo gaminį perkate kaip investiciją, ar kaip papuošalą. Pastaruoju atveju tai gali būti akiai ir širdžiai maloni investicija, tik turite suvokti, kad mokate ne tik už metalo svorį, bet taip pat padengiate ir papuošalo sukūrimo, gamybos, reklamos ir visas kitas susijusias išlaidas.
Pirkdami investavimui skirtus brangiųjų metalų luitus ar monetas visuomet rinkitės tik žinomų įmonių produkciją firminėse pakuotėse. Luito svorį (paprastai jis sudaro nuo 1 g iki 1 kg) pasirinkite pagal savo kišenę, tačiau atminkite, kad paprastai brangusis metalas yra investicija, į kurią patariama investuoti bent 5-eriems, ar net 7–10 metų, tad pasiruoškite lėšas įšaldyti ilgam. Ir į šią investicinę priemonę niekuomet nenukreipkite daugiau nei 10–20% visų savo šeimos pinigų.
Rinkdamiesi nepamirškite ir prabos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, naudojama metrinė prabų nustatymo sistema. Pagal šią sistemą aukso praba parodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių, t. y. parodo, kiek tauriojo metalo yra 1 kg lydinio. Sidabras dažniausiai būna 800, 830, 925 ir 999, platina – 950 ir 995,5, paladis – 500, 850 ir 995,5 prabos. Paskutinieji skaičiai visais trim atvejais rodo, kad metalo gaminys skirtas investavimui.
Jungtinėje Karalystėje, JAV, Šveicarijoje ir kai kuriose kitose valstybėse žymima karatinė praba, tad nenustebkite, kad kai kur tauriojo metalo kiekis vieno kilogramo lydinyje matuojamas karatais. Vienas karatas lygus 0,2 g grynojo tauriojo metalo.
Abiem atvejais papuošalams praba yra įspaudžiama ant vidinės jų pusės. Visgi jei papuošalas yra itin smulkus ir baiminamasi, kad jį prabuojant gali būti pažeista išorinė pusė, praba gali būti įspaudžiama ir ant plombos.
Jei pasirinkote investicines monetas, jų kaina gali augti ne tik dėl metalo brangimo, bet ir dėl laikui bėgant įgyjamos numizmatinės vertės, taigi būtina tuo nuolat domėtis. Investuojant į investicines monetas specialistai pataria rinktis vieną konkrečią tematiką – konkrečios šalies istorinius įvykius, valdovus, Rytų kalendoriaus ženklus ir pan. Kasmet yra išleidžiamos vis naujų tematikų monetos ar papildomos jau esamos kolekcijos. Monetų skaičius visada būna ribotas, o kaina paprastai didesnė, nei nominalo kaina nurodyta monetoje.
Galiausiai nepamirškite, kad investiciniu metalu prekiaujančios įmonės gyvena iš skirtumo tarp metalo pirkimo ir pardavimo kainos, todėl perkant auksą verta atsiminti, kad jo supirkimo kaina bus mažesnė nei pardavimo. O kuo retesnį ir mažiau paklausų metalą pasirinksite, tuo šis skirtumas tarp kainų gali būti didesnis
