„Swedbank“: butas nuomai Vilniuje generuoja 6%

Banko duomenimis, visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas šių metų pabaigoje sumažėjo - Vilniuje nuomos pajamingumas jau leidžiasi žemiau 6% istorinio vidurkio, o Kaune siekia apie 7,4% - taip pat slenka žemiau istorinio vidurkio. Klaipėdoje jis siekia 6,4%.

Nuomos pajamingumas yra rodiklis, parodantis kokią dalį buto kainos sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Pasak Nerijaus Mačiulio, vyriausiojo „Swedbank“ ekonomisto, pastaruoju metu, bent jau Vilniuje, apie trečdalį visų butų sandorių buvo investiciniai – kai butai perkami nuomai. Nemažas tokių sandorių skaičius iš dalies galėjo nulemti paspartėjusį butų kainų augimą, kas sumažino butų įperkamumą.

„Nulinių palūkanų aplinkoje nekilnojamasis turtas generuoja vis dar patrauklią grąžą, bet turto vertės prieaugio potencialas mažėja, nuomotojų derybinė galia silpnėja. Prie istorinio vidurkio priartėjęs nuomos pajamingumas rodo, kad nekilnojamo turto burbulo Lietuvoje dar nėra, bet nėra ir erdvės labai sparčiam butų brangimui nei erdvės butų nuomos kainos augimui“, – sako p. Mačiulis.

VŽ neseniai rašė, kad bendrovės „Inreal“ skaičiavimais, jei prieš 1–2 metus iš butų nuomos buvo galima tikėtis uždirbti apie 5,5–6,5% metinę grąžą, tai šiandieninėje rinkoje dažnai butas išnuomojamas už 4–5% metinę grąžą.

Įperkamumo sumažėjimas nėra tendencija 

„Swedbank“ duomenimis, butų kainoms Vilniuje toliau viršijant atlyginimų augimą, būsto įperkamumo indeksas krito 6,4 punkto palyginti su pernai ir dabar siekia 124,3 punktus. Tiesa, grėsmės nebeįpirkti būsto kol kas nėra – trečiąjį šių metų ketvirtį vilniečių pajamos vis dar buvo 24,3% didesnės nei pakankamos įpirkti butą sostinėje. Vilniečių galimybes įsigyti būstą labiausiai galėtų pakirsti būsto paskolų palūkanų augimas – pavyzdžiui, jeigu jos pakiltų iki 4%, būstas sostinėje taptų nebeįperkamas. Tačiau, anot „Swedbank“, porą artimiausių metų tai nėra realus scenarijus. Šiuo metu vidutinės palūkanos naujai išduodamiems būsto kreditams Lietuvoje sudaro 2,07%.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. m ploto butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85% buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30% jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Kaune būsto įperkamumas per metus sumažėjo daugiausiai – 14 punktų iki 223,7, o Klaipėdoje mažiausiai – 3 punktais iki 192,1. Kauniečių pajamos yra 2,2 karto didesnės, o klaipėdiečių – beveik du kartus didesnės nei pakankamos įpirkti butą savo mieste.

Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, teigia, kad būsto įperkamumo mažėjimą lėmė sparčiau nei atlyginimai didėjusios būsto kainos.

„Tačiau atotrūkis tarp būsto kainų augimo ir atlyginimų didėjimo, panašu, kad yra laikinas. Porą pastarųjų mėnesių ženkliau šoktelėjo naujų butų kainos Vilniuje. Pavyzdžiui, rugsėjį vidutinė naujų butų kaina šoktelėjo net aukščiau prieš krizę buvusio lygio. Tačiau bendrą kainų augimą pastaruoju metu galėjo lemti palyginus nedidelis skaičius labai brangių parduotų butų. Taigi, gali būti, kad bendras kainų augimas viršija atlyginimų augimą tik laikinai. Panašią situaciją stebėjimo 2015 m. pabaigoje, kai prieš euro įvedimą būsto rinka buvo stipriai suaktyvėjusi“, – kalba p. Šečkutė.