Lietuvos verslui – naujovė, kuria galėtų pasinaudoti 25.000 įmonių

Jei iš šių įmonių lėšų per sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformas sugalvotų pritraukti bent kas 10-a įmonė ir tokiu būdu skolintųsi vidutiniškai 100.000 Eur (viršutinė supaprastintų procedūrų riba), sutelktinio finansavimo sandorių vertė jau 2020 m. pabaigoje pasiektų apie 2,5 mln. Eur.

Tokius skaičiavimus VŽ pateikė kredito biuras „Creditinfo“, atlikęs Lietuvos įmonių finansinę analizę.

„Papildomą potencialą rinkai sukurs startuoliai, kurių per sutelktinio finansavimo platformas pritraukta finansavimo dalis į prognozę neįskaičiuota. Tikėtina, kad naujas Lietuvoje finansavimo modelis didžiausią pagreitį įgis 2-3 metų laikotarpiu. Tą rodo ir kitų Europos šalių patirtis“, – komentuoja Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo” vadovas.

Pasak jo, įsibėgėti laiko prireiks dėl sąlyginai žemo Lietuvoje finansinio raštingumo.

„Be to, sutelktinis finansavimas gali būti mažai aktualus vidutiniam verslui, nes papildomų administracinių sąnaudų nereikalaujanti 100.000 Eur riba yra santykinai nedidelė ir tuo reikšmingai ribojanti sutelktinio finansavimo rinkos augimą“, – sako p. Bogdanovičius.

VŽ rašė, kad Seimas lapkričio pradžioje patvirtino ilgai lauktą Sutelktinio finansavimo įstatymą. Prezidentei pasirašius įstatymą, nuo gruodžio 1 d. šalies įmonėms atsivėrė legali alternatyva skolinimuisi iš banko, o investuotojams – dar vienas būdas investuoti. Savo ruožtu alternatyvaus finansavimo platformų operatoriams – dar viena verslo kryptis.

Platformų operatoriai ruošiasi

Lietuvoje šiai dienai nėra nė vienos sutelktinio finansavimo platformos, tačiau, VŽ žiniomis, paleisti tokias platformas planuoja bent trys įmonės („Paskolų klubas“, „Savy“, „Finbee“). Ši verslo niša labiausiai domina tarpusavio skolinimosi platformų operatorius.

Apie sutelktinio finansavimo operatorės veiklą svarsto ir bendrovė „Lenndy“, per kurios platformą šiuo metu parduodamos anksčiau paskolų įmonių išduotų paskolų įsipareigojimo teises. Europos sutelktinio finansavimo fondas, kuris investuoja į skirtingas sutelktinio finansavimo platformas visoje Europoje, dalį savo investicijų skyrė ir „Lenndy“ platformai.

„Dabartiniai rinkos dalyvių veiksmai, kai nesiryžtama atvirai prabilti apie pradedamą verslo sutelktinio finansavimo veiklą, yra savotiška maskavimosi priemonė, siekiant potencialiems konkurentams neatskleisti savo ateities planų ir sukurti sunkiau prognozuojamą veiklos aplinką. Tikėtina, kad įstatymo įsigaliojimo sulaukę sutelktinio finansavimo platformų operatoriai pradės veiklą kelių mėnesių laikotarpyje. Panašia eiga klostėsi gyventojų tarpusavio skolinimo platformų plėtra, kai per trumpą keleto mėnesių laikotarpį veiklą viena po kitos veiklą pradėjo iškart kelios platformos“, – sako p. Bogdanovičius.

Kreditų biuras „Creditinfo“ taip pat turi interesą šiame versle – tikėtina, kad būtent per „Creditinfo“ sistemas sutelktinio finansavimo platformų operatoriai tikrins įmonių, kurios per platformas norės prisitraukti pinigų, kreditingumą.

Per platformas bus galima sudaryti paprastas paskolų sutartis, išleisti obligacijas, akcijas ir prekiauti reikalavimo teisėmis į jau sudarytas verslo paskolų sutartis. Tiesa, uždarosios bendrovės per platformas negalės platinti akcijų, tai galės daryti tik akcinės bendrovės.

Kas skolinsis ir skolins

Manoma, kad sutelktinis finansavimas labiausiai domins įmones, kurios jaučia apyvartinių lėšų ir nedidelių plėtros investicijų poreikį ir startuoliai, kurie pasiryžę įgyvendinti naujas ir inovatyvias idėjas. Pritraukti lėšas per sutelktinio finansavimo platformas stengsis ir įmonės, kurios prieš tai negavo finansavimo tradicinėse kredito įstaigose.

Labiausiai tikėtina, kad įmonės, kurios iki šiol finansavimą gaudavo tradicinėse finansų įstaigose, savo finansavimosi įpročių nekeis (ypač dėl mažesnės kredito maržos bankuose) bei toliau didžiąja dalimi finansavimo ieškos ten pat.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::QB08WeiOMZJZwhWy

Savo ruožtu pagrindiniais investuotojais į verslo projektus Lietuvoje taps daugiau mažiau pažengę investuotojai, kurie ir iki šiol investavo lėšas į kitas finansines priemones (tarpusavio paskolas, obligacijas, akcijas).

„Prognozuojama dviženklė investicijų grąža tikriausiai pritrauks ir visai nepatyrusius, tačiau finansinių rezervų turinčius investuotojus, kurie, pavyzdžiui, šiuo metu nukreipę dalį savo lėšų į NT“, – sako „Creditinfo“ vadovas.

Sutelktinis finansavimas yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pavyzdžiui, 2014 m. Europoje verslo finansavimas per sutelktinio finansavimo platformas nesiekė 0,5% naujų tais metais suteiktų bankinių verslo paskolų. Dar didesnis atotrūkis tarp bankinių paskolų ir paskolų per sutelktinio finansavimo platformas yra Estijoje, kurioje šios platformos veikia jau nuo 2012 m., o šalies sutelktinio finansavimo rinka laikoma viena sparčiausiai augančių regione ir turinčių ypač didelį potencialą.