Draudikų ašaros: lietuviui automobilis svarbiau už gyvybę, esame kone Afrika

Publikuota: 2016-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui Lietuvos gyventojai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui, o bendrai pagal savo finansinės gerovės užtikrinimui skiriamas lėšas esame arčiau Afrikos, o ne Vakarų Europos šalių.

Tokias tendencijas įžvelgia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, ketvirtadienį žurnalistus sukvietusi į žiniasklaidos pusryčius, kuriuose pasidalino naujausiais gyvybės draudimo rinkos duomenimis.

Pasak gyvybės draudikų, nepaisant itin liūdnų demografinių prognozių, lietuviai savo ateičiai taupo bei finansine gerove rūpinasi nepakankamai – pagal šiuos rodiklius nuo kai kurių Vakarų Europos šalių atsiliekame daugiau nei 40 kartų.

Tarptautinio perdraudimo įmonės „SwissRE“ užsakymu atlikto tyrimo duomenis, statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka, matuojant absoliučiais skaičiais, yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą „į rankas“ Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau – 4 kartus. Tiesa, vertinant procentinę dalį, kiek lėšų nuo atlyginimo? skiriame gyvybės draudimui, atotrūkis mažesnis - sudaro apie 11 kartų. Kitaip tariant, vidutinis lietuvis gyvybės draudimui per metus skiria 81 Eur, tuo tarpu suomis – daugiau nei 3.600 Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas, sako, kad panašios tendencijos matomos žvelgiant ir į kitas šalis: Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ar Švedijos gyventojų atlyginimai yra didesni už Lietuvos gyventojų 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.

„Problema ne tame, kad lietuviai neturi pinigų - tokį mūsų rinkos atotrūkį labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio švietimo spragos“, - vertino asociacijos prezidentas.

Asociacijos atstovų teigimu, vidutinė gyvybės draudimo įmoka, sudaranti vidutiniškai 81 Eur per metus, yra panašesnė į Afrikos šalių lygį – Afrikos šalių vidurkį lenkiame tik 2,5 karto.

Automobilis svarbiau už gyvybę

Mindaugas Jusius, bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas, svarsto, kad lietuviui automobilis gal net svarbesnis, nei gyvybė – automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui.

„Ką tai reiškia: sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo. Šie žmonių lūkesčiai krypsta į skylėtą valstybės socialinę sistemą“, - pastebi p. Jusius.

Asociacijos prognozėmis, Lietuvos gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkos gali susilyginti ne anksčiau kaip 2025 metais – nors tai įvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiektų tik Lenkijos lygį, o atotrūkis su Vakarais išliktų didelis.

Laikome indėliuose

Asta Grabinskė, bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė, sako, jog tam, kad Lietuvos žmonių finansinė gerovė didėtų, gyventojų finansinis planavimas dar turi stipriai tobulėti.

Pasak p. Grabinskės, šiandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24% atliekamų lėšų, o didžiąją dalį santaupų - net 76% - laiko įšaldytas indėliuose ir bankų sąskaitose.

„Danijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje proporcijos visiškai priešingos: indėliuose laikoma vos 22-27% santaupų, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73-78% lėšų“, - kalba p. Grabinskė.

Pasak jos, vien valstybė negali užtikrinti gyventojų finansinės gerovės nelaimės atveju ar garantuoti orią pensiją, todėl finansų sektorius, valstybė ir žiniasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

FOTOGALERIJA Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos renginio prezentacija (6 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Užsidaro „GameStop“ manijos taikinys „Melvin Capital“

„Melvin Capital Management“, rizikos draudimo fondas, išgarsėjęs „GameStop“ manijos metu, užsidaro, o jos...

Rinkos
12:17
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 1

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
10:55
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
10:23
JAV Iždo sekretorė: veikiausiai atsisakysime išimties Rusijai dėl skolų vykdymo 1

Jungtinės Valstijos veikiausiai atšauks išimtį, suteikiančią Maskvai leidimą atsiskaityti su jos tarptautinių...

Rinkos
09:58
Baigtas „Inservis“ sandoris, „Civinity“ portfelį Vilniuje augino 50%

Trečiadienį verslininkų Deivido Jackos ir Domo Dargio valdoma pastatų priežiūros įmonių grupė ir turto...

Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
08:01
Ekonomikos stagfliacija – galimybių metas investuotojams Verslo tribūna

Vis dažniau ir garsiau pasaulio ekonomistams kalbant apie galimą ekonomikos stagfliaciją, investuotojams kyla...

Mano pinigai
06:40
Biržose dugnų meškeriotojus vaikosi meškos Premium

Po silpnų bandymų atšokti į rinkas sugrįžo išsipardavimas. Skaudžius nusivylimus investuotojams toliau...

Rinkos
2022.05.18
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
„Luminor“ išplatino 0,5 mlrd. Eur obligacijų emisiją su 1,688% palūkanomis

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. Eur vertės, 5 metų padengtųjų obligacijų (covered bonds) emisijos platinimą.

Rinkos
2022.05.18
J. Powellas: svarstysime agresyvesnius žingsnius, jei nebus aiškių įrodymų, kad infliacija mažėja

JAV centrinis bankas (FED) ir toliau griežtins pinigų politiką, kol nepamatys „aiškių ir įtikinamų“ įrodymų,...

Rinkos
2022.05.18
„Vičiūnai Group“ informuoja, kad verslu Kaliningrade susidomėjo 30 įmonių 5

Audito kompanija EY („Ernst & Young”), vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui,...

Pramonė
2022.05.18
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
2022.05.18
„Novaturas“ ketina supirkti iki 3% arba 10% savų akcijų

Viena didžiausių kelionių organizatorių „Novaturas“ ketina supirkti iki 2,9% arba iki 10% savo akcijų, per...

Rinkos
2022.05.18
„Ignitis“ iš JAV įsigijo du naujus SkGD krovinius

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ įsigijo du naujus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) krovinius, kurie...

Rinkos
2022.05.18
„East West Agro“ įsigis savų akcijų

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ penktadienį pradės savų...

Rinkos
2022.05.18
Pandeminis bumas baigėsi: daliai banginių tenka susidurti su realybe Premium

„Zoom“, „Uber“, „Amazon“ – tai yra tik maža dalis technologijų kompanijų, kurių veiklą iš pagrindų supurtė...

Inovacijos
2022.05.18
Balandį JAV augo mažmeninės prekybos apyvarta

Infliacijai pasiekus aukščiausią per 40 metų lygį, mažmeninės prekybos apyvarta JAV balandį augo ketvirtą...

Prekyba
2022.05.17
Europos akcijų perspektyvos niūrios, bet ir čia galima uždirbti Premium

Akcijų biržose padvelkė optimizmo vėjai. Nerimsta „Twitter“ sandorio drama, o „Morgan Stanley“ dalinasi...

Rinkos
2022.05.17
„Saudi Aramco“ svarsto apie prekybos padalinio IPO

Naftos gigantė „Saudi Aramco“ svarsto apie prekybos padalinio paleidimą į biržą, kas galėtų tapti vienu...

Rinkos
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku