Misiūnas: gandai apie „Lietuvos energijos“ įmonės IPO – perdėti

VŽ žiniomis, išplatinti akcijų ir žengti į akcijų biržą ketina pagrindinė „Lietuvos energijos“ grupės kontroliuojančioji bendrovė UAB „Lietuvos energija“.  Šaltinių teigimu, svarstoma apie galimybę per biržą parduoti apie 20% „Lietuvos energijos“ akcijų, tačiau galutinio sprendimo dėl akcijų dalies nėra priimta.

Ponas Misiūnas VŽ sako, kad gandai apie IPO artimiausiu metu yra „perdėti“.

„Kol kas konkrečių planų daryti IPO artimiausiu metu nėra. Kita vertus, planai tai daryti išlieka. Prie tos temos periodiškai laikas nuo laiko sugrįžtama. Tai yra svarstoma. Bankai ir visi analitikai tuo labai domisi“, - sako p. Misiūnas.

Pats Misiūnas teigia palaikantis „Lietuvos energijos“ ėjimo į biržą idėją, tačiau strateginį sprendimą esą priima vyriausybė, kurią atstovauja Finansų ministerija, ir ji turėtų priimti galutinį sprendimą.

„Šiuo metu mes savo veiklai naudojame bankines paskolas, tačiau suvokiame, kad reiktų diversifikuoti savo finansavimąsi. Tas alternatyvas matome akcijose ir obligacijose. Platesnis kapitalo rinkos išnaudojimas įdomus ir dėl to, kad tai į energetikos įmonių kapitalą per pensijų fondus įtrauktų ir eilinius Lietuvos žmones“, - sako p. Misiūnas.

Pasak jo, kol kas sunku kalbėti, kokią akcijų dalį būtų galima parduoti per biržą, bet esą akivaizdu, kad tai būtų mažumos akcijų paketas, įmonės kontrolę išlaikant valstybės rankose.

Ponas Misiūnas naujienų agentūrai „Bloomberg“ dar 2014 m. buvo užsiminęs, kad „Lietuvos energija“ svarsto galimybę privatiems investuotojams parduoti daugiau įmonių LESTO, „Lietuvos dujų“ (dabar sujungtos į ESO) ir „Lietuvos energijos gamybos“ akcijų, įgyvendinti IPO  arba išleisti obligacijų emisiją. Tuomet dar nebuvo aišku, kuri konkrečiai grupės įmonė ketina viešai platinti akcijas.

Šiuo metu Vilniaus biržoje kotiruojamos „Lietuvos energijos“ grupės įmonės ESO ir „Lietuvos energijos gamyba“.

Iš esmės palaiko

Agnė Bagočiūtė, finansų viceministrė ir bendrovės stebėtojų tarybos narė, VŽ teigia, kad iš esmės yra už valstybinių įmonių listingavimą biržoje. Tačiau šiuo atveju sako apie tokį pasiūlymą negirdėjusi.

„Mes dar tikrai šio varianto Finansų ministerijoje nesvarstėme, – kalba ji. – Aš tokios informacijos nesu gavusi.“

Apie antrinių „Lietuvos energijos“ bendrovių kotiruojamų akcijų dalių didinimą kalba taip pat neina, sako p. Bagočiūtė.

Sako, kad atėjo laikas

Nors bankai Lietuvoje yra pasirengę teikti paskolas įmonėms, įgyvendinančioms valstybinius energetikos projektus, būtina diversifikuoti finansavimo šaltinius ir atėjo laikas daugiau dėmesio skirti kapitalo rinkoms, teigia Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

SEB bankas šiandien išplatintame komentare pažymi, kad valstybės valdomas energetikos sektorius, 2014-2015 m. daug investavęs į gamtinių dujų ir elektros perdavimo infrastruktūrą, vėjo jėgainių įsigijimą, jau ruošiasi 2017 metų darbams. Esą vien „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyboms, apie kurias pranešta rugsėjo pabaigoje, reikės daugiau kaip 340 mln. Eur. Skaičiuojama, kad kitąmet šis valstybinis sektorius strateginiams projektams iš viso turėtų skirti daugiau kaip 500 mln. Eur. SEB pažymi, kad artimiausiu metu laukia ir didžiulės vertės Lietuvos elektros tinklo sinchronizacijos projektas su žemyninės Europos elektros tinklais.

SEB teigimu, šiuo metu daugelį energetikos projektų Lietuvoje finansuoja bankai, kurie palankiai vertina ir nori dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus. Tam teigiamą įtaką turi ir žemos palūkanų normos, kurios, SEB banko analitikų nuomone, artimiausiu metu didinamos nebus.

„Tačiau, norint įgyvendinti tokį didelį investicijų planą, reikia gerai apgalvoti, kaip bus pritraukiamos lėšos. Nors bankai Lietuvoje yra pasirengę teikti paskolas įmonėms, įgyvendinančioms šiuos projektus, būtina diversifikuoti finansavimo šaltinius. Tam, kad neužsikrautume per didelės skolų naštos, atėjo laikas daugiau dėmesio skirti kapitalo rinkoms“, - komentare kalba p. Čičelis.

SEB teigimu, jeigu energetikos bendrovės padidintų tokių akcijų dalį nors iki 33%, jos galėtų pritraukti daugiau kaip 500 mln. Eur naujo kapitalo. Jį būtų galima investuoti į strateginius projektus ir šalies energetinės nepriklausomybės didinimą. Svarbu nepamiršti, kad valstybė tokiomis aplinkybėmis ir toliau išlaikytų valdomų energetikos įmonių kontrolę ir sprendžiamąjį balsą priimant strateginius sprendimus.

Šiuo metu Vilniaus biržoje kotiruojamos 4-ios valstybinės energetikos įmonės: „Lietuvos energijos gamyba“, ESO, „Litgrid“, „Amber grid“. Biržoje kotiruojama 3-5% jų visų akcijų, jų vertė – 70 mln. Eur.

SEB yra suskaičiavęs, kad jei šių įmonių laisvai rinkoje cirkuliuojančių akcijų dalis padidėtų iki 33%, tai valstybei leistų pritraukti 530 mln. Eur papildomo kapitalo. Be to, ESO laisvų akcijų dalies padidinimas iki 33% paverstų įmonę likvidžiausia ir žinomiausia Baltijos šalyse biržoje kotiruojama įmone.

SEB skaičiuoja, kad valstybės valdomos įmonės Europoje 2012-2016 m. per viešus akcijų siūlymus pritraukė 24 mlrd. Eur, iš jų energetikos įmonės – 5 mlrd. Eur.

Politinis sprendimas

VŽ kalbintas įsigijimų ir susijungimų rinkos ekspertas išreiškė dvejonę, ar „Lietuvos energijos“ įmonei gali pavykti į biržą žengti savotišku tarpuvaldžiu, kai senoji valdžia dar nepasitraukusi, o nauja – neatėjusi.

„Tokiems planams, be abejo, reikės gauti Finansų ministerijos, kuri yra tiesioginė grupės akcijų valdytoja, pritarimą. Galbūt šią idėją prastumti būtent dabar skubama tikintis, kad dabartinė finansų ministrė Rasa Budbergytė bus nusiteikusi palankiau, nei finansų ministru tapsiantis Stasys Jakeliūnas ar kuris kitas kandidatas. Tačiau klausimas, ar įmanoma viską taip greitai suderinti, kai esamai ministrei teliko keli mėnesiai. O juk naujai ateinanti valdžia kaip tik reiškia norą viską koncentruoti valstybės monopolijų rankose, o ne privatizuoti“, - VŽ kalbėjo nenorėjęs būti įvardytas pašnekovas.

Pašnekovas taip pat svarsto, kad SEB apie kapitalo rinkos patrauklumą valstybinėms energetikos įmonėms prabilo todėl, kad turi tarptautinį įsigijimų ir susijungimų padalinį, kuris galėtų organizuoti akcijų platinimą.

„Kita vertus, jei iš tiesų būtų norima pritraukti tas sumas, apie kurias kalbama, čia jau turėtų būt tarptautinis konkursas ir dalyvautų tokie žaidėjai, kaip amerikiečių „Goldman Sachs“, - sako pašnekovas.